Oro bendrovės „Ryanair“ atstovai balandžio 26 dieną Kauno oro uoste oficialios konferencijos metu pristatė savo dukterinės kompanijos Lietuvoje „FRC LT“ investicijas – laimėjus Lietuvos oro uostų skelbtą žemės nuomos konkursą, bendrovė planuoja dviejų dalių orlaivių priežiūros angaro statybas, kurias numatoma pradėti dar 2022 metų pabaigoje, o veikla turėtų startuoti baigiantis 2023 metams.
Teigiama, kad daugiau nei 7 tūkst. kvadratinių metrų sklype bus pastatytas dviejų dalių angaras, kuris prisidės ne tik prie Kauno oro uosto galimybių teikti dar platesnį orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugų (MRO) spektrą, bet ir sukurs apie 120 aukštos kvalifikacijos darbo vietų aviacijos inžinerijos, mechanikos ir administracijos specialistams.
„Mes kaip Europoje pirmaujanti pigių skrydžių bendrovė džiaugiamės galėdami šiandien oficialiai pranešti apie savo planus plėtrai Kauno oro uoste. Mūsų dabartinė techninės priežiūros ir remonto bazė šiame oro uoste plėsis ir sukurs apie 120 specializuotų, aukštos kvalifikacijos darbo vietų regione. Svarbu priminti ir tai, kad šį aviacijos vasaros sezoną mes pasitinkame su rekordinio aktyvumo skrydžių tvarkaraščiu Lietuvos oro uostuose – 150 savaitinių skrydžių ir net 50 tiesioginių krypčių, tarp kurių naujos kryptys į Alborgą, Briuselį, Budapeštą, Helsinkį, Geteborgą, Madridą, Stokholmą, Varšuvą, Birmingemą, Eindhoveną ir Gdanską“, – komentavo kompanijos „Ryanair“ marketingo vadovas Dara Brady.
Bendrovė „Ryanair“ šių metų aviacijos vasaros sezono metu visuose Lietuvos oro uostuose vykdys daugiau nei 150 skrydžių per savaitę ir leis keliautojams tiesioginiais skrydžiais pasiekti populiariausias Europos kryptis, taip pat siūlys galimybes keliauti lėktuvais geriausiomis kainomis. Anot oro bendrovės atstovų, daugelio vasaros sezono skrydžių (iki pat spalio mėnesio) kainos prasideda nuo 19,99 eurų skrydžiams į vieną pusę, geriausias bilietų kainas keleiviai oro bendrovės puslapyje gali rasti iki balandžio 28 dienos.
„Ryanair“ šiandien taip pat paskelbė apie rekordinį Lietuvos oro uostuose vykdomų vasaros skrydžių tvarkaraštį, kuriame – net 50 skrydžių maršrutų, įskaitant 12 visiškai naujų vasaros krypčių, tarp kurių Ispanijos, Vengrijos ir Suomijos miestai. Šiuo metu Vilniaus ir Kauno oro uostuose bazuojami net keturi „Ryanair“ lėktuvai (po 2 kiekviename oro uoste), skaičiuojama, kad tai reiškia maždaug 400 mln. eurų investicijas, 120 tiesioginių darbo vietų, o netiesiogiai padedama sukurti apie 2300 darbo vietų visoje Lietuvoje.
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad Lietuva šalies aviacijos gairėse iki 2030 metų yra numačiusi tapti orlaivių remonto paslaugų ir krovinių gabenimo oru lyderė regione.
„Džiaugiamės orlaivių remonto paslaugų plėtra ir naujomis investicijomis Kauno oro uoste, kurias pasirinko „Ryanair“ kompanija. Nuosekliai kurdami MRO paslaugų infrastruktūrą siekiame, kad Kauno oro uostas liktų pagrindiniu orlaivių remonto paslaugų centru regione, todėl ši plėtra oro uoste sveikintina ir laukta, kuriant naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir plečiant paslaugų spektrą”, – sako susisiekimo viceministras.
Anot Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Arno Dūmano, tarptautinės kompanijos tolimesni plėtros planai Kauno oro uoste yra logiškas ir labai gerai pasvertas žingsnis, matant atsigaunančios rinkos potencialą.
„Mums kaip visų oro uostų infrastruktūros valdytojams MRO veiklos plėtra būtent Kauno oro uoste yra ilgalaikis strateginis tikslas, kurio sėkmingai siekiame. Reikia pabrėžti ir tai, kad tokių paslaugų įsitvirtinimas Kauno regione reiškia pridėtinę vertę ne tik mūsų organizacijai, pačiai nuomininko bendrovei, bet ir visam regionui, kuris gaus dar vieną impulsą plėtoti aviacijos veiklas, ruošti specialistus aukštosiose mokyklose ir pritraukti aukšto lygio specialistus į Kauno regioną“, – teigia A.Dūmanas.
Žemės nuomos konkurso bendrovė laimėtoja nuomosis sklypo plotą, kuris ribojasi su Kauno oro uosto peronu. Žemės ploto nuomos terminas – 40 metų.
Anot bendrovės „FRC LT“ vadovo Karolio Čepuko, prieš dešimtmetį Kauno oro uoste pradėta kurti orlaivių aptarnavimo ir remonto bazė įrodė savo konkurencingumą, paklausą ir naudas.
„Mūsų bazė yra labai paklausi ne tik todėl, kad yra patogioje geografinėje vietoje orlaiviams atvykti, bet ir dėl to, kad Kauno regione yra išplėtotas aviacijos profesionalų rengimo centras, o darbo rinkoje esame vertinamas kaip darbdavys. Dabartinė aviacijos situacija rodo, kad šio etapo bazės plėtros pabaiga ir kartu veiklos pradžia naujuosiuose angaruose sutaps su aviacijos srautų atsigavimu, o tai reiškia dar didesnę paklausą mūsų paslaugoms“, – tikina K.Čepukas.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigia, kad šios investicijos Kauno oro uostą dar labiau įtvirtins kaip aviacijos paslaugų centrą visame regione.
