Sausio 23 d., šeštadienio vakare Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų pastatą nušvietė simbolinė instaliacija, skirta paminėti 1863 – 1864 m. sukilimo 159-ąsias metines.
Svarbų Lietuvai, Lenkijai ir visai Europai įvykį atspindi autentiško istorinio eksponato – sukilimo dalyvio naudotos diržo sagties – vaizdas. Išryškinta Lietuvos ir Lenkijos heraldinė simbolika liudija, kad bendra istorija, kultūros paveldas ir nepriklausomybės siekis visada telkė abiejų šalių žmones kovai už laisvę.
Lenkijos Respublikos Prezidento rūmų Varšuvoje sienas šį vakarą savo ruožtu nušvietė iliuminacija, kurioje vaizduojamas 1863 – 1864 m. sukilimo herbas: Lenkijos Erelis, Lietuvos Vytis ir Rusios arkangelas Mykolas.
Bendra atminimo akcija, vykstanti Lietuvoje ir Lenkijoje, simboliškai pratęsia 2019 m. lapkritį Vilniuje surengtas 1863-1864 m. sukilimo vadų Lietuvoje Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei kitų sukilimo dalyvių palaikų laidojimo iškilmes, kuriose dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda.
Na čia jau nei į tvorą, nei į mietą daryti tai vien su Lenkija, nepakviečiant Baltarusijos, Ukrainos.
Pastebėtina ir tai,kad 1863-64m. sukilimo pagrindinis tikslas -atkurti vien Lenkijos valstybę į kurios sudėtį įeitų Lietuva , dalis Gudijos bei Ukrainos žemių kaipo administraciniai vienetai.Nūdienos Lietuvos dalis įtakingų politikų,istorikų,intelektualų vertinant svarbius lietuviams istorinius įvykius atsparos tašku laikomasi,deja, Lenkijos požiūro.Tad, keista ,jog ir dabartinė Lietuvos Prezidentūra išvien su Lenkija vienodai vertina minėtą Sukilimą ,tuo parodydama,kad paslaugiai sutinka vien su lenkišku istoriniu mąstymu.Lietuviams 1863-64m. Sukilimas tai tik atmintinas istorinis įvykis,bet ne valstybinės reikšmės ypatingos metinės.
Beje, ir to sukilimo šūkyje: “Už mūsų ir jūsų laisvę” išreikštas laisvės siekis tuo laiku sukilimo buvo suprantamas, kad Lietuvos laisvė yra jos kaip Lenkijos dalies išsivadavimas iš Rusijos, bet ne kartu ir iš Lenkijos. Tad dabartinės suverenios Lietuvos Prezidentui kaip valstybės institucijai solidarizuotis su Lenkijos Prezidentu to sukilimo proga nederėjo, juolab, kad Vasario 16-osios aktu tie turėti istoriniai ryšiai su Lenkija tapo nutraukti ir tai – patvirtinta ir Kovo 11-osios aktu. Be to, tas ryšių nutraukimas su Lenkija buvo apgintas Lietuvos karių ginklo jėga.
Dėl tokio solidarumo veiksmo tapo nesuprantama kuo suvereniai šaliai – Prezidentas save laiko.
Manau prezidentas (tik iš mažosios raidės) save laiko – “strateginiu partnioru”.