Šeštadienis, 6 rugsėjo, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Buvę gaisrai Čepkelių pelkėje

www.alkas.lt
2022-01-25 07:00:57
0
Buvę gaisrai Čepkelių pelkėje

Durpių klodo gręžinio mėginyje matomi peleningi tamsūs gaisrų laikotarpių sluoksniai | lrv.lt nuotr.

       

Naujausiame leidinyje „Gamtos vertybės saugomose teritorijose“ skelbtas įdomus straipsnis apie gaisrus Čepkelių pelkėje.

Ar gaisrai pelkėse – gamtinė katastrofa, ar natūralus gamtos reiškinys? Kas yra gaisrai gamtoje – žmogaus veiklos pasekmė, ar visgi ir pati gamta dėl žaibų galėtų sukelti neką mažesnius gaisrus?

Į tai mėgina atsakyti straipsnio autoriai Gintautas Kibirkštis, Rūtilė Pukienė ir Julius Taminskas.

Gaisras gamtoje yra globalus reiškinys, atsirandantis dėl klimato sąlygų, degios medžiagos paplitimo ir žmonių veiklos sąveikos. Šiandien stebimas klimato kaitos poveikis gaisrų skaičiaus ir ploto didėjimui pasaulyje.

Nepažeistose pelkėse dauguma durpių paprastai yra apsaugotos nuo degimo. Pelkių sausėjimas dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos sumažina vandens atsargas durpynuose ir padidina durpynų gaisrų dažnumą ir mastą.

Visgi gaisrų Čepkelių pelkėje būdavo visu pelkės vystymosi laikotarpiu. Pelkės klodo gręžiniai Čepkelių pelkėje atskleidžia gaisrų požymius (pelenus) tūkstančių metų senumo sluoksniuose.

Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate saugoma natūrali pelkė. Esant natūraliam hidrologiniam režimui, šis žmogaus nepažeistas pelkynas gyvuoja tūkstančius metų nusistovėjusiu ritmu, kuriame pastebimi cikliškai besikartojantys sausesni ir drėgnesni laikotarpiai, susiję su gamtiniais klimato ciklais.

XX a., vykdant instrumentinius meteorologinius stebėjimus, ryškus ir ilgai besitęsiantis metinio drėgmės indekso sumažėjimas buvo nustatytas 1963–1977 m.

Dėl tokio ilgo sauso tarpsnio galėjo pasikeisti viršutinio durpių klodo fizikocheminiai rodikliai, ir tai galėjo lemti vėlesnę augalijos sukcesiją.

Šiuo laikotarpiu Čepkelių pelkėje dažnai kildavo gaisrų. Gaisraviečių vietose pelkėje likdavo ugnyje visiškai nesudegusių pušų, kurios toliau augo, taip pat po gaisrų pridygdavo naujų medžių – atsirasdavo nauja pušynų karta.

Paskutiniais XX a. dešimtmečiais vyko didžiosios Čepkelių raisto dalies užaugimas medžiais.

Aukšto vandens lygio laikoptarpis nuo 2007 m. iki 2014 m. nulėmė, kad pradėjo džiūti dalis Čepkelių raiste augančių pušų (dėl drėgmės pertekliaus aukštapelkėje), o 2018, 2019 ir 2020 m. sausrų laikotarpiu susidarė taip pat nepalankios pušų augimo sąlygos (dėl drėgmės trūkumo) – dalis pušų pelkėje vėl džiūsta.

Dėl susikaupusios negyvos sausos medienos, klimato pokyčių (lemiančių žemą pelkės vandens lygį ir kaitras), dabartiniu metu Čepkelių pelkėje yra pavojus kilti didelio masto gaisrams.

Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas | lrv.lt nuotr.

Žinomiausi ir didžiausi gaisrai Čepkeliuose (pagal istorinius šaltinius) yra įsiplieskę Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu – 1915 m. – tai patvirtina ir dendrochronologiniai tyrimai, atlikti remiantis pelkinių pušų kasmetinio prieaugio rievių augimo analize.