„Kauno oro uostas jau dabar yra MRO paslaugų teikimo lyderis Baltijos šalių regione, todėl neabejotinai ši pozicija tik dar labiau sustiprės. Labai džiaugiamės, kad lyderiaujanti Europos oro bendrovė tęsia investicijas ir stiprina savo pozicijas Kauno oro uoste“, – komentuoja E.Čivilis.
Nieko nepasakyta apie tai, kiek mažesnis yra “Ryainer” skrydžių bendrovei oro uosto infrastruktūros mokestis Kaune negu Vilniuje ir kokią jo dalį Kaune kompensuoja valstybė. Tokios valstybės kompensacijos gali mažinti skrydžius į Vilnių. Taip nukenčia Vilnius, vilniečių šeimos, nes joms tenka važiuoti į Kauną arba atskridus grįžti iš jo – tokiu atveju bendras kelionės laikas pailgėja 4-5 kartus, o taip pat randasi ir papildomos išlaidos vilniečių kišenėms.
Kur šios padėties viešas nušvietimas, paaiškinimas, kodėl Kaunui tokia išskirtinė valstybės parama, nepatogumų Vilniui sąskaita. Juk ir MRO taip pat labiau tinkama vieta būtų Šiauliai negu Kaunas.
Manau,tamstos požiūryje trūksta valstybinio mąstymo, galvojama tik apie savo parapijos reikalus. Juk vilniečių šeimos ir taip privilegijuotos- beveik visos valstybinės įstaigos,ekonomika,finansai,kultūra yra sukoncentruota sostinėje Vilniuje-niekur vilniečių šeimoms važiuoti nereikia,kad pasiekti minėtų sektorių paslaugas,skirtingai nuo nevilniečių šeimų. O Kaunas yra beveik Lietuvos viduryje- visoms Lietuvo piliečių šeimoms jį pasiekti yra patogiausia.
Kartais susidaro įspūdis,kad iš Vilniaus įmanoma iškelti tik kalėjimus,niekas nedejuoja,kaip jų darbuotojai važinėja į naują darbą,kur veda į darželius savo vaikus ir t.t. ( o kokios dejonės kilo dėl bandymo iš kelti vos vieną ministeriją iš Vilniaus). O juk kitame mieste dirbantis ministras galėtų perimti vadovavimą Vyriausybei,jei,neduok Dieve, Vilnių ištiktų priešo okupacijos grėsmė, ir Lietuva spėtų sulaukti NATO pagalbos. Manau ,Estija pasielgė vakarietiškai, decentrlizuodama valdymą ir perkeldama Švietimo ministeriją į Tartu miestą,esantį 186 km nuo sostinės Talino. Vokietijoje didelė dalis ministerijų yra Bonoje,o ne tik sostinėje Berlyne. Gali susidaryti įspūdis,kad Lietuvai artimesni rytietiški,o ne vakarietiški pavyzdžiai…
Kalbėjau apie Vilnių, Kauną, Šiaulius, taigi, akivaizdu, kad galvojau plačiau nei yra parapija. Va pačiam, kaip matosi iš teksto, terūpi vien Kauno parapijos pūtimosi pateisinimas prieš nuo seno jo niekintiną, o tarpukariu netgi iš “lenko nevaduotą” Vilnių…
Kas dėl verkšlenimo, kad ministerijos nebuvo keltos į Kauną, tai aišku, jog tai būtų buvęs lietuvybės kėlimas iš Vilniaus, o tai nei daugiau, nei mažiau – kaimynės “kresinės” strategijos vykdymas. Beje, Karbauskis su Jovaišomis ir Skverneliais lenkybei sostinėje tam jau pasitarnavo, iškeldami LEU – sovietmečio lietuvybės židinį Vilniuje – į Kauną. Na, o apie tą paties- parapijos pasakėlę- vieno ministro galimą vaidmenį Kaune -jo tapimą Vyriausybe, nėra ką ir kalbėti…
Gyvename ne praeito amžiaus viduryje. Važinėti į ministerijas ar kitas įstaigas niekam nėra reikalo. Viskas sutvarkoma internetu iš savo namų ar paprasčiausios bibliotekėlės. O ministerijų buvimas viename mieste yra patogesnis tarp jų kaip Vyriausybės dalių ryšiui palaikyti. Gyvenimas Vilniuje šia prasme žmonėms jokių privilegijų neduoda. Kalba eina apie žmonių, šeimų skrydžius, keliones traukiniais už šalies ribų. O jų, akivaizdu, daugiausiai yra iš apie 3 kartus daugiau gyventojų turinčio bei sostine – valstybinio ryšio su pasauliu vieta esančio Vilniaus. Vien dėl to versti Vilnių skraidyti iš Kauno ar su persėdimais jame kliauti yra putiniškos logikos recidyvas.
Šiandien susisiekimui iš Lietuvos lėktuvų skrydžiais, greitaisiais traukiniais ir pan. centru laikyti geografinį centrą – Kauną, o ne vietą – sostinę, kurioje gyvena pagrindinė keleivių dalis, – Vilnių – yra ne tik primityvu, bet nebūtų ir humaniška.
Taigi susisiekimo su pasauliu lėktuvais, traukiniai srityje, “mąstydami valstybiškai”, gal nelaikytum vilniečių ar šiauliečių Kauno parapijos pastumdėliais…