Antradienis, 4 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Šokių spektaklyje šiuolaikiniai „Dėdžių ir dėdienių“ veidai

Šokio spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ – jaunajai kartai skirtos žinutės

www.alkas.lt
2021-09-03 08:00:51
67
PERŽIŪROS
0
Šokių spektaklyje šiuolaikiniai „Dėdžių ir dėdienių“ veidai

Mykoliuko patyčios, „Dėdės ir dėdienės“ | J. Kubilienės nuotr.

Istorija apie mus – klystančius, bet mylinčius ir ieškančius savo tapatumo. Tai, kas buvo svarbu rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto kūryboje, nuo rugsėjo 17 d. atgyja šiuolaikinio šokio spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ kartu su solistais Deividu Meškausku, Kristina Tarasevičiūte, Vadimu Krupeninu ir ansamblio „Lietuva“ šokėjais.

Naujovišku atlikimu nustebinusi ir žiūrovus asmeniškai palietusi „Lietuvos“ programa sugrįžta po dviejų metų pertraukos, kai spektaklis buvo perkeltas dėl pandemijos.

„Jautriai ir išsamiai aprašyta Mykolo, Severijos bei Rapolo drama, socialinės padėties įtaka tolimesniam veikėjų likimui ir visas spektras dramatiškų aplinkybių – temos, dėl kurių norisi šią Vaižganto apysaką perkelti į sceną.

Nors veiksmas vyko XX a. pirmoje pusėje, tie patys išgyvenimai, tos pačios socialinės problemos svarbios ir šiandieniniam žmogui“, – sako režisierė Aušra Krasauskaitė, Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laimėtoja.

Meilės trikampis, aistra, vidiniai išgyvenimai ir socialinė atskirtis – šios temos, rodos, neturi laikmečio. „Dėdės ir dėdienės“ kvies išgyventi veikėjų patirtis bei atkreips dėmesį į gajas šiandienos problemas – visuomenės susiskaldymą, kitokių žmonių atstūmimą, materialumą bei socialinio statuso įtaką.

„Dėdės ir dėdienės“ | M. Aleksos nuotr.
Nuo patyčių iki desperatiškų sprendimų

Mykoliukas – turtingas vidumi, tik labiausiai nuo patyčių kenčiantis veikėjas. Šokio spektaklyje jį įkūnys žinomas šokėjas D. Meškauskas, kuris pastebi, jog ne tik apysakoje, bet ir tarp mūsų gyvena daug tokių mykoliukų.

„Šioje istorijoje Mykoliukas yra trapus žmogus, kaimo pastumdėlis. Jis švelnus, mylintis ir kartu labai jausmingas. Manau, visi kartais tą išgyvenam, galbūt pristingam pasitikėjimo savimi, tačiau reikia už save pakovoti.

Nors čia susitapatinu su veikėju, realiame gyvenime esu tvirtesnio charakterio“, – apie savo vaidmenį pasakoja D. Meškauskas.

Į jaunas merginas kreipiasi ir Severiutę įkūnijanti balerina, ansamblio „Lietuva“ šokėja K. Tarasevičiūtė. Jos manymu, liūdna matyti, kaip daugybė moterų renkasi lengvesnį kelią, o prieštaringu elgesiu tik pasmerkia save pražūčiai.

„Dėl Severiutės vaidmens man baisiausia tai, kaip pasirinkimais galime sugriauti savo gyvenimą. Vieni tai vadina karma, kiti – likimu, bet tai yra mūsų pasirinkimų rezultatas. Ir štai galiausiai spektaklio veikėja iš visiškos nevilties atsiduria dugne.

