1988 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje įvyko Lietuvos laisvės lygos surengtas mitingas, kurio tikslas buvo pasmerkti 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašytus Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus.
Prieš mitingo dalyvius buvo panaudotos didelės milicijos ir vidaus kariuomenės dalinių pajėgos. Taikūs mitingo dalyviai ir atsitiktinai pro šalį ėję žmonės buvo spardomi, mušami kumščiais ir „bananais“ vadintomis guminėmis lazdomis.
Apie šį mitingą galima pažiūrėti virtualią parodą „Bananų balius“.
Daugiau įdomios medžiagos galima rasti Lietuvos partizanų dokumentų elektroniniame archyve (epartizanai.archyvai.lt), Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų skaitmeninių vaizdų archyve (lyavaizdai.archyvai.lt) ir Lietuvos archyvų virtualių parodų portale (virtualios-parodos.archyvai.lt).
Vargu, kad čia yra nuotrauka iš “bananų baliaus”. Veikiau čia yra dar Sovietų valdžios iš darboviečių suvežti žmones Rugpjūčio 23-osios mitingui pasmerkti. Tai patvirtintų ir jų abejingi veidai.
Manau, apsirikta.
,,Bananų balius” vyko Katedros a. Mūsų darbuotoja, kasdien Stuokos-Gucevičiaus g. pro ją grįždavusi į namus, buvo pavaišinta. Nebuvau baliuje, turiu tik plakatą iš ten ir bendradarbės pasakojimo prisiminimą. Nežinau, ar ir iš Pilies g. pusės buvo minia susirinkusi.
Nuotraukoje nei buv. Lenino pr., nei Gorkio g. pradžia. Katedros a. aplinka visai kita, namai ir ilga tvora tik Šventaragio g. Už mitinguotojų nugarų buvo tuometinis telegrafas ir aikštė. Jau senokai buvau Pilies g. Neįžiūriu aiškiai tokioje nuotraukoje pastatų, tačiau kairėje turi būti raudonų plytų namas. Čia panašiau į Didžiąją g. prie Rotušės.
Labiausiai panašu, kad čia yra vaizdas prie buv. Lenino aikštės. Dešinėje matosi KGB rūmai ir prie aikštės ant šaligatvio, prospekto važiuojamosios dalies susirinkę žmonės. Kareiviai atsisukę į aikštėje stovinčio Lenino paminklo pusę, matyt, kariškiams taip atsisukus priklausė stovėti… Taigi nuotraukoje matomas vaizdas yra prie Lenino aikštės. Tai turėtų būti 1988 m. liepos 12 d. įvykių vaizdas. Mat tą dieną nuo Sovietinių laikų kaip disidentinis veikęs Vilniaus statybininkų blaivystės klubas “Sąjūdis” (jo įkūrėjas ir pirminikas Juozas Kančys) organizavo padėkos Leninui akciją už 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi pripažintą Lietuvos nepriklausomybę. Akcija turėjo prasidėti tai datai skirtomis kalbomis Katedros aikštėje, po kurių turėjo būti žygiuojama prospektu iki Lenino a. esančio paminklo Leninui ir prie jo padedamos atsineštos gėlės.
Tam, kad sutrukdytų šią akciją, Sovietinė valdžia kariuomenę sutelkė jau prieš gerą savaitę iki jos įvykimo dienos. Per savaitę kariuomenė viešai marširavo po Rotušę ir kitose Vilniaus vietose. Kaip prisimenama, akcijos dieną, t.y. 1988 m. liepos 12 d. kariuomenės jau buvo pasitelkta tiek, kad jos pakako ne tik Katedros ir Lenino aikštėms apsupti, bet ir demonstratyviam – gąsdinančiam marširavimui po Katedros aikštę. Taip nei į Katedros, nei į Lenino aikštes akcijai masiškai susirinkusiems žmonėms kariuomenė neleido patekti. J. Kančys ir kiti akcijos organizatoriai buvo atitinkamų sovietinių “organų” sulaikyti jiems vos tik išėjo iš savo namų ir išlaikyti iki vėlaus vakaro.
Visgi prie Katedros buvo prasmukusi grupelė žmonių, matyt, gerokai iš anksto atėjusi, tarp jų svečias “demokratas” iš Maskvos, ir jie prie Katedros durų šiek tiek pamitingavo. Taigi nuotrauka yra ne iš “bananų baliaus”, o iš Blaivystės klubo “Sąjūdis” organizuotos Padėkos Leninui už nepriklausomybę. Kito renginio tais metais, kad būtų reikalinga kariuomenei apsupus Lenino aikštę neprileisti į ją žmonių, kaip ir nėra būta.
Vilniaus statybininkų blaivystės klubas “Sąjūdis” yra organizuotai veikęs, kaip Sovietinės valdžios nepripažintas – persekiotas, nuo 1981 m. rugsėjo pradžios. 1988 m. metų gale organizavęsis į Vysk. M.Valančiaus blaivystės sąjūdį, 1989 m. surengęs Kalnų parke garsiąją Alkoholio išpylimo akciją, Blaivystės kryžiaus nešimą nuo Vilniaus katedros į Kryžių kalną prie Šiaulių.