R. Karbauskis. Ši valdžia krizių spręsti nemoka

Dar gegužės viduryje Aliaksandras Lukašenka pradėjo grasinti pabėgėliais, plūsiančiais per Lietuvos sienas. Taigi, buvo pakankamai laiko pasirengti planus, ką daryti augant nelegalių migrantų skaičiui.

Nelegalių atvykėlių „permetinėjimas“ nepasirengusioms mažoms miestelių bendruomenėms, kur jie įkurdinami mokyklose, nėra problemos sprendimas.  Vaikai tuoj turės grįžti ir jos turės būti tvarkingos. O centrinė valdžia tebekalba, jog „statys“, „kurs“, „planuos“ ir vietoje efektyvių ir greitų sprendimų sukuria naują problemą – pati mažina gyventojų ir savivaldos pasitikėjimas centrine valdžia, kurstomas žmonių nepasitenkinimas migrantais ir programuojamos saugumo problemos.

Mažos savivaldybės jau skambina pavojaus varpais, kad laikinų sprendimų terminai baigiasi, o atsakingos institucijos ir toliau tyli. Problemas ši valdžia renkasi spręsti pažadais ir mažųjų savivaldybių gyventojų sąskaita – savivaldybės jau prarado pasitikėjimą, jog ši valdžia skirs lėšų ar kitų resursų, nes atsimena nesenus įvykius, susijusius su pandemijos valdytu – centrinė valdžia taip ir neskyrė žadėtų lėšų situacijos valdymui. (Plačiau apie padėtį savivaldybėse paskaitykite šios dienos Lazdijų merės Ausmos Miškinienės įraše Feisbuke):

Aišku, kyla daug klausimų ir dėl to, kodėl mažose savivaldybėse įkurdinama 100 ar daugiau pabėgėlių, o nepalyginamai didesnis Vilnius deklaruoja galėsiąs priimti vos kelis šimtus? Tai klausimas, kuris rodo sostinės ir likusios Lietuvos atskirtį šios Vyriausybės akyse. Ar vėl nuspręsta finansavimą duoti Vilniui, pabėgėlius – regionams?

Kas turėtų būti daroma ir nebuvo padaryta?

Pirma, ne kaip ir kur Lietuvoje gyvens nelegalūs migrantai, o kaip užkardyti jų patekimą į Lietuvą turėtų būti pirmaeilis rūpestis. To ši Vyriausybė nesuprato: nors A. Lukašenkos grasinimai prasidėjo prieš du mėnesius, valstybės sienos apsaugą imta stiprinti tik pastaruoju metu.

10 Estijos pasieniečių yra draugiškas estų žingsnis tačiau tai nėra panacėja. Gal panacėja būtų Lietuvos kariuomenės pasitelkimas pasienio apsaugai, fizinių barjerų sukūrimas – pastaroji priemonė gerai pasiteisino Vengrijoje? Galiausiai, o kodėl šauliams nesukūrus sąlygų padėti pasieniečiams su sienos apsauga?

Pasižiūrėjus į tai, kaip buvo saugoma siena pastarosiomis savaitėmis, panašu, kad neturime nei Vidaus reikalų, nei Krašto apsaugos ministerijų. Ir nesinorėtų pagalvoti, kas su taip saugoma „kiaura“ siena įvyktų, jei vieną dieną pro ją pradėtų eiti ne migrantai iš Irano, Irako ar Afrikos šalių, o „žalieji žmogeliukai“.

Antra, prieglobsčio prašymo sistemos tobulinimas, nes akivaizdu, kad prieglobsčio prašymu dažniausiai piktnaudžiaujama. Iki šios migrantų krizės, Lietuvoje per mėnesį buvo baigiama nagrinėti 20 ar 50 prašymų ir priimami sprendimai. Dabar vien naujų prašytojų per vieną dieną – ir daugiau kaip 100. Tad neabejotina, kad ne tik nagrinėjimo terminus reikia trumpinti, bet ir prieglobsčio prašymų nagrinėjančių valstybės tarnautojų skaičių didinti.

Trečia, tarptautinis bendradarbiavimas. Žiūrint į tai, kaip buvo valdomos nelegalios migracijos sukeltos krizės Italijoje ar Graikijoje, mes neišnaudojame visų Frontex, ES įsteigtos Europos pasienio ir pakrančių apsaugos agentūros, galimybių. Ji ne tik gali padėti su migracijos kontrole ir sienų valdymu, bet ir turi kompetenciją kovos su tarptautiniu nusikalstamumu srityje, gali kaupti žvalgybinius duomenis. Tad būtų ypač aktualu A. Lukašenkai kalbant ir apie narkotikų kontrabandos srautų nukreipimą į Lietuvą arba aiškinimąsi, ar vis tik ir Lietuvos pusėje nėra nelegalių migrantų vedlių.

Frontex bus reikalingas ir migrantų grąžinimui į kilmės valstybes. Apie tai šiuo metu neskubama kalbėtis, nors tai reikėtų planuotis jau dabar. Greitas grįžimas į kilmės valstybę demotyvuos ir kitus žmones, planuojančius iš jos išvykti, vykti į Europą būtent per Lietuvą.

Ketvirta, nors migrantams ar prieglobsčio prašytojams turi būti sukurtos žmogaus orumui tinkamos gyvenimo sąlygos, bet ne minimalios gyvenimo sąlygos turi skatinti nenorėti atvykti į Lietuvą ir joje užsibūti.

Keistai atrodo ir VRM viceministro pareiškimai žiniasklaidoje, kad jis nežino, ar šiuo metu statomos palapinės tiks žiemos sąlygoms. Tai rodo, kad investicijos į apgyvendinimą daromos neapgalvotai ir pasirinktas strategijas gali tekti keisti vien dėl to, kad pasikeis metų laikai.

Penkta, nelegali migracija vyksta pandemijos sąlygomis. Tad migrantams turi būti sudarytos sąlygos skiepytis kol dar neprasidėjo humanitarinė krizė. Be to, skiepai apsaugos nuo papildomų kaštų ateityje. Valdžia apie tai nekalba, tikriausiai taip toli neplanuoja.

Tai tik keletas pastebėjimų, kuriuos planuojame aptarti artimiausiame šešėlinės Vyriausybės posėdyje.

I. Šimonytės viceministrai sako, kad jie turi planus A, B ir C migrantų krizei spręsti.

Labai tikiuosi, kad su šiais planais nebus taip, kaip su 130 žingsnių pandemijos planu, kuris taip ir niekada nepasirodė.