Vakar, gegužės 27 d. Seimo Kultūros komiteto posėdžio metu iš pirmininko Vytauto Juozapaičio lūpų išgirdau įdomų faktą – aš, jo sprendimu, esu paduotas į Seimo etikos ir procedūrų komisiją. Įdomu, kodėl? Ogi dėl to, kad pastaruoju metu politiniu lygmeniu aktyviai ginu viešąjį interesą – bendruomenei, kurią sudaro virš 7 tūkst. pasirašiusių asmenų, bandau padėti išsaugoti Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų, tokį, koks jis yra dabar – jo gyvąją formą kartu su muziejininkais Arūnas ir Vida Sniečkais, t. y. aktyviai kartu su kitais visuomenininkais aktyviai ir viešai pasisakiau, kad esu prieš Kauno rajono valdžios ketinimą iškraustyti A. ir V. Sniečkus. Kyla klausimas, esu apskųstas dėl to, kad įgyvendinu savo, kaip Seimo nario pareigas?
Ne už ilgo į šį klausimą atsakysime, bet dabar trumpai aprašysiu priešistorę. Kauno rajono muziejaus direktorius Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pateikė raštą, kuriame nurodo, kad neįvardinti Seimo nariai, kultūros ministras, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė neva tai trukdo Kauno rajono muziejui įgyvendinti jo tikslus, veiklą ir siekius.
Seimo Pirmininkė šį raštą pagal kuravimo sritį persiuntė Kultūros komiteto biurui. Ir kaip paaiškėjo vakar, pasirodo, kad Seimo Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis vienasmeniškai (be komiteto narių balsavimo ar pritarimo, nors raštas buvo gautas Kultūros komitete) ir galimai komiteto vardu (kiek man yra žinoma raštas Etikos ir procedūrų komisijai persiųstas pasirašytas V. Juozapaičio, kaip Kultūros komiteto pirmininko, o ne individualaus Seimo nario, parašu) mane apskundė Etikos ir procedūrų komisijai.
Nors, anot pirmininko, tokio rašto adresavimas kitam komitetui yra procedūrinis veiksmas, nes neva Kultūros komiteto kompetencija nėra nagrinėti skundus prieš Seimo narius, visgi pažymėtina, kad Seimo Pirmininkė, adresuodama šį raštą komitetui ir neliepė ištirti Seimo narių elgesio. Raštas komitetui buvo persiųstas kaip parlamentinės kontrolės pagal kompetenciją klausimas.
Jei Seimo Pirmininkė būtų mačiusi poreikį, ji pati šį raštą būtų iškart adresavusi Etikos ir procedūrų komisijai, bet ne Kultūros komitetui. Visa laimė, kad Seimas nenuėjo iki absurdo ir Etikos ir procedūrų komisija, mano žiniomis, susipažinusi su Kultūros komiteto pirmininko persiųstu raštu, jį nagrinėti atsisakė. Bet dabar ne apie tai.
Įdomiausia yra tai, kad gerb. Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis taipogi vienasmeniškai nusprendė, kad Kauno rajono muziejaus rašte minimi Seimo nariai (taip, daugiskaita) esu aš, nors jokia pavardė tame rašte nenurodyta. Įdomu. Būtų labai smagu iš paties komiteto pirmininko išgirsti, kokiais argumentais remiantis jis nusprendė, kad būtent aš pažeidžiau Seimo nario etiką.
Dėl to, kad apsilankiau šiame muziejuje? Ar dėl to, kad savo socialiniuose tinkluose aktyviai pasisakiau šia tema? O gal dėl to, kad užregistravau įstatymo projektą?
Gerb. pirmininke, o tuomet, ar nemanote, kad Kauno rajono muziejaus raštas su neįvardintais Seimo nariais yra ir apie Jus, o ne tik apie mane? Juk pas Jus socialinio tinklo profilyje taip pat galima rasti bent du įrašus šia tema su palaikymu A. ir V. Sniečkams. Ar nesvarstėte tuomet paprašyti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išnagrinėti ir savo paties elgesį?
O gal tai susiję su tuo, kad Kauno rajono muziejaus direktoriaus ir Jūsų paties politinis judėjimas galimai sutampa? Ypač vertinant tai, kad minimas direktorius 2007 m. su Tėvynės sąjunga buvo išrinktas į Kauno rajono savivaldą.
