Gruodžio 10 d., į Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčią, Aleksoto g. 3, Kauno tautinės kultūros centras kvietė miesto bendruomenę pabūti kartu ir pasisemti vidinės ramybės Kauno miesto ir rajono folkloro ansamblių advento koncerte „Už girių girių“
„Už girių girių Ugnelė degė,
Ei, kalėda, kalėda…“
Koks prasmingas šviesos ir grįžtančios Saulės laukimas – atrodo, visas oras prisipildo vilties, džiaugsmo, gyvasties.
Šiame tradiciniame renginyje Vytauto Didžiojo bažnyčioje persipynė senieji baltiškieji ir krikščioniškieji papročiai – dalyviai malda ir giesme įprasmino rimties ir džiugaus laukimo laikotarpį.
Koncerte skambėjo kalėdinio laikotarpio dainos ir giesmės – šokinėjo kiškeliai, lėkė sakalėliai, dūzgė bitelės, augo grūšelės, žydėjo obelėlės, giliose mariose ant aukšto dvaro vyko stebuklų stebuklai.
Scenoje švietė Devyniaragio saulė, primenanti, kad tamsa ilgai neužsibus, o simboliniai žibintai rodė kelią namo, į kuriuos sugrįžę pamirštame visas negandas.
Ugnis – šviesos, gėrio, širdingo ir atviro tikėjimo simbolis. Ji saugo, apšviečia mūsų širdis ir veda teisingumo keliu. Sušildo ne tik namų židinį, bet ir praskaidrina žmogaus būtį.
Vakaro pabaigoje aidint Kalėdų varpeliams ir pritariant kanklėms nuskambėjo bendra daina „Už girių girių ugnelė dega…“, kurią atliko visi susirinkusieji.
Koncerto vedėjai Judita Einikytė ir Jonas Misevičius rengėjų vardu šiltai dėkojo už nuoširdžią bendrystę ir dovanojo rankų darbo šviesos žibintus folkloro ansambliams: „Ratilėlis“, „Sauluva“, „Bitula“, „Goštauta“, „Jotija“, „Piliarožė“, „Žaisa“, „Alda“, „Kupolė“, „Samylų senolės“.
Kaip rašė poetas Vytautas Mačernis, „mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė ir kiekvienas nešame sielą lyg žibintą“.
Gudriai, oi, kaip gudriai.
Ačiū kunigams, kurie meldėsi “už folkloro ansamblius”. Galgi jau ir seimūnai supras, kokios dvasingos tautos giesmės, atskleidžiančios didžią religinę gelmę. Lai pažvelgia į šį video tie Seimo nariai, kurie dar abejojo dėl “Romuvos” kaip religinės Lietuvos bendrijos.