Tokie įvykiai man ne tik baisūs, bet ir artimi – visa tai matau tikrovėje. Tokių severijų daug, moterys dažnai verkia ir klausia savęs, kodėl taip susiklostė jų gyvenimas.“

Scenarijaus autorės Sondros Simanaitienės dramaturginėje linijoje – kiekvienam atpažįstami knygos veikėjai. Solistai K. Tarasevičiūtė ir D. Meškauskas įkūnys dvasinio ryšio saistomus Mykoliuką ir Severiutę, kurių idiliškiems santykiams nebuvo lemta susiklostyti.

Čia pat įsiterps ir įtaigią meilės istoriją sujauks trečiasis veikėjas Rapolas Geišė, kurį perteiks kitas ansamblio „Lietuva“ šokėjas V. Krupeninas.

Severiutė, „Dėdės ir dėdienės“ | J. Kubilienės nuotr.
Sujaudino siužetas

Pasak režisierės, Šeiko šokio teatro šokėjos ir Klaipėdos muzikinio teatro baleto solistės A. Krasauskaitės, 2019 m. įvykusi „Dėdės ir dėdienės“ premjera sulaukė teigiamo atgarsio. Dauguma žiūrovų iki šiol laukia pasirodymų į perkeltus bei šį rudenį įvyksiančius šokio spektaklius.

„Labiausiai įstrigo atsiliepimas apie tai, jog spektaklis sujaudino. Aš džiaugiuosi, jeigu kažką ši istorija tikrai palietė, jei sugebėjo ją perskaityti ir išjausti.

Žinant, kokia dabartinė padėtis, koks chaotiškas pasaulis, pasisemkime iš spektaklių dvasinės stiprybės. Ačiū solistams ir visai ansamblio „Lietuva“ šokėjų komandai, kurie absoliučiai pateisino mano lūkesčius.

Jie tiesiog scenos profesionalai, kurie dar kartą įrodė, jog verti tokio vardo.“

Išjausti dramatiškus veikėjų likimus galima ne tik per šokį. Spektakliui dinamišką nuotaiką kuria kompozitoriaus Kristijono Lučinsko garsai, o liaudies dainos naujai suskamba per elektroninę muziką.

„Vaižganto kūrinys persmelktas šilkinio liūdesio, grotesko, kontrastų. Visa tai artima mano kūrybai, todėl muzikiniai sprendimai gimė organiškai.

Muzika apskritai lemia atmosferą, nuotaiką, padeda išlaisvinti vaizduotę ir pajausti, pamatyti tai, ko neišeina perteikti kitaip.

Muzika spektaklyje ar filme turi dalintis dėmesiu su kitais bruožais – užduoti toną, bet nedominuoti. Kartais išryškėti, bet palikti vietos greta esančioms raiškos formoms“, – atskleidžia kompozitorius.

Ansamblis „Lietuva“ kartu su šiuolaikinio šokio spektakliu „Dėdės ir dėdienės“ pradeda naują veiklos laikotarpį. Nuo spalio 6 d. turą po Lietuvą tęs ir koliažinė opera „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičių.

Rugsėjo 18 d. Šv. Jokūbo šventėje laukia pristatymas – šiuolaikinė lietuvių moterų kompozitorių programa „Ludi Fortunae“, kurioje skambės Zitos Bružaitės ir kitų autorių kūriniai. Rudenį numatoma ir daugiau ansamblio „Lietuva“ pasirodymų.

Valstybinis ansamblis šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“ rodys nuo rugsėjo 17 d. Plungėje, Vilniuje, Rokiškyje, Biržuose, Ukmergėje, Šiauliuose ir Jonavoje.

Programa buvo sukurta specialiai rašytojo 150-osiomis gimimo metinėmis atminti, o 2019-ieji buvo paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pažymėtas Lietuvai pagražinti draugijos 100-metis

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuva pirmininkauja Europos mokykloms
Lietuvoje

Lietuva pradėjo pirmininkavimą Europos mokyklų tinklui

2026 08 04
Naktigonė
Etninė kultūra

Anykščiuose vyks tradicinė naktigonė!

