Seimas pradėjo svarstyti Prezidento Gitano Nausėdos teikiamas Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sustiprinti su teisėkūros iniciatyvomis susijusių aplinkosaugos rizikų vertinimą.
Teikiamais pakeitimais numatoma įtvirtinti atvejus, kada teisėkūros iniciatyvas būtų privaloma vertinti aplinkosaugos bei klimato kaitos aspektais, iš anksto numatant priemones rizikai valdyti.
Pagal projektą, toks vertinimas būtų privalomas, jei rengiamame teisės akto projekte būtų nustatomas teisinis reguliavimas, susijęs su poveikiu (pokyčiais) klimato kaitai, aplinkos oro kokybei, vandenų būklei, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir saugomoms teritorijoms, atliekų susidarymui, rekreaciniams ištekliams, energijos ir kuro vartojimui, tvaresnei gamybai ir vartojimui ir kt.
Jeigu atlikus rengiamo teisės akto projekto poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimą būtų nustatytas neigiamas poveikis, teisės akto projekto rengėjas turėtų parengti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo ar kitų priemonių, kuriomis būtų siekiama išvengti neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai, jis būtų mažinamas arba kompensuojamas taikant žalos švelninimo seką.
„Aplinkos oro tarša yra viena reikšmingiausių sveikatos ir aplinkos problemų: ji daro neigiamą poveikį ekosistemoms, skatina eutrofikaciją, blogina vandens, dirvožemio kokybę, prisideda prie klimato kaitos. Aplinkos orą daugiausia teršia kelių transportas, pramonė ir energetika, įskaitant namų ūkių (būstų) šildymą, žemės ūkis“, − pabrėžiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Projektu siekiama sukurti nuoseklią ir veiksmingą teisėkūros iniciatyvų poveikio aplinkai vertinimo sistemą, kuri leistų tiksliau planuoti priemones, skirtas neutralizuoti arba sumažinti galimą žalą.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 107 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomais – Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų ir Žmogaus teisių komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
Nėra čia ką svarstyti: taip, mes darome klimatą pagal pageidavimus. Sakykit kokio norite – mes padarysime. Kainuos aišku.
Ei, tik nesakykit, kad patinka toks, koks yra. Tokio pasirinkimo – nėra.
Tai dabar žmogau suprask. Kas labiau teršia Žemės rutulį , mes ar latviai. Aiškinu tokį nesusipratimą. Jau antra vasara stebiu , Latvijoje , aplink Rygą , būna 2-3 laipsniais šilčiau nei Lietuvoje. Išvada: Latvija kalta dėl ištirpusių ledynų Norvegijoje ir išviso , jie kalti dėl kintančio pasaulinio atšilimo. Na kaip ?