Penktadienis, 2 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Vitkus, V. Valiūnas. Ar Lietuvos žydų bendruomenė žino holokausto istoriją?

Komentaras 2021 m. birželio 23 d. eitynėms Gargžduose

Aleksandras Vitkus, Valdas Valiūnas, www.alkas.lt
2021-07-13 13:14:54
13
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Gargžduose dalyvavo Holokausto minėjimo renginiuose: pirmojoje „Atminties kelio 1941–2021“ eisenoje ir Holokausto Lietuvoje pradžios 80-ųjų metinių minėjime | lrv.lt nuotr.

Birželio 23 d. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Gargžduose dalyvavo Holokausto minėjimo renginiuose: pirmojoje „Atminties kelio 1941–2021“ eisenoje ir Holokausto Lietuvoje pradžios 80-ųjų metinių minėjime | lrv.lt nuotr.

Kiekviena tauta turi savo istoriją, savo šventines datas ir jas maišyti, sutapatinti negalima, tuo labiau švęsti iš anksto.  

2021 m. birželio 23 d. Lietuvos žydų bendruomenė tai pamiršo ir įvykdė šventvagystę: pirmąsias žydų žudynes Europoje, įvykdytas nacių rankomis, perkėlė į Lietuvos šventę – 1941 metų birželio 23-osios dienos 80-ųjų metinių minėjimą, kai Lietuva kratėsi sovietų okupacijos ir sukilo.

Toks žydų elgesys yra sąmoningas, nukreiptas supriešinti gėrėjančius lietuvių-žydų santykius.

Prisiminkime Gardždų holokausto įvykius, kuriuos pamiršo Lietuvos žydų bendruomenė.

Vyrų žudynės Gargžduose

1941 m. birželio 22 d. ryto, Vokietijos propagandos ministras Jozefas Gebelsas per visus Reicho radiofonus perskaitė tos dienos data pasirašytą pareiškimą apie pradėtą karą su Sovietų Sąjunga.

Jau pirmą karto dieną vokiečių armija susidūrė su sovietų pasienio kariuomenės pasipriešinimu ir tik po įnirtingų kautynių, apie 15 val. užėmė Gargždus.

1941 m. birželio 23 d. Klaipėdos pasienio policijos komisariato gestapininkai, vadovaujami Eriko Fromano (Erich Frohwann), atvyko į už 17 km nuo Klaipėdos esančius Gargždus. Visi miesto gyventojai buvo surinkti turgaus aikštėje, kur žydai bei komunistai buvo atskirti nuo kitų miestelio gyventojų ir įkalinti. Iš viso buvo suimta apie 200 asmenų. Suimtieji vyrai buvo nuvežti prie Vokietijos sienos ir laikomi pievoje po atviru dangumi. Ten juos saugojo sargybiniai iš Laugalių pasienio policijos.

Karo išvakarėse Klaipėdoje buvo suformuotas specialus greitojo reagavimo policininkų būrys (Alarmzug). 1941 m. birželio 23 d. vakare šis būrys gavo Klaipėdos policijos vadovybės nurodymą pasiruošti kitą dieną įvyksiančiai Gargždų žydų egzekucijai.

Jau tą pačią dieną prieš sušaudant su beprasmišku žiaurumu naciai privertė žydus vyrus palaidoti sušaudytus rusų kareivius, pagilinti prieštankinį griovį šalia muitinės namų, prie sienos su Vokietija. Vokiečiai buvo ypač žiaurus tiems žydams, kurie sovietmečiu užėmė svarbesnius postus. Štai, gydytojas Dr. Oksmanas buvo nužudytas, nes jis prie sovietų dirbo rajono gydytoju. Žiauriai buvo elgtasi ir su rabinu R. Mejeriu Levinu.

