Paskutiniu metu žiniasklaidoje rašoma apie seniausiose Vilniaus žydų kapinėse pastatytų Sporto rūmų rekonstrukciją. Finansų ministerija tam neskyrė lėšų 2021 m. biudžete. Nepaisant to, Turto bankas prašo statybos leidimo rekonstrukcijai. LRT laidoje rodomi Sporto rūmų konstrukciniai ypatumai, pasakojami svarbūs čia vykę įvykiai, keliami nostalgijos jausmai. Laidoje taip pat paminėta, kad rūmai stovi žydų kapinėse.
Aptarimas seniausių Vilniaus žydų kapinių Šnipiškėse ir Sporto rūmų rekonstrukcijos įvyko 2021 m. rugsėjo mėn. 24 d. M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje su kapinių gynėjais, Vilniaus žydų bendruomenės (VŽB) nariais, kapinių specialiste istorike Vida Girininkiene ir Nepriklausomybės akto signataru Seimo nariu Emanueliu Zingeriu ir jo patarėja Aukse Dransard.
Dalyvavo VŽB pirmininkas Aleksandras Černovas, narys Arkadijus Kurliandčikas ir draugijos „Gerbkime kapines“ narys Edmundas Kulikauskas. Pastarasis dalyviams įteikė numatytą pasitarimo programą. Kartu įteikė Juliaus Norvilos parengtą siūlomo Šnipiškių žydų kapinių atkūrimo iliustraciją. Taip pat įteikė Rutos Bloštein peticijos santrauką. Ji savo peticija skatina Kongresų centrui rasti vieta kitur, ne Kapinėse, kurios yra šventa vieta. Jos peticiją yra pasirašę daugiau kaip 53 tūkst. asmenų Lietuvoje ir užsienyje.
A. Kurliandčik ir E. Kulikauskas prisistatė kaip Kapinių gynėjai palaikantys žydų kapinių Šnipiškėse sutvarkymą, raginantys atsisakyti Sporto rūmų rekonstrukcijos į Kongresų centrą ir prieštaraujantys bet kokioms statyboms Kapinėse. Siūlė, ar Sporto rūmai neturėtų būti pašalinti iš Kultūros vertybių sąrašo? Rūmų inžinerines vertybes ir rūmuose vykusius istorinius įvykius galima atminti ir kitais būdais. Netinka išsaugoti Sporto rūmus nes jiems niekad nederėjo stovėti viduryje kapinių, nesvarbu ar tai būtų žydų, katalikų ar kito tikėjimo žmonių.
Juos galėjo pastatyti tik sovietų laikais, kai buvo naikinami visi tikėjimai. Šis statinys nėra teisėtas, nes jo pagrindas nėra teisėtas. (1940 m. rugsėjo 16 d. LTSR Vidaus reikalų ministerijos Liaudies komisarų tarybos Spaudos ir draugijos skyrius likvidavo VŽB ir jos žinioje esančias žydų kapines perdavė Vilniaus miesto savivaldybei nes „tolimesnis šios bendruomenės veikimas yra nebesuderinamas su Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos siekimais“. LCVA f.401, a.2, b.518)
V. Girininkienė teigė, kad mes mažai žinome apie kapines. Anot jos, visas Vilnius pastatytas ant kapinių. Kapinės savaime nyko ar buvo naikinamos visais laikais. Besiplečiantys miestai reikalaudavo naujų aikščių ar teritorijų ir steigtos palyginus toli nuo centro kapinės po kelių šimtų metų atsidurdavo pačiame mieste. Visada buvo, kas gynė istorines kapines (Evangelikų, Liuteronų, Šv. Stepono bažnyčios ir kitas), tačiau jų balsai anuomet nieko nereiškė. Kaip kad ir žydų bendruomenės užsienyje balsas sovietmetyje. Tačiau istorinės kapinės reikalauja ypatingo dėmesio.
