Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kuršių nerijoje jūriniai ereliai šiais metais užaugino mažiausiai šešis jauniklius.
Jūrinis erelis – didžiausias iš visų Lietuvoje aptinkamų perinčių plėšriųjų paukščių: šie ereliai sveria 4 – 7 kg, o išskėstų sparnų ilgis gali siekti daugiau kaip 2 metrus.
Suaugęs paukštis yra pilkai rudas, dalis krūtinės, kaklas ir ypač galva daug šviesesni. Snapas geltonas, o uodega balta. Patelės yra stambesnės už patinėlius. Jauni paukščiai tamsiai rudi. Paprastieji jūriniai ereliai gyvena iki 20 metų, tačiau seniausias Europoje gamtoje gyvenęs šios rūšies paukštis buvo net 42 metų.
Lietuvoje peri 120 – 150 šių erelių porų. Didžiausia perinčių erelių porų koncentracija telkiasi Nemuno deltoje ir Kuršių marių apylinkėse.
Kuršių nerijoje šiemet 10 jūrinių erelių porų savo teritorijose taisė lizdus, bandė juose perėti, tačiau tik keturioms erelių poroms šie metai buvo vaisingi.
Dvi poros užaugino po du jauniklius, kitos dvi – po vieną. Šių metų žiemos pabaiga ir pavasaris buvo ganėtinai vėsūs, lyginant su ankstesniais metais, todėl ereliai perėjimo sezoną pradėjo vėliau. Erelių jaunikliai birželio mėnesį buvo mažesni lyginant su praėjusiais metais.
Jūriniai ereliai Kuršių nerijoje 2020 metais. užaugino 10 jauniklių, tuo tarpu 2019 metais tik 3.
Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko ekologų, nors dažniausiai tikslios veisimosi sėkmingumo priežastys nėra žinomos, tačiau galima įvardinti, jog tam įtakos gali turėti vidurūšinė paukščių konkurencija, antropogeninis trikdymas lizdavietėse perintiems paukščiams jautriu periodu – vasario-gegužės mėnesiais.
Paprastai jūriniai ereliai gyvena prie didesnių vandens telkinių, ežerų, upių kur gausu žuvų ir vandens paukščių.
