A. Vitkus, V. Valiūnas. Ar Lietuvos žydų bendruomenė žino holokausto istoriją?

Kiekviena tauta turi savo istoriją, savo šventines datas ir jas maišyti, sutapatinti negalima, tuo labiau švęsti iš anksto.  

2021 m. birželio 23 d. Lietuvos žydų bendruomenė tai pamiršo ir įvykdė šventvagystę: pirmąsias žydų žudynes Europoje, įvykdytas nacių rankomis, perkėlė į Lietuvos šventę – 1941 metų birželio 23-osios dienos 80-ųjų metinių minėjimą, kai Lietuva kratėsi sovietų okupacijos ir sukilo.

Toks žydų elgesys yra sąmoningas, nukreiptas supriešinti gėrėjančius lietuvių-žydų santykius.

Prisiminkime Gardždų holokausto įvykius, kuriuos pamiršo Lietuvos žydų bendruomenė.

Vyrų žudynės Gargžduose

1941 m. birželio 22 d. ryto, Vokietijos propagandos ministras Jozefas Gebelsas per visus Reicho radiofonus perskaitė tos dienos data pasirašytą pareiškimą apie pradėtą karą su Sovietų Sąjunga.

Jau pirmą karto dieną vokiečių armija susidūrė su sovietų pasienio kariuomenės pasipriešinimu ir tik po įnirtingų kautynių, apie 15 val. užėmė Gargždus.

1941 m. birželio 23 d. Klaipėdos pasienio policijos komisariato gestapininkai, vadovaujami Eriko Fromano (Erich Frohwann), atvyko į už 17 km nuo Klaipėdos esančius Gargždus. Visi miesto gyventojai buvo surinkti turgaus aikštėje, kur žydai bei komunistai buvo atskirti nuo kitų miestelio gyventojų ir įkalinti. Iš viso buvo suimta apie 200 asmenų. Suimtieji vyrai buvo nuvežti prie Vokietijos sienos ir laikomi pievoje po atviru dangumi. Ten juos saugojo sargybiniai iš Laugalių pasienio policijos.

Karo išvakarėse Klaipėdoje buvo suformuotas specialus greitojo reagavimo policininkų būrys (Alarmzug). 1941 m. birželio 23 d. vakare šis būrys gavo Klaipėdos policijos vadovybės nurodymą pasiruošti kitą dieną įvyksiančiai Gargždų žydų egzekucijai.

Jau tą pačią dieną prieš sušaudant su beprasmišku žiaurumu naciai privertė žydus vyrus palaidoti sušaudytus rusų kareivius, pagilinti prieštankinį griovį šalia muitinės namų, prie sienos su Vokietija. Vokiečiai buvo ypač žiaurus tiems žydams, kurie sovietmečiu užėmė svarbesnius postus. Štai, gydytojas Dr. Oksmanas buvo nužudytas, nes jis prie sovietų dirbo rajono gydytoju. Žiauriai buvo elgtasi ir su rabinu R. Mejeriu Levinu.

Kitą dieną, 1941 m. birželio 24 d., į Gargždus atvyko 16 (20) vyrų iš Tilžės gestapo, vadovaujamų H.J. Bomes (Bohme), 10 vyrų iš Tilžės SD, vadovaujamų V. Hersmano (W. Hersmann), 20-25 vyrai iš Memelio (Klaipėdos) apsaugos policijos (Schutzpolizei arba Schupo), vadovaujami Vernerio Šmidto-Hamerio (Werner Schmidt-Hammer). Vokiečių kareiviams buvo pasakyta, kad jie žudys komunistus, tačiau kareiviai greit suprato, kad nužudytieji yra civilinės aukos.

Prie iškasto prieštankinio griovio krašto buvo vedami arba liepdavo bėgti prie duobės po 10 žydų. Jie buvo pastatomi veidais į prieš juos stovinčia vokiečių kareivių ir Memelio apsaugos policininkų rikiuotę.  Pagal ltn. V. Šmidto-Hamerio komandą pasmerktieji sušaudomi. Kiekvienam žudikui teko po auką, į kurią šaudė iš 20 m atstumo. Kiekviena nauja aukų grupė turėjo įstumti prieš juos sušaudytus žmones.

Žudynių metu žydai nesipriešino, vieni meldėsi, kiti verkė. Sužeistuosius pistoletų šūviais pribaigdavo pats V. Šmitdas-Hameris ir gestapininkai. Tarp sušaudytųjų buvo ir iš Klaipėdos 1939 m. į Gargždus pabėgusių žydų.

Kai kurie žudikai nepakėlė įtampos, todėl juos teko keisti. V. Šmidto-Hamerio ir SS oberfiureris Bernardas Fišeris-Švederis (Bernard Fischer-Schweder) šaudė taip pat. Tą dieną buvo nužudyti 200 žydų vyrų ir viena moteris (tarybinio komisaro žmona). Jie buvo priversti palikti savo daiktus ir nusirengti. Dauguma iš jų buvo žydai ir tik keletas lietuvių komunistų. Tarp nužudytųjų buvo gyvulių pirkliai, Funkas ir Šeras, trys broliai Kofmanai, pramonininkai Bernšteinas ir Taueris, muilo fabriko savininkas Fainšteinas ir kt.

Šias žudynės galima sutapatinti tik su 1938 metais įvykdytą Kristaline naktimi tik baisesnėmis pasekmėmis – žmonių žudymu. Krištolinė naktis – pogromas 1938 metais lapkričio 8-9 d. naktimis, kai Vokietijos naciai planingai puolė žydus ir naikino bei grobė jų turtą. Ironiškas pavadinimas prigijo dėl rytą po pogromo gatvėse likusių sudaužytų žydų krautuvių vitrinų stiklo šukių.

Atminties maršas Gargžduose

Keisčiausia tai, kad 2021 m. birželio 22 d. Vlniaus Choralinėje sinagogoje buvo uždegtos žvakės ir skaitoma malda už visus žuvusius ir nukentėjusius per holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą (tai sveikintina), o 2021 m. birželio 23 d., o ne birželio 24 d. (specialiai sumaišytos datos, kaip rodo 1941 m. įvykiai Gargžduose bei Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ paskelbta informacija), organizuojamas maršas Gargžduose.

Kam naudinga iškraipyti holokausto istoriją ir supriešinti su Lietuvos istorija? Tai apgaulė visų šalių dalyvavusių ambasadorių, taip pat ir Europos žydų kongreso pirmininko Dr. Moše Kantoro (Moshe Kantor), atsiuntusiam „Europos žydų kongreso užuojauta minint 80-asias 1941 m. birželio 23 d. Gargždų žudynių metines“. Tai pasityčiojimas iš holokausto istorijos.

Gaila, kad šią dezinformacija pasigavo ne tik mūsų ministrė pirmininkė, bet ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas. Matyt jų istorijos supratimas gana ribotas. Įtraukimas rajonų muziejų darbuotojų, nesiorientuojančius istorijoje, taip pat netoleruotinas.

Istorikas Edvardas Gudavičius taip atsiliepė apie 1941 metų birželio 23-ąją: „Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941 metų birželį. Visa tai birželio 23-ąją stato į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja“.

2021 metų birželio 24 d. eitynės Gargžduose būtų tinkamiausias metas paminėti nacių pirmąsias žudynes Lietuvoje, atliktas jų rankomis. 2016 metais rugpjūčio 29 d. Molėtų žydų sūnaus Cvi Kricerio (Tzvi Kritzer) iniciatyva Molėtuose įvykusioms „Atminties maršo metinėms Molėtuose pagerbti“ niekas neliko abejingas ir įsiminė ilgam.

1941 m. birželio 23 d. Atminties eitynės Gargžduose įrodo, kad žydai sąmoningai stengiasi Tautinį sukilimą visiškai sukompromituoti ir įtraukti į holokausto istoriją.

Gaila Lietuvos žydų bendruomenės narių, kad jie yra įtraukiami į tokias avantiūras.