Kitą dieną, 1941 m. birželio 24 d., į Gargždus atvyko 16 (20) vyrų iš Tilžės gestapo, vadovaujamų H.J. Bomes (Bohme), 10 vyrų iš Tilžės SD, vadovaujamų V. Hersmano (W. Hersmann), 20-25 vyrai iš Memelio (Klaipėdos) apsaugos policijos (Schutzpolizei arba Schupo), vadovaujami Vernerio Šmidto-Hamerio (Werner Schmidt-Hammer). Vokiečių kareiviams buvo pasakyta, kad jie žudys komunistus, tačiau kareiviai greit suprato, kad nužudytieji yra civilinės aukos.

Prie iškasto prieštankinio griovio krašto buvo vedami arba liepdavo bėgti prie duobės po 10 žydų. Jie buvo pastatomi veidais į prieš juos stovinčia vokiečių kareivių ir Memelio apsaugos policininkų rikiuotę.  Pagal ltn. V. Šmidto-Hamerio komandą pasmerktieji sušaudomi. Kiekvienam žudikui teko po auką, į kurią šaudė iš 20 m atstumo. Kiekviena nauja aukų grupė turėjo įstumti prieš juos sušaudytus žmones.

Žudynių metu žydai nesipriešino, vieni meldėsi, kiti verkė. Sužeistuosius pistoletų šūviais pribaigdavo pats V. Šmitdas-Hameris ir gestapininkai. Tarp sušaudytųjų buvo ir iš Klaipėdos 1939 m. į Gargždus pabėgusių žydų.

Kai kurie žudikai nepakėlė įtampos, todėl juos teko keisti. V. Šmidto-Hamerio ir SS oberfiureris Bernardas Fišeris-Švederis (Bernard Fischer-Schweder) šaudė taip pat. Tą dieną buvo nužudyti 200 žydų vyrų ir viena moteris (tarybinio komisaro žmona). Jie buvo priversti palikti savo daiktus ir nusirengti. Dauguma iš jų buvo žydai ir tik keletas lietuvių komunistų. Tarp nužudytųjų buvo gyvulių pirkliai, Funkas ir Šeras, trys broliai Kofmanai, pramonininkai Bernšteinas ir Taueris, muilo fabriko savininkas Fainšteinas ir kt.

Šias žudynės galima sutapatinti tik su 1938 metais įvykdytą Kristaline naktimi tik baisesnėmis pasekmėmis – žmonių žudymu. Krištolinė naktis – pogromas 1938 metais lapkričio 8-9 d. naktimis, kai Vokietijos naciai planingai puolė žydus ir naikino bei grobė jų turtą. Ironiškas pavadinimas prigijo dėl rytą po pogromo gatvėse likusių sudaužytų žydų krautuvių vitrinų stiklo šukių.

Atminties maršas Gargžduose

Keisčiausia tai, kad 2021 m. birželio 22 d. Vlniaus Choralinėje sinagogoje buvo uždegtos žvakės ir skaitoma malda už visus žuvusius ir nukentėjusius per holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą (tai sveikintina), o 2021 m. birželio 23 d., o ne birželio 24 d. (specialiai sumaišytos datos, kaip rodo 1941 m. įvykiai Gargžduose bei Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ paskelbta informacija), organizuojamas maršas Gargžduose.

Kam naudinga iškraipyti holokausto istoriją ir supriešinti su Lietuvos istorija? Tai apgaulė visų šalių dalyvavusių ambasadorių, taip pat ir Europos žydų kongreso pirmininko Dr. Moše Kantoro (Moshe Kantor), atsiuntusiam „Europos žydų kongreso užuojauta minint 80-asias 1941 m. birželio 23 d. Gargždų žudynių metines“. Tai pasityčiojimas iš holokausto istorijos.

Gaila, kad šią dezinformacija pasigavo ne tik mūsų ministrė pirmininkė, bet ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas. Matyt jų istorijos supratimas gana ribotas. Įtraukimas rajonų muziejų darbuotojų, nesiorientuojančius istorijoje, taip pat netoleruotinas.

Istorikas Edvardas Gudavičius taip atsiliepė apie 1941 metų birželio 23-ąją: „Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941 metų birželį. Visa tai birželio 23-ąją stato į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja“.

2021 metų birželio 24 d. eitynės Gargžduose būtų tinkamiausias metas paminėti nacių pirmąsias žudynes Lietuvoje, atliktas jų rankomis. 2016 metais rugpjūčio 29 d. Molėtų žydų sūnaus Cvi Kricerio (Tzvi Kritzer) iniciatyva Molėtuose įvykusioms „Atminties maršo metinėms Molėtuose pagerbti“ niekas neliko abejingas ir įsiminė ilgam.

1941 m. birželio 23 d. Atminties eitynės Gargžduose įrodo, kad žydai sąmoningai stengiasi Tautinį sukilimą visiškai sukompromituoti ir įtraukti į holokausto istoriją.

Gaila Lietuvos žydų bendruomenės narių, kad jie yra įtraukiami į tokias avantiūras.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos žydų bendruomenė siūlo viešai paskelbti galimai prisidėjusius prie Holokausto
  2. Po vienašališkų R. Šimašiaus veiksmų Lietuvos žydų bendruomenė skambina pavojaus varpais
  3. D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos)
  4. „Aktualioji istorija“: Vilniaus žydų kapinės: ką jos mena ir kodėl buvo naikinamos? (video)
  5. Zapyškyje prisimenama sunaikintos žydų bendruomenės istorija
  6. V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“
  7. A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos?
  8. A. Kulikauskas. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus
  9. E. Jovaiša: Holokausto aukų vardai turi išlikti
  10. „Aktualioji istorija“: Lietuvos žydai 1918–1940 m. (video)
  11. Žydų kultūros dienos Žagarėje
  12. „Kelionių kompasas“: Lietuvos žydų paveldas ir šventės (video)
  13. Blogeris Zeppelinus. Paskutinė Holokausto auka? Kvailių melžimo aparatų karalius S.Kacas kursto antisemitizmą
  14. LGGRC skelbs, kas Lietuvoje prisidėjo prie Holokausto
  15. Kaune atidengtas ženklas Holokausto aukoms atminti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. antanas says:
    2 metai ago

    1941 m. birželio 23 d. Atminties eitynės Gargžduose įrodo, kad žydai sąmoningai stengiasi Tautinį sukilimą visiškai sukompromituoti ir įtraukti į holokausto istoriją.
    Manau, kad Lietuvos žydų bendruomenei rengti tokias provokacijas prieš Lietuvą patarinėja E. Zingeris?

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    2 metai ago

    Dar karas nebuvo prasidėjęs, o Vokietijoje jau jiems drausta vaikščioti šaligatviu, gatvėje privalėjo būti su žvaigžde ant nugaros. Jau buvo agituojama ir net reikalaujama atsisakyti jų paslaugų (gydytojų, advokatų, parduotuvių ir t.t.). Kai pradėta juos perkelti į getus, dalis ž. išpardavė turtą ir bėgo į JAV. Tuo metu vokiečiai, pusvelčiui supirkę jų turtus, gerokai praturtėjo. Tik pabėgti nebuvo paprasta, nei legalu. Dejar labai ilgai net kariuomenė, o juolab visuomenė nežinojo nei apie tai, kas ž. klausimu vyksta, kas vis labiau įsivažiuoja, o juo labiau apie tolesnius planus – tai buvo tik mažam ratui žinoma valstybės paslaptis. Apie KZ patys vokiečiai plačiau tik beveik po 7 m. sužinojo, kas ten vyksta. Ir tai gal tik todėl, kad jau nemažai ir pačių vokiečių, besipriešinusių Hitlerio politikai, ten patekdavo.
    Ž. bendruomenė neturėtų leistis kiršinama ir apgaudinėjama, maitinama klastotėmis.

    Atsakyti
  3. Taip ir buvo planuota - says:
    2 metai ago

    bet kokia kaina, bet kokia priemone užgožti sukilimo faktą, sumenkinti jo reikšmę. Taigi, viskas „teisingai” – pasirinkta daugumą užhipnotizuojanti priemonė, skelbianti, kas pasaulyje yra svarbiausia, o kas yra nulis.

    Atsakyti
  4. jiems says:
    2 metai ago

    nereikia žinoti istorijos, nes, jų sekamos pasakos ir yra istorija (jų manymu), o pas ką pinigai, tas ir rašo istoriją

    Atsakyti
  5. Raimundas says:
    2 metai ago

    Sukilimas pirmomis karo dienomis buvo…toks tautinis pasipriešinimas prieš sovietizaciją tikrai buvo,bet kaip tyčia pakištas ir žydų klausimas…tai jau tikrai neatskiriama Vokietijos politikos dalis…tai ir nuo čia prasideda nesusipratimai…

    Atsakyti
  6. viktaras says:
    2 metai ago

    rimtas straipsnis

    Atsakyti
  7. Kęstutis Pūkelis says:
    2 metai ago

    Gerai surašyta, aktuali tema.

    Atsakyti
  8. Markas says:
    2 metai ago

    Ačiū, kad primenat svarbius istorinius įvykius.

    Atsakyti
  9. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    Mano nuomone, vokiečių nusikaltimai II pasaulinio karo metais Lietuvoje akivaizdžiai nutylimi. Kad tik nesuerzinti Vokietijos, jau beveik sėdinčios ant antro išsvajoto vamzdžio? Jei taip, tai tokia politika yra niekinga.

    Atsakyti
  10. Lietuvos pilietis says:
    2 metai ago

    Tai labai išsamus faktais pagrystas straipsnis.
    Labai įdomu, kodėl Lietuvos Prezidentas ir Vyriausybė leidžia iškraipyti Lietuvos istoriją.
    Visiems aišku,kad žydų holokaustas prasidėjo vokiečių nurodymu ir viskas prasidėjo Vokietijoje.
    Kodėl leidžia Lietuvių tautą vadinti “žydšaudžiu” tauta.
    Lenkijos vyriausybė tai yra griežtai uždraudusi, nes ir ne jie pradėjo žydų naikinimą.
    Labai gaila, kad vokiečiai taip žiauriai su žydų tauta pasielgė.
    Nesuprantu, kodėl tai pripaišoma Lietuvai.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Nes „ne vienas kai kas” turi planų ir pretenzijų į šią teritoriją, tarnausiančią jiems, kaip pereinamasis kiemas.

      Atsakyti
  11. Bartas says:
    2 metai ago

    O toks kvietimas; “bej židov – spasai rasijų”. Negaliu tiksliai pasakyti , kada atsirado, bet tikrai ne Hitlerio laikais.
    Ir ne Lietuvoje. Tyli . Nieks neprisimina ir prisiminti nenori. “Pogromai” buvo žiaurūs.
    Galėtų , šio laikotarpio tyrėjai , papasakoti naujai kartai.

    Atsakyti
    • Juokaujat? says:
      2 metai ago

      Dar negali – dar neparuoštas įskiepis, liudijantis, jog visus tuos pogromus suplanavo ir jiems vadovavo litofcai.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Patriotinės organizacijos ir partizanai užsistojo prof. V. Rakutį, V. Valiušaitį ir LGGRTC

J. Burokas. Sovietinio genocido nusikaltimai stumiami į užmarštį?

2023 05 23
Juozas Krikštaponis | Alkas.lt koliažas

J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi

2023 03 21
Ona Šimaitė | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Lietuvos žydus gelbėjo visi: nuo prezidento iki paprastų kaimo gyventojų

2023 03 21
Antanas Terleckas tremtyje Omsukčiane. Magadano sr., 1983 m. birželis | genocid.lt nuotr.

A. Terleckas. Už Nepriklausomą Lietuvą

2023 03 13
Atidarymo šventės Gargžduose bibliotekoje akimirka | VLKK ir Klaipėdos r. savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos archyvų nuotr.

Prasidėjo lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2023 02 20
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video)

V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių „partizanų“ prisiminimų knygoje

2023 02 01
Jeruzalė | koliažas pagal pixabay.com

M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?

2023 01 05
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28
Buvusios Vilniaus žydų gimnazijos pastatas | wikipedija.org, J.Melich nuotr.