Tik pažymiu, kad tai retoriniai klausimai ir samprotavimai, nereikalaujantys jokio atsakymo ar tuo labiau kažką pasakantys. Bet vienas atsakymas yra aiškus, kažkam tikrai yra pikta, kad aš, Seimo narys iš Dzūkijos krašto, užčiuopiau kažkur Kauno rajone esančią problemą ir muziejininkų patiriamą nuolatinį mobingą bei psichologinį smurtą (kuris, be kita ko, jau vyksta ir Seimo Kultūros komitete).
Nepaisant to, turime akivaizdų pavyzdį, kaip parlamentinės kontrolės klausimai su bendro pobūdžio informacija Kultūros komiteto pirmininko yra individualizuojami iki konkretaus Seimo nario, šiuo atveju manęs, ir pradedamas, sakykime, savotiškas asmeninis susidorojimas, mobingas.
Nors Kauno rajono muziejaus rašte nesu tiesiogiai minimas ir neįvardijama, kad raštas Seimui pateiktas dėl manęs, visgi, aiškumo dėlei, jei gerb. komiteto pirmininkui kyla kažkokių įtarimų, viešai atsakau: neveikiau niekaip, kas leistų mano veiksmus laikyti neteisėtais ar pažeidžiančiais etiką.
Pažymiu, kad nei pranešimų socialiniame tinkle skelbimas, nei klausimo Kultūros komitete kėlimas, nei įstatymo keitimo projekto registravimas, jo pateikimas Seime nepažeidžia Seimo statuto ir yra pilnai suderinamas su Seimo nario pareigomis. Niekaip nedariau neteisėto spaudimo nei Kauno rajono savivaldybei, nei Kauno rajono muziejui: iš mano pusės nebuvo siųstas nei vienas jiems adresuotas raštas, išskyrus pranešimas apie numatytą vykdyti palaikymo akciją (toks pranešimas yra privalomas pagal Susirinkimų įstatymo nustatytą tvarką), nebuvo nei vieno skambučio ar elektroninio laiško. Tad dar kartą – nežinau, kokiais motyvais remiantis, gerb. Kultūros komiteto pirmininkas šiame Kauno rajono muziejaus rašte sugebėjo identifikuoti mano asmenį.
Apibendrinant atsakau: ne, gerb. Kultūros komiteto pirmininke, Jums palaužti mano įsitikinimų nepavyks. Lieku žmonių pusėje, tai prižadėjau, kai daviau priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Visais teisėtais būdais ginu ir ginsiu viešąjį interesą, kiek leidžia mano pareigos, Seimo statutas ir sveikata. Suteiksiu pagalbą jos besikreipiantiems, ar tai būtų pavieniai asmenys, ar kaip yra šiuo atveju – didelės bendruomenės. Kaip Seimo narys turiu laisvą mandatą atstovauti žmonėms. Žinau, kas yra įstatymas ir žinau, kas eina išvien su juo – tai sąžinė, pagarba, tiesa.
Dėkoju tūkstančiams žmonių, kurie rinko parašus išsaugoti gyvojo muziejaus idėją, taip pat Seimo nariams, kurie gerbiate ir saugojate Lietuvos vertybes. Ačiū ir rašytojui Vytautui V. Landsbergiui už palaikymą muziejui, Daliai Teišerskytei, kad taip pat sureagavo į šią etninės kultūros muziejaus problemą.
Ir pabaigai. Dėl nuolatinio mobingo ir psichologinio smurto Kultūros komitete, labai rimtai svarstau trauktis iš Kultūros komiteto pavaduotojo ir nario pareigų. Tokiomis sąlygomis dirbti komitete tapo tiesiog nebeįmanoma.
Šiandien komitete dirba aštuoni Seimo nariai, jei išeina dar du, (mano žiniomis, be manęs galimai ruošiasi pasitraukti dar vienas Seimo narys, apie pasitraukimą informuos pats. Primenu, kad iš komiteto jau išėjo Arminas Lydeka) komitetas yra naikinamas, nes jame turi būti mažiausiai septyni nariai. Jeigu nereikia kultūros ir pagalbos žmonėms, tai nereikia ir tokio komiteto.
Tuo tarpu Kultūros komiteto pirmininkui linkiu darnos ir tikslo išlikti kultūros bendruomenės pusėje, nes ši situacija – pats puikiausias pavyzdys, kaip kultūra gyventi turintis Seimo komitetas, tampa pačiu nekultūringiausiu.
Papildyta: Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio paaiškinimu:
Reaguodamas į Seimo nario Roberto Šarknicko išplatintą pareiškimą, kategoriškai atsiriboju nuo jame visuomenę klaidinančios informacijos ir metamų kaltinimų. Šią situaciją paaiškinau gegužės 27 dienos vakarinio Seimo plenarinio posėdžio metu, todėl labai apmaudu, kad Seimo narys ir toliau sąmoningai skleidžia dezinformaciją ir kelia sumaištį visuomenėje.
Primygtinai kviečiu Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas einantį R. Šarknicką, grasinantį sugriauti Kultūros komitetą, atsakingai įvertinti susidariusią situaciją ir raginu nutraukti šią viešųjų ryšių akciją, kuri gali turėtu negrįžtamų pasekmių nacionalinio saugumo kontekste.
Savo ruožtu, būdamas Seimo Kultūros komiteto pirmininku, patikinu, kad Kultūros komitetas, nepriklausomai nuo su konstruktyvumu prasilenkiančių Seimo nario veiksmų, išliks ir toliau nepertraukiamai dirbs Lietuvos valstybės ir kultūros labui.
Manęs nestebina šis Seimo nario veiksmai. Deja.
Esu V.Juozapaičio -dabar Seimo nario- ir jo šeimos gerbėjas dėl lietuviškos muzikinės kultūros kokybiškos sklaidos.Vis dėlto vis labiau mane liūdina V.Juozapaičio, kaipo Seimo nario ir Seimo kultūros komiteto vadovo, elgsena politinėje plotmėje,kuomet daugelio atveju jo politiniai veiksmai yra grindžiami,deja, neoliberaliomis TS-KD partijos ,,vertybėmis “.Tad, kas nutiko Jums, V.Juozapaiti ?
„patiriamą nuolatinį mobingą bei psichologinį smurtą (kuris, be kita ko, jau vyksta ir Seimo Kultūros komitete)“ – nežinau, kas tas „mobingas“, bet rinkėjai turi teisę žinoti apie Tamstos minimą „psichologinį smurtą“ komitete.
„Dėl nuolatinio mobingo ir psichologinio smurto Kultūros komitete, labai rimtai svarstau trauktis iš Kultūros komiteto pavaduotojo ir nario pareigų.“ Pasiduoti lengviausia? Nepasiduokite, grūdinkitės ir užsigrūdinkite. Tai nėra taip sunku, kaip atrodo! Krikščionybė ir psichologinis smurtas? Kaip tuo patikėti? Bet, jei jau taip yra, parašykite atskirą straipsnį apie tai ateityje.
Kas per panika, kas per triukšmas? –
Kol mūsų kultūra septynmyliais žingsniais veržiasi į priekį, kol ją portaluose nuo ryto iki nakties remia štai tokios temos (papildomos raginimų lošti):
,,Mažo penio istorinė bei kultūrinė dilema ir kaip ją spręsti lovoje”
– delfi.lt/plius/gyvenimas-visuomene/mazo-penio-istorine-bei-kulturine-dilema-ir-kaip-ja-spresti-lovoje.d?id=87319531# ,
,,liberalių” garvežio, vežančio Lietuvą į ,,vakarietiškos” kultūros ateitį, skrydžio į ,,pažangos” prarają nieks nesustabdys!
Šiandien ,,Kultūros savaitėje” tas irgi atsispindėjo – paskutinio pusvalandžio pokalbyje su aktorių šeima… Niam niam, plyz –
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000154341
Laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos svetainėje „Delfis“ savo straipsnius talpina iškiliausi, žinomiausi, patys garsiausi Lietuvos politikai. Ar tai Jums sako ką nors? Bet kur jie savo straipsnių neskelbtų. Tiesa? Todėl palikite, prašau, savo abejones dėl „Delfio“, nes viskas ten labai gerai. Skaidru, kaip vaiko ašara ir tikra, kai gerovės valstybės kūrimas. Štai poršų prisipirko, gavę finansinę paramą dėl koronos. Tai gerai, ar blogai? Tai labai gerai. Taip pagerinome Lietuvos įvaizdį atvykėlių akyse. Ir kely daug smagiau, kai tave lenkia poršas, o ne 32 metų golfas be išmetimo vamzdžio.