Aplinkos ministerijos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga netrukus taps prieinama daugelio šalies bibliotekų skaitytojams. Jos kelionė į plačiąją visuomenę prasidėjo renginiu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB).
Išskirtinis savo verte naujasis leidinys yra deficitinis, nes jį bus galima rasti tik bibliotekose – nebus galimybės nusipirkti knygynuose.
Lietuvos raudonosios knygos kelionė į šalies viešąsias bibliotekas prasidėjo simboline jos perdavimo ceremonija. Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis ją perdavė Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorei Danguolei Abazoriuvienei, Vilniaus m. savivaldybės centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotojai Simonai Žilienei ir Širvintų r. savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorei Vaivai Daugėlienei.
Nacionalinė biblioteka, kaip sakė LNB Informacijos išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė, tęsi savo pažadą ir 1200 šalies viešųjų bibliotekų ir jų filialų išdalins beveik pusę leidinio tiražo (išleista 3 tūkst. egzempliorių). Jau iškeliavo pirmosios knygos: į Vilniaus rajoną – 43, į Kėdainių rajoną – 40, į Alytaus rajoną – 33. Iš viso šalies viešąsias bibliotekas pasieks 1241 knyga.
Tarp pastarojo meto naujų leidinių Lietuvos raudonoji knyga išsiskiria ne tik savo verte, bet ir apimtimi. Ją sudaro 683 fotografijomis ir žemėlapiais iliustruoti puslapiai, ji sveria 2,573 kg.
„Raudonosios knygos svoris ir dydis pirmiausia priklauso nuo mokslo finansavimo, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pasveikinęs susirinkusius mokslo bendruomenės, Aplinkos ministerijos, šalies bibliotekininkų atstovus, gamtos mylėtojus. – Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, linkiu, kad ateityje ji dar labiau pastorėtų – kad mūsų mokslininkai ištirtų ir įvertintų kuo daugiau rūšių“.
Kelis Lietuvos raudonosios knygos, reprezentacinio leidinio, egzempliorius Simonas Gentvilas ketvirtadienį vežasi į Tartu, kur juos padovanos į Baltijos šalių aplinkos ministrų tarybos posėdį susirinkusiems ministrams.
Kaip gimė naujoji knyga, kokia jos mokslinė, teisinė ir praktinė reikšmė, kokia jos ateitis, kaip ji turėtų atrodyti po 10 metų, ar dar reikės popierinio varianto, ar liks tik elektroninis, – apie tai savo įžvalgomis neformalios diskusijos metu pasidalijo Lietuvos raudonosios knygos vyriausiasis redaktorius Valerijus Rašomavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė, Lietuvos raudonosios knygos komisijos narė Laura Janulaitienė, LNB Informacijos išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė ir pokalbį moderavęs Marius Čepulis.
Valerijaus Rašomavičiaus žodžiais, į būsimą Lietuvos raudonąją knygą pirmiausia reikėtų įrašyti ją rengiančius mokslininkus – jau dabar jų itin trūksta, o jaunosios pamainos, deja, nesimato.
Renginio dalyviai pasiūlė ieškoti paramos Raudonajai knygai parengti būdų – kurti visuomeninį fondą ar pan.
Sparčiai nykstanti lietuvių tauta įtraukta?