Priminė, kaip apie 1980 metus sovietų buvo projektas tiesti kelią tarp Senųjų ir Naujųjų Rasų kapinių, teko net du metus pakovoti. Ji iškėlė mintį, kad būtent Senųjų žydų kapinių vietoje Šnipiškėse galėtų būti įprasminti buvę žydų kapai paminklais-epitafijomis. Nurašytų epitafijų yra Lietuvos centriniame valstybės archyve, Respublikinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos skyriuje.
Seimo narys E. Zingeris pranešė, kad praeitą savaitę lankėsi JAV su Užsienio reikalų ministru Gabrieliu Landsbergiu. Ten paaiškėjo, kad tarp kitų svarbių klausimų JAV politikų Lietuvos atžvilgiu yra nuolat keliamas susirūpinimas senosiomis žydų kapinėmis Šnipiškėse (Piramonte).
Paminėjo, kad finansavimo Sporto rūmų rekonstrukcijai nėra 2021 m. biudžete, nes jis paskutinėmis biudžeto formavimo dienomis kreipėsi į Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską, kad šią eilutę nefinansuotų, nes projektas nebuvo pakankamai aptartas su visuomene, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. („Gerbkime kapines“ draugijos žiniomis Ministrės Pirmininkės sprendimą taip pat lėmė Seimo nario Kęstučio Masiulio pasiūlyta biudžeto pataisa, Seimo nario Antano Guogos persiųsti laiškai iš keliasdešimt litvakų išeivijos rabinų ir virš šimto laiškų, kurių Seimas ir Vyriausybė sulaukė tiek iš lietuvių, tiek iš litvakų, tiek iš Lietuvos, tiek iš viso pasaulio.)
Seimo narys E. Zingeris pasisakė, kad negali pritarti komercijai kapinių teritorijoje. A. Kurliandčikas ir E. Kulikauskas su juo sutiko. VŽB Pirmininkas A. Černovas teigė, kad yra susipažinęs su Šnipiškių kapinėmis bei su Sporto rūmais kaip statybininkas ir iš verslo pusės. Jo supratimu sunku su žydų dvasininkais susitarti ir siekti kompromisų, nes jie atkakliai laikosi savo taisyklių ir nieko kito negirdi. Jo manymu, galėtų būti kompromisų. V.Girininkienė pristatė savo asmeninę viziją, kad rekonstruoti Sporto rūmai galėtų tarnauti kaip visų tikėjimų, ne vien žydų tikėjimo, centras su tema „Jūs mūsų širdyse“. Tai būtų pirmas toks projektas Europoje ir ji padėtų tai įgyvendinti.
A. Černovas paaiškino, kaip Sporto rūmai pateko Turto bankui, kaip Šiaulių bankas juos pardavė Valstybei. Jis paklausė ar žinome kur buvo Gaono kapas, bet iš ten esančių niekas negalėjo pasakyti. („Gerbkime kapines“ narys Andrius Kulikauskas, susipažinęs su Israelio Klausnerio 1935 m. išleista knyga bei žemėlapiu, taipogi su J.Bulhako 1913 m. ir kitų fotografų kapų nuotraukomis, yra nustatęs, kad Gaono kapas ir beveik visų žymiausių rabinų kapai buvo toje vietoje, kur dabar stovi Sporto rūmai..).
V. Girininkienė toliau gvildeno savo viziją. E. Zingeris iš savo pusės teigė, kad nors jis studijavo lituanistiką ir rinko lietuvių folklorą, jam labai svarbu išsaugoti Judaikos objektus.
Kadaise buvo gausi žydų bendruomenė, o dabar nėra kas šiuos objektus saugotų. O Žydų kapinės Šnipiškėse būtent yra toks Judaikos objektas.
V. Girininkienė sutiko, kad teritorija aplink Sporto rūmus yra žydų kapinės ir joje neturėtų būti vykdomos jokios kitos veiklos.
Jos nuomone sunaikintos visų konfesijų kapinės, įvardinant ten palaidotų žymių asmenų pavardės, galėtų būti prisimintos ir įprasmintos ekspozicijoje dabar esamame pastate, ar kur kitur. Ji išsakė daug priemonių kuriomis būtų galima sudominti jaunimą bei lankytojus iš užsienio.