Šiuo metu pelkėje dar žaliuojančios šimtametės pušys su gaisrų randais kamienuose yra tarsi gaisrų metraštininkės, nes skaičiuojant jų metines rieves ir sekant ugnies paliktus pėdsakus kamiene (būtent gaisrų metais paliktus randus), galima datuoti gaisrus pelkėje.

Taip galima nustatyti gaisrų datas ir vietas visoje pelkėje, netgi jeigu ir nėra išlikusių archyvinių, istorinių duomenų apie gaisrus.

Šie tyrimai naudingi tyrinėjant gaisrų poveikį pelkių ekosistemų vystymuisi. Dažniausiai Čepkelių pelkėje galima aptikti senas pušis, kurių amžius siekia iki 170 metų.

Tad pagal Čepkeliuose augančias pelkines pušis galima atkurti gaisrų datas pelkėje nuo XIX a. antros pusės iki dabartinio laikotarpio.

Pagal šiuo metu dar gyvų pušų kamienų randus nustatyta, kad XX a. Čepkelių pelkėje gaisrai vyko daug dažniau negu XIX a.

To priežastis ir klimato kaita, ir Čepkelių pelkyno hidrologinio režimo pakitimai, ir žmonių aktyvesnė veikla XX a. Dideli gaisrai Čepkelių pelkėje vyko 1915, 1940, 1944, 1945, 1963, 1968, 1975 ir 1992 m.

Gaisrai Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate buvo intensyviai gesinami nuo pat jo įkūrimo 1975 m. Gamtiniuose metraščiuose aptinkamos žinios (užfiksuoti įvykiai) apie gaisrus nuo 1983 m.

Nuo 2008 m. iki 2021 m. gaisrų rezervate visiškai nebuvo.

Keičiantis klimatui, įsigalint ilgalaikėms ir dažnai pasikartojančioms sausroms, kartu didėja gaisringumas (galimybė kilti gaisrams) pelkėje ir aplinkiniuose apypelkio sausuose pušynų miškuose.

Visą leidinį „Gamtos vertybės saugomose teritorijose“ galima paskaityti čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dzūkijos nacionaliniame parke aptikta reta viešnia – laplandinė pelėda
  2. Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos
  3. Nyksta kurtiniai – rečiausi mūsų sengirių gyventojai (video)
  4. Žalieji finansai – Lietuvos ateitis
  5. Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?
  6. Nacionalinis susitarimas dėl miškų nuo pamatinių tikslų pereina į vykdymo žingsnį
  7. VU geografai: ar pavyks sustabdyti negailestingą Lietuvos miškų kirtimą?
  8. Tarptautines varžytuves jaunimui apie miškus šalies atranką laimėjo gimnazistai iš Švenčionių
  9. Antropologė B. Galdikas apie kertamus miškus: Būkite pavyzdžiu pasauliui
  10. Ūkininkų šeima svajoja atgaivinti gyvulininkystę visame Lazdijų rajone (video)
  11. Moksleiviai siūlo spręsti klimato kaitos iššūkius ugdant sveikos mitybos įpročius
  12. Rengiamas žygis skirtas pasaulinei Pelkių dienai
  13. A. Cicėnaitė-Čarles. Apie gaisrus ir fejerverkus Australijoje
  14. Emilijos Škarnulytės kūriniai – vienoje svarbiausių Jungtinės Karalystės šiuolaikinio meno galerijų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Vilniaus dienos“
Šventės

„Vilniaus dienos“ sostinės centrą pavertė atvira scena (nuotraukos)