2026 08 04
Europos tikimybinio dirbtinio proto kūrėjai
Lietuvoje

Europos tikimybinio dirbtinio proto kūrėjai susitinka VU Matematikos ir informatikos fakultete

2026 08 04
ISM universitetas
Lietuvoje

ISM universitetas tirs galimą akademinės etikos pažeidimą, susijusį su M. Sinkevičiaus daktaro disertacija

2026 08 04
Kęstutis Budrys
Lietuvoje

K. Budrys: NATO atsakas į Rusijos raketos smūgį Lenkijai galėjo būti stipresnis

2026 08 04
Audra, nulaužtas medis | pixabay.com, Reslmaier nuotr.
Gamta ir žmogus

Savaitgalio audros nuostoliai jau siekia pusę milijono eurų

2026 08 03
Nacionalinis stadionas
Lietuvoje

Pagrindinės Nacionalinio stadiono konstrukcijos užbaigtos anksčiau nei planuota

2026 08 03
Priedanga
Lietuvoje

Panevėžys kviečia daugiabučių gyventojus įsirengti priedangas

2026 08 03
Kelias Vilnius–Panevėžys
Lietuvoje

Per pusmetį į Valstybinį kelių fondą surinkta apie 90 mln. eurų

2026 08 03
2027 m. mažosios kultūros sostinės
Kultūra

Išrinktos 2027 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

2026 08 03
Elektra
Energetika

Po pigesnės liepos rugpjūtį tikėtinos didesnės elektros kainos

2026 08 03
Daugiabutis
Lietuvoje

Pradėta pirmojo šalyje daugiabučio skydinė renovacija

2026 08 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie K. Budrys: NATO atsakas į Rusijos raketos smūgį Lenkijai galėjo būti stipresnis
  • klaustukui apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Birgelis. Keturių dešimtmečių žodžio piligrimystė
  • Ar įmanoma apeiti gamtos taisykles?
  • Lietuva pradėjo pirmininkavimą Europos mokyklų tinklui
  • Anykščiuose vyks tradicinė naktigonė!

Kiti Straipsniai

Tarptautinė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“ – gyvas poezijos balsas jau 60 metų

S. Birgelis. Keturių dešimtmečių žodžio piligrimystė

2026 08 04
pexels artempodrez nuotr.

Ar įmanoma apeiti gamtos taisykles?

2026 08 04
Lietuva pirmininkauja Europos mokykloms

Lietuva pradėjo pirmininkavimą Europos mokyklų tinklui

2026 08 04
Naktigonė

Anykščiuose vyks tradicinė naktigonė!

2026 08 04
Europos tikimybinio dirbtinio proto kūrėjai

Europos tikimybinio dirbtinio proto kūrėjai susitinka VU Matematikos ir informatikos fakultete

2026 08 04
ISM universitetas

ISM universitetas tirs galimą akademinės etikos pažeidimą, susijusį su M. Sinkevičiaus daktaro disertacija

2026 08 04
Moteris rugpjūčio vakare taikosi iš lanko, o greta stovintis vyras stebi jos laikyseną

Rugpjūčio 4-osios horoskopas: svarbiau ne atsakyti greitai, o veikti tiksliai

2026 08 03
Nacionalinis stadionas

Pagrindinės Nacionalinio stadiono konstrukcijos užbaigtos anksčiau nei planuota

2026 08 03
Priedanga

Panevėžys kviečia daugiabučių gyventojus įsirengti priedangas

2026 08 03
2027 m. mažosios kultūros sostinės

Išrinktos 2027 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

2026 08 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie K. Budrys: NATO atsakas į Rusijos raketos smūgį Lenkijai galėjo būti stipresnis
  • klaustukui apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • jo apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
Kitas straipsnis
Vilniuje atidarytas Adomo Galdiko muziejus: kviečia meną pažinti per patyrimą

Vilniuje atidarytas Adomo Galdiko muziejus: kviečia meną pažinti per patyrimą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai