Šeštadienis, 22 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Rasų (Joninių) nakties augalas: ką žinote apie paparčius?

www.alkas.lt
2021-06-25 00:38:06
242
PERŽIŪROS
0
Paupinis jonpapartis Matteuccia struthiopteris | VDU Botanikos sodo nuotr.

Paupinis jonpapartis Matteuccia struthiopteris | VDU Botanikos sodo nuotr.

Augalai, be kurių neįsivaizduojama vasaros saulėgrįžos šventė – Joninės. Augalai, kurių žiedas apipintas giliausią senovę menančiomis legendomis – nes niekas jo neregėjo ir, deja, neregės.

Lietuvoje aptinkamos 23 jų rūšys, tiesa, nemaža dalis yra retos arba labai retos, tad ieškoti tokių augalų tenka beveik taip pat atkakliai, kaip ir to legendinio žiedo. Ir dar: tai augalai, kuriuos dauguma mūsų gan menkai pažįstame, retai auginami gėlynuose ar aptarinėjami apželdinimo mėgėjų forumuose.

Tad susipažinkite iš arčiau su paparčiais, kurių lapus sklaidysime, akimirką patikėję trumpiausios metų nakties stebuklu.

Paupinis jonpapartis Matteuccia struthiopteris | VDU Botanikos sodo nuotr.
Visiems matyti, bet nepažįstami

„Bet kuris botanikas atlaidžiai šypsodamasis jums pasakys: paparčiai – tai augalai, kurie nežydi, nes brandina ir dauginasi sporomis – taip pat kaip asiūkliai, pataisai ir kiti sporiniai induočiai. Paparčiai priskiriami papartainių klasei ir iš viso Lietuvoje savaime auga 23 jų rūšys.

Tiesa, net 6 iš jų yra įrašytos naujausioje Lietuvos Raudonojoje knygoje kaip retos ar labai retos,“ – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Dažniausiai kalbėdami apie Jonines įsivaizduojame ne ką kitą, o paupinį jonpapartį (Matteuccia struthiopteris).

Tiesa, tai visai nereiškia, kad jį galite aptikti bet kuriame miške – šis augalas mėgsta gan specifines augavietes, jam reikalingi šaltiniuoti, pelkėti miškai, juodalksnynai, kuriuose jis veši didžiuliais, įspūdingais sąžalynais.

Kur kas dažniau Lietuvoje aptinkame kitas dvi rūšis: kelminį papartį ir paprastąjį blužniapapartį.

Pirmasis, lotynišku pavadinimu Dryopteris filix-mas, auga plačialapiuose ir mišriuose miškuose: gražus, įspūdingas, pasiekiantis net metro aukštį.

Antrasis – Athyrium filix-femina, auga panašiose augavietėse, kaip ir kelminis papartis, bet mėgsta dar drėgnesnius miškus.

Į dažniausių ir turbūt kiekvienam, nors kartą miške buvusiam, lietuviui matytų rūšių trejetuką neabejotinai patenka smailialapis šakys (Pteridium aquilinum), augantis praktiškai daugumos miškų pamiškėse, miško aikštelėse.

Šis augalas paprastai suveši dideliais sąžalynais ir yra iš toli matomas.

Vaikštinėdami po pelkes galite aptikti ir pelkinį papartuolį (Thelypteris palustris), kuris dažniausiai įsikuria nendrynuose, viksvynuose, supelkėjusių ežerų pakrantėse.

Beje, nors papartis dažniausiai įsivaizduojamas ir iš tiesų yra miškų augalas, vis dėlto esama paparčių, kurie auga kalnuose – uolynuose, akmenynuose: pavyzdžiui, kalnarūtės, kurios Lietuvoje įsikuria  ant senų akmeninių sienų (kapinių, bažnyčių tvorų).

Dalis paparčių auga ir pievose – tiesa, tai nedideli papartukai, kuriuos pastebėti nėra taip paprasta.

Šeriuotasis spyglainis Polystichum setiferum Herrenhausen | VDU Botanikos sodo nuotr.
Paparčių rinkinyje – net 40 rūšių ir veislių

„Nors atskiros paparčių ekspozicijos VDU Botanikos sode Kaune neturime, tačiau turime jų rinkinį, iš viso 40 įvairių paparčių rūšių ir veislių: be Lietuvoje savaime augančių paparčių, auginame ir nemažai veisėjų sukurtų jų veislių.

Didžiąją rinkinio dalį sudaro spyglainiai (Polytrichum) ir blužniapaparčiai (Athyrium).

Jie susodinti ūksmingųjų augalų ekspozicijoje, pakeltose lysvėse, kartu su kitais pavėsį ir šešėlį mėgstančiais augalais, tad čia galima pasisemti sumanymų, kaip ir su kuo derinti paparčius gėlynuose,“ – pasakoja dr. A. Balsevičius.