Dėkojame visiems, kurie rūpinasi seniausiomis Vilniaus žydų kapinėmis ir padėjo sustabdyti Sporto rūmų rekonstrukcijos finansavimą 2021 m..
Edmundas Kulikauskas, Draugijos „Gerbkime kapines“ narys, Arkadijus Kurliandčikas, Vilniaus žydų bendruomenės narys
Kalbėti ar rašyti galima ne apie kapines, o tik apie VIETĄ, kur BUVO dar CARO LAIKAIS panaikintos kapinės, kurios iš ten buvo iškeltos į dabartinę jų vietą, o buvusių kapinių žemę caras iš bendruomenės IŠPIRKO.
Visa tai yra dokumentuota.
Tai apie ką vėl ta kalba, kuri jau ir kai ką negražų primena?
Gerbiamasis, siūlau jums paskaityti mano straipsnį, kurį Alkas portalas paskelbė 2021 m. rugsėjo 10 d., “Kam priklauso seniausios Vilniaus žydų kapinės?” Jūs teisus, kad po 1831 m. sukilimo jose nebebuvo laidojama. Tačiau paminklai liko ir stovėjo netgi 1948 m. kai juos apžiūrėjo okupantų komisija. Liko ir 99% palaikų. Jie visur liko žemėje aplink Sporto rūmus. Tai yra tikrų tikriausios kapinės ir belieka jas pripažinti ir aptverti. O dėl tariamos caro išmokos yra žinomas tiktai vienas dokumentas, kuriame numatyta 3,500 rublių išmoka, kuri galėjo būti nebent už kapinėse stovėjusius pastatus. Labai sudomintų jūsų tariami dokumentai betgi jūs pats be jokių dokumentų, tad belieka svajoti…
– susitarė, pasirašė, kompensaciją pasiėmė, o palaikai ten liko???
Gerbiamasis, Caras prievartavo žydus. Nebuvo jokio susitarimo. Nežinia, ar kas iš žydų visuomenės pasiėme kažkokią išmoką, kad ir už pastatus, nes tokio parašo nėra. O liko ne tik palaikai bet ir paminklai, taipogi daugybė nuotraukų. Skaitykite Alkas, apsišvieskite!
T.y., dievobaimingieji pravoslavai, lyg niekur nieko, kasė ten žemę būsimiems statiniams, maišė, vartė kastuvais kaulus ir nesuirusius palaikus su statyboms atvežtais akmenimis? Bet juk tokio trilerio jų nervai nebūtų atlaikę! Ir pravoslavų šventikai nuolankiai pritarė, nepatarė carui vengti tokių nuodėmių? O paprastai taip pavydėtinai susivienijanti bendruomenė nesusiorganizavo ir neperkėlė palaikų tų, kieno artimųjų, palikuonių, galinčių tuo pasirūpinti nebeliko? Ir ž. bendruomenė abejingai paliko juos ten žinodama, kas ten planuojama? Juk, jei caras taip spaudė ir skriaudė, tai ar nebūtų paliepta kad ir kariams perkelti likusius kapelius, bendruomenės net nesiklausus?
Net ir sovietmečiu tas faktas nebuvo panaudotas caro piktadarybėms demaskuoti? Juk tiek daug partijų komitetuose, tarp personalinių pensininkų ir kitur buvo labai įtakingų šios tautybės žmonių, arba jų žmonos buvo šios tautybės, ir turėjo didžiulę įtaką aukščiausių KP vadovų sprendiniams. Juk, jei kapinės nebuvo perkeltos, tai ten buvo aibė palaikų! Vadinasi, kaušai rausė duobes, į kėbulus mėtė žemę su palaikais ir kažkur kitur išpylė? Ir visa tai tyliai suėjo? Net eiliniai mūsų bendradarbiai litvakai tylėjo, nors paprastai piktindavosi, atviraudavo apie nepritarimą kažkokiems saviškių partinių veiksmams. Neteko jokio murmtelėjimo girdėti, o ką jau kalbėti apie skandalą. Nors kitoje vietoje pajudinus kapus žmonės tuoj pat prabilo.
Vienintelis būdas patikrinti, kas teisus, rasti ten tuos neperkeltus kapelius, palaikus juose. Ne brėžiniuose, o realiai esančius, ir būtent jų (o ne kitų, gal būt šalia net ir slapčia pakastų vargetų). Rastuosius perkelti ten, kur jie dar caro laikais turėjo būti perkelti, arba perlaidoti sutelktai buvusių kapinių teritorijoje kuo toliau, kur jiems Sporto rūmai netrukdys.
Kaip suprantu, šiomis dienomis užaštrintai iškeltas Europos priešiškumo šiai tautai klausimas ir šį straipsnį paskatino? Kažkam neramu, kad ramu?
Gerbiamasis, pacituosiu savo straipsnį “Kam priklauso seniausios Vilniaus žydų kapinės?”:
“2007 m. Lietuvos istorijos instituto darbuotojai Elmantas Meilus (LDK istorija), Vytautas Jogėla (vėlyvesni laikai) ir archeologas Gediminas Vaitkevičius ištyrė kapinių istoriją ir nustatė kapinių ribas. Kapinių teritorija augo prijungiant naujus sklypus ir 1831 metais siekė 4,5 hektaro. Rusijos caras Nikalojus I-asis malšindamas 1831 m. sukilimą įsakė Vilniuje pastatyti tvirtovę. Užėmė 1,3 hektaro dalį kapinių arčiausiai Neries, liko 3,25 hektaro. Kapinėse po to nebebuvo laidojama. Jų riba tačiau po to nepakito, kaip rodo dešimtys žemėlapių. Šios ribos itin tiksliai nustatytos ir jų tikrumą patvirtina archeologiniai kasinėjimai. Po Sporto rūmais nėra palaikų, tačiau aplinkui jų yra pilna. Į Olandų gatvės kapines ir Sudervės kapines iškėlė tiktai nedidelį skaičių paskirų žmonių palaikų, kaip antai Vilniaus Gaono. Mūsų laikais Mindaugo apartamentų statyba pažeidė kapinių ribas, aptikti žmonių kaulai.”
Mano supratimu, ta dalis kapinių arčiau Neries buvo mažiau naudojama, ten laidojami vargingesni žmonės, neišnešioti vaikai, ir kiti mirtingieji. Manyčiau, dalis jų buvo perlaidota, o dalis ne, kaip rodo Mindaugo apartamentų statyba. Caro tvirtovėjė liko nemažai vietos kur žemė tiesiog liko nepajudinta.
Taigi, didžioji kapinių dalis buvo sovietų išniekinta po karo. Išlikusiuose dokumentuose paminėti kai kurie lietuviai, žydai ir rusai, kurie dalyvavo. Tolimesniame išniekinime dalyvauja meras Remigijus Šimašius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir daugybė kitų lietuvių bei žydų. Šiomis dienomis Lietuvos žiniasklaidoje rasite bene dešimt straipsnių palaikančių Sporto rūmų rekonstrukciją.
O būtent Alkas paskelbė šį vienintelį straipsnį apie žydus ir lietuvius drįstančius paprieštarauti.
Aš dar kartą išdrįsiu paprieštarauti – jei kažkur pasaulyje ar Lietuvoje palaidojo žydą, tai ta žemė netapo žydų nuosavybe ir apie žemės paskirtį, ir tolesnį jos naudojimą sprendžia ten gyvenantys žmonės… Kaip nutars dauguma, taip ir bus…
skaitykite Kulikauską ir žinosite tiesą… Lietuvoje pilna pastatų ir įrengimų ant partizanų kaulų – ar tai jus jaudina? ar šventa vieta tik ŽYDŲ kapinės? Šveicarijoj po 7 m. palaidojus palaikai “iškraustomi” arba reikia mokėti už žemę
Nice article, a lot of useful info!