Balinis vėžlys viena iš sparčiausiai nykstančių rūšių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ši rūšis yra ties išnykimo riba ir ją galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones. Tam tikslui yra vykdomi įvairūs europiniai projektai. Vienas iš jų – tai „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“, kurį vykdo Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaudamas su kitomis aplinkosauginėmis organizacijomis.
Pagal ES LIFE+ Nature programą ir Aplinkos ministerijos patvirtintą leidimą Lietuvos gamtos fondo specialistai 2011 metų gegužės-birželio mėnesiais stebėjo balinius vėžlius gamtoje ir surinko nesaugomose Lazdijų rajono teritorijose 47 balinių vėžlių kiaušinius iš vietovių, kur negalima apsaugoti šių dėčių, t. y. miško kelių ir keliukų važiuojamosios dalies ir judrių pakelių. Šie kiaušiniai buvo atvežti į Lietuvos zoologijos sodą, kur buvo inkubuojami. Iš jų liepos 28 dieną išskilo pirmasis balinio vėžlio jauniklis, o rugpjūčio 6 dieną – paskutinis mažylis. Iš viso išskilo 40 vėžliukų. Zoologijos sode tuo metu jau augo 4 vėžliukai išsklilę 2011 metais iš kiaušinių, kuriuos sudėjo jau keletą dešimtmečių čia gyvenantys baliniai vėžliai.
Augantys jaunikliai buvo laikomi grupelėmis stikliniuose induose, kuriuose vandens tik iki vėžliukų šonų, kad iškėlę galveles galėtų lengvai kvėpuoti oru. Nuo pirmų dienų pasireiškė skirtingi vėžliukų charakteriai ir jų konkurencija dėl maisto, jie labai judrūs, aktyviai „medžioja“ gavę pašaro. Jei tą patį kąsnelį pagriebia 2 ar 3 vėžliukai – kiekvienas jų stengiasi atimti grobį iš kitų. Tai gali įtakoti jų svorio priaugimą.
Vėžliukai kartą per mėnesį matuojami ir sveriami, skaičiuojamas svorio ir karapakso ilgio padidėjimas per pastarąjį mėnesį. Tik išsiritę svėrė vos 4 gramus. Per 2 mėnesius jų svoris padidėjo net 4 kartus. Dabar, 6 mėnesių amžiaus, vidutiniškai jie sveria apie 25–30 gramų.
Jaunikliai buvo šeriami kasdien 2 kartus. Jiems buvo duodamas pagamintas specialus pašaras iš želatinos, mėsos ir žuvies, taip pat duodama uodo trūklio lervų, sliekų, vabzdžių. Sustingęs pašaras smulkiai supjaustomas ir suberiamas į vandenį. Pereinamuoju laikotarpiu (iš šiltojo (vasaros) sezono į žiemojimo) vėžliukai buvo maitinami rečiau, kadangi mažinant aplinkos temperatūrą jų apetitas mažėjo.
Šiuo metu visi 44 balinių vėžlių jaunikliai jau baigė pereinamąjį laikotarpį ir pradėjo žiemojimą – žeminant temperatūrą vėžliukai užmiega. Žiemojimas – sudėtingas ir pavojingas fiziologinių pokyčių procesas tiek gamtoje, tiek ir zoologijos sode esantiems vėžliams, ypač jaunikliams. Silpnesniems gyvūnams dažnai nepavyksta išgyventi. Lietuvos žiemos pakankamai atšiaurios baliniams vėžliams ir jei mažyliai bus nepripratinti prie gamtinių sąlygų, tai išleisti į gamtą neturės jokių šansų išlikti. Viliamės, kad mūsų augintiniai sėkmingai „peržiemos“ ir visi 44 vėžliukai prabus pavasarį.
Tikimasi užaugusius, stiprius, galinčius išgyventi savarankiškai gamtoje vėžlius paleisti į natūralias jų buveines. Ir taip prisidėti prie balinių vėžlių populiacijos gausinimo ir išsaugojimo.
Kauno zoologijos sodo informacija