Pagrindinis patarimas norintiems auginti paparčius savo sklype ar sode, jų nesodinti pietinėje ar vakarinėje pusėje – geriausiai tiks šiaurinė, iš bėdos – rytinė pusė.

Paparčiai puikiai tinka užpildyti tarpams tarp krūmų ar spygliuočių, idealiai dera su ūksminiais augalais – melsvėmis, astilbėmis, bruneromis ir pan. Tobula kompozicija – paparčiai su katilėliais.

Užtai alpinariumuose sodinami paparčiai pasmerkti skursti ir atrodo neharmoningai, ne savo vietoje ir ne savo aplinkoje.

Daugelis paparčių yra miškų ar net pelkių augalai, tad jiems svarbu dirvožemis – jis turėtų būti humusingas.

Tokių paparčių, kurie augtų smėlyje, tėra vos keletas: pavyzdžiui, stambialapiai šakiai (Pteridium aquilinum), kurie gamtoje puikiai auga smėlingose pušynų-eglynų pamiškėse ir priklauso platesnei ekologinei grupei.

Žvynuotasis papartis Dryopteris affinis Polydactyla Dadds | VDU Botanikos sodo nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Galimos vasaros vėtros jau ilgąjį Joninių savaitgalį
  2. Kviečia Joninių spiečius Trakų rajone
  3. Palanga Joninių savaitgalį kviečia apsilankyti tradiciniame renginyje „Gintarinė Baltija“
  4. Joninės Šventojoje: magiška alėja, pilna trumpiausios metų nakties paslapčių
  5. Rasų šventės naktį akmenys Mindūnuose virs lašu ir purslu
  6. Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė
  7. Paprastasis purplelis – 2021 Metų paukštis
  8. O kur jūs švęsite Rasos šventę?
  9. Kviečia tradicinė Rasos šventė Dieveniškėse
  10. Kurdami Rasos šventės laužus nesukelkime miško gaisrų
  11. Pindami vainikus ieškokite sveikatai naudingų vaistažolių
  12. Jurgis Ambraziejus Pabrėža – Lietuvos botanikos tėvas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vėtros lenkiami medžiai ir smarkus lietus Lietuvos pajūryje
Gamta ir žmogus

Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s

2026 08 22
Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka
Kultūra

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
Kultūra

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“
Istorija

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22
Arūnas Bubnys
Kultūra

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

2026 08 22
Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Istorija

Paminėtos Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 35-osios metinės

2026 08 22
Audra, namas
Gamta ir žmogus

ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo prieš stiprią audrą

2026 08 21
Neries krantinė
Lietuvoje

Sostinėje prasidėjo A. Goštauto gatvės atnaujinimas 

2026 08 21
Sveikata
Lietuvoje

Po pertraukos atnaujintos derybos dėl medikų atlyginimų

2026 08 21
Kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda
Gamta ir žmogus

Kelio darbai automagistralėje A1 tęsiasi: kaip išvengti spūsčių?

2026 08 21
Montuojamos apsaugos apuokams
Gamta ir žmogus

ESO Šiauliuose toliau stiprina apuokų apsaugą

2026 08 21
„Čia – saugiau“
Gamta ir žmogus

Sostinėje pradėtos ženklinti saugesnės naktinio gyvenimo vietos

2026 08 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >>skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >>skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Miltai, košės ir makaronai keičiasi: kaip atrodys grūdinių produktų ateitis
  • Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s
  • Tyrimas: beveik pusė lietuvių yra naudojęsi DI apsiperkant
  • Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

Kiti Straipsniai

Dirbtinis intelektas

Tyrimas: beveik pusė lietuvių yra naudojęsi DI apsiperkant

2026 08 22
Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22
Arūnas Bubnys

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

2026 08 22
Krašto apsaugos savanorių pajėgos

Paminėtos Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 35-osios metinės

2026 08 22
Vinilinės grindys ir grindinis šildymas

Vinilinės grindys ir grindinis šildymas: ką patikrinti prieš klojimą?

2026 08 21
Montuojamos apsaugos apuokams

ESO Šiauliuose toliau stiprina apuokų apsaugą

2026 08 21
NATO vėliava

Rūdninkų poligone ruošiama nauja stovykla sąjungininkų kariams

2026 08 21
Diskusijų šventėje „Būtent!“ – įdomūs pokalbiai

Diskusijų šventėje „Būtent!“ – įdomūs pokalbiai

2026 08 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >>skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >>skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >skt. apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
Kitas straipsnis
Č. Iškauskas. Kas naikina tautą?

R. Grigas. Laisvi pamąstymai apie mus, lietuvius ir istorijos erdves

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai