Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondus papildė garsaus žurnalisto Vytauto Kazakevičiaus sukauptas archyvas.
V. Kazakevičius (1930 rugsėjo 28 d., Kaune – 2018 sausio 18 d., Vilniuje) mokėsi ir sėkmingai baigė tuometinę Kauno 6-ąją gimnaziją, o nuo 1940 iki pat 1950 m. studijavo Kauno universitete kelių inžineriją.
Vėliau netikėtai pasuko į žurnalistiką ir 1955 m. baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universiteto Istorijos – filologijos fakultete.
V. Kazakevičius aktyvią karjerą žurnalistikoje pradėjo laikraščio „Tiesa“ redakcijoje. 1957–1963 buvo laikraščio „Sportas“, 1963–1967 – laikraščio „Tėvynės balsas“, o 1967 – savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas.
1976–1983 m. vadovavo „Minties“ leidyklos valdomai „Gintaro“ redakcijai. 1967–1976 m. ėjo Kultūrinių ryšių su užsienio lietuviais komiteto (po to – „Tėviškės“ draugijos) pirmininko (vėliau – pirmojo pavaduotojo) pareigas.
1983–1991 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos žinių skyriaus vedėju. Nuo 1995 – laikraščių „Opozicija“ ir „Laisvoji mintis“ vyr. redaktoriumi. Daugiausia rašė išeivijos istorijos ir gyvenimo temomis.
Nuo 1973 iki 1990 m. su pertraukomis dėstė universitete žurnalistams ir lituanistams išeivijos literatūrą, kultūros ir visuomenės istoriją, politologijos aktualijas. Buvo Lietuvos sporto žurnalistų federacijos pirmininkas (1957-1964).
1960 m. išleido knygą „Sportininko žinynas“ (su P. Rimša), parašė knygas apie krepšinio istoriją (1966 su S. Stonkumi – „Krepšinis ir krepšininkai“, 1971 m. – su A. Bertašiumi, S. Stonkumi, V. Zeliuku – „Lietuvos krepšinis“), yra vienas „Lietuvos kultūros ir sporto istorijos“ (1966) bendraautorių.
Paruošė grožinės literatūros antologijas „Graži tu, mano brangi tėvyne“ (1967), „Emigranto dalia“ (1973). Sudarė daugelio išeivijos rašytojų knygas.