K. Jovaišas. Žydams svetinga Lietuva ir „Dvigubo Holokausto“ teorija

2022 11 17
Rodyti daugiau

Naujienos

V. Miškinis | Rengėjų nuotr.
Kultūra

H. Perelšteinui – 100: ką „Ąžuoliuko” legenda diriguotų šiandien?

2023 06 02
Mediniai daugiaaukščiai: kodėl švedams ir latviams galima, o lietuviams – ne? | sa.lt nuotr.
Lietuvoje

Mediniai daugiaaukščiai: kodėl švedams ir latviams galima, o lietuviams – ne?

2023 06 02
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – NATO narių parlamentų vadovų susitikimas

2023 06 02
Lietuvos delegacija Paryžiuje (iš kairės): Gytis Oržikauskas, Rūta Kačkutė, Jolanta Balčiūnienė ir Mindaugas Gabrėnas | lrkm.lrv.lt nuotr.
Kultūra

Lietuva išrinkta UNESCO kultūros vertybių apsaugos nuo grobstymo konvencijos komiteto nare

2023 06 02
Seimas iškilmingai minės Sąjūdžio 35-metį | R. Urbakavičiaus nuotr.
Istorija

Seimas iškilmingai minės Sąjūdžio 35-metį

2023 06 02
Stasė Lygutaitė-Bucevičienė | V. Braziūno nuotr.
Žmonės

Mirė poetė Stasė Lygutaitė-Bucevičienė

2023 06 01
Internetinis piratavimas | apklausa.lt nuotr.
Lietuvoje

Griežtės atsakomybė už piratavimą

2023 06 01
Kibernetinis saugumas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Pristatyta kibernetinio saugumo padėtis

2023 06 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Seimas iškilmingai minės Sąjūdžio 35-metį
  • ... ... ... apie Ruošiamasi „Maskvos šturmui“
  • Vovano festvalis apie Ruošiamasi „Maskvos šturmui“
  • NUORODOS apie Ruošiamasi „Maskvos šturmui“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • H. Perelšteinui – 100: ką „Ąžuoliuko” legenda diriguotų šiandien?
  • J. Skirius. Baltijos valstybių užgrobimo byla JAV Kongrese 1953 metais – ką prisimename?
  • Mediniai daugiaaukščiai: kodėl švedams ir latviams galima, o lietuviams – ne?
  • Seime – NATO narių parlamentų vadovų susitikimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Burokas. Sovietinio genocido nusikaltimai stumiami į užmarštį?

by Jonas Vaiškūnas
2023 05 23
2
Patriotinės organizacijos ir partizanai užsistojo prof. V. Rakutį, V. Valiušaitį ir LGGRTC

Lietuvos Respublikos įstatymu neįvardintas komunistinis teroras, jo teisinimas be atsakomybės, neleistinai stumia sovietinio genocido nusikaltimus į istorinę užmarštį.

Skaityti toliau

J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 21
3
Juozas Krikštaponis | Alkas.lt koliažas

2023 m. kovo 15 diena, paskelbta minėtiną žydų gelbėtojų diena. 924 Lietuvos žmonės, nacių okupacijos metais gelbėję žydus, turi teisuolio...

Skaityti toliau

Lietuvos žydus gelbėjo visi: nuo prezidento iki paprastų kaimo gyventojų

by Kristina Aleknaitė
2023 03 21
0
Ona Šimaitė | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Kovo 15 d. pirmą kartą Lietuvoje buvo minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Renginyje Vilniaus universiteto Simono Daukanto kiemelyje aukščiausi valstybės...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Seimas iškilmingai minės Sąjūdžio 35-metį
  • ... ... ... apie Ruošiamasi „Maskvos šturmui“
  • Vovano festvalis apie Ruošiamasi „Maskvos šturmui“
  • NUORODOS apie Ruošiamasi „Maskvos šturmui“
  • Jonas Vaiškūnas apie Laisvietė Pakarklytė kviečia diskutuoti dėl lyčiai neutralių moteriškų pavardžių
Kitas straipsnis
Česlovas Iškauskas | Prienų viešosios bibliotekos nuotr.

Č. Iškauskas. Pabėgėliai – žalieji žmogeliukai?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai