Gegužės 7 – 28 dienomis Seimo I rūmų Laisvės gynėjų galerijoje pristatoma tapybos darbų paroda „Po amžinuoju Kuršių nerijos dangumi“. Paroda skiriama Neringai – 2021 metų Lietuvos kultūros sostinei. Parodos sumanytojai – Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis, Seimo nariai Andrius Bagdonas ir Antanas Vinkus.
Parodos pristatymo renginys vyks Seimo Didžiajame kieme gegužės 19 d., trečiadienį, 16 val.
Įvairių tapytojų darbai Kuršių nerijos motyvais sukurti nuo XIX a. pabaigos iki 2021 metų.
Parodą sudaro trys dalys.
Pirmoji parodos dalis
Skiriama istorinei Nidos dailininkų kolonijai, kurios dalyvių kūrybą pristato rinktiniai paveikslai iš klaipėdiečio rinkėjo Aleksandro Popovo Rytų Prūsijos dailės rinkinio, vertingo ir menine, ir istorine-pažintine prasme.
Kuršių neriją ir varganą žvejų kaimelį Nidą XIX a. pradžioje atrado keliautojai ir rašytojai, vėliau – Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriai ir studentai. Menininkus traukė savitas kraštovaizdis, rūsti žvejų kasdienybė. XIX a. pabaigoje Nidoje pradėjo kurtis dailininkų kolonija.
Atvykę į Nidą tapytojai apsistodavo Skruzdynėje veikusiame Hermano Blodės (Hermann Blode) viešbutyje, kuris laikui bėgant tapo kolonijos centru. Ankstyvajame laikotarpyje vyravo plenerinis realizmas ir impresionizmas. 1909 m. į Nidą pirmą kartą atvyko tapytojas ekspresionistas Maksas Pešteinas (Max Pechstein).
Jo pasirodymas sukėlė audringas diskusijas tarp impresionizmo ir ekspresionizmo šalininkų. Tarpukariu Nidos dailininkų kolonijos dalyvių skaičius sparčiai augo, tapytojo ekspresionisto