2025 09 05
Dviračių takas
Lietuvoje

Šiauliai ruošiasi susigrąžinti dviračių sostinės vardą

2025 09 05
Simonas Gentvilas
Lietuvoje

Aplinkos apsaugos komitetas kviečia kandidatus į ministrus

2025 09 05
Pratybos
Lietuvoje

Prasideda JAV kariuomenės pratybos „Geležinis kumštis“

2025 09 05
Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video)
Lietuvoje

Po orlaivių eismą sutrikdžiusio bepiločio – imtasi veiksmų

2025 09 05
Treniruoklis BAT
Lietuvoje

KOP Aviacijos bazėje pristatytas naujas treniruoklis

2025 09 05
Dirbtinis intelektas
Gamta ir žmogus

Sukčiai prabyla artimųjų balsais: DI jau „išmoko“ lietuvių kalbą

2025 09 05
Gitanas Nausėda ir Karolis Narvockis
Lietuvoje

Į Lietuvą atvyksta Lenkijos Prezidentas

2025 09 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Šiąnakt paskelbta: apie J. Vaiškūnas. Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?
  • Kažin apie D. Kuolys. Žygimanto Augusto gimnazija verčiama tarnautojų kabinetais: kas laukia taip „vadybinamos“ Lietuvos?
  • Kęstutis K. Urba apie J. Vaiškūnas. Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kad kelionėje kuo rečiau prireiktų pagalbos kelyje
  • Kviečia Alės ir Kęstučio Deksnių kūrybos darbų paroda „Suveltas veltinio kelias“
  • Monospektaklių šventė MANO/MONO Vilniuje: Lietuvos asmenybių istorijos teatro scenoje
  • J. Vaiškūnas. Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?

Kiti Straipsniai

Kviečia Alės ir Kęstučio Deksnių kūrybos darbų paroda „Suveltas veltinio kelias“

Kviečia Alės ir Kęstučio Deksnių kūrybos darbų paroda „Suveltas veltinio kelias“

2025 09 06
Eleonora Koriznaitė. Monospektaklis „Meduoliais kvepiančios seklyčios“

Monospektaklių šventė MANO/MONO Vilniuje: Lietuvos asmenybių istorijos teatro scenoje

2025 09 06
Mokslas, vaikai

Kaip suprasti, kad į mokyklą grįžtantis vaikas patiria stresą

2025 09 06
Suvalkų LLD skyriaus ansamblis „Ančia“, vadovas Gediminas Kraužlys. Antroje eilėje penktas iš kairės Pranas Sovulis

K. Leončikas. Mokytojas ir visuomenininkas Pranas Sovulis (II)

2025 09 06
Stelmužės dvaras

S. Burokaitė. Stelmužės dvarininkas Georgas Friedrichas fon Folkerzamas ir valstiečių gyvenimas jo dvare

2025 09 06
Atidaryta „Baltojo Paukščio" galerija

A. Matiukienė. Atidaryta galerija be sienų

2025 09 06
Pratybos

Prasideda JAV kariuomenės pratybos „Geležinis kumštis“

2025 09 05
Krašto apsaugos ministerija

KAM stiprina oro erdvės apsaugą

2025 09 05
Lietuvos kino kūrėjai pristato savo darbus Baltijos šalių dokumentikos forume

Lietuvos kino kūrėjai pristato savo darbus Baltijos šalių dokumentikos forume

2025 09 05
„Vasara su knyga“

 „Vasara su knyga“: rekordiškas skaičius dalyvių, perskaityta per 100 tūkstančių knygų

2025 09 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Šiąnakt paskelbta: apie J. Vaiškūnas. Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?
  • Kažin apie D. Kuolys. Žygimanto Augusto gimnazija verčiama tarnautojų kabinetais: kas laukia taip „vadybinamos“ Lietuvos?
  • Kęstutis K. Urba apie J. Vaiškūnas. Ar neeilinis NS suvažiavimas sustabdys autofagiją?
  • Marija apie D. Kuolys. Žygimanto Augusto gimnazija verčiama tarnautojų kabinetais: kas laukia taip „vadybinamos“ Lietuvos?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Įspūdingų sukaktuvių sostinė kviečia laukti su šūkiu „Vilnius: 700 metų jaunas“ (video)

Įspūdingų sukaktuvių sostinė kviečia laukti su šūkiu „Vilnius: 700 metų jaunas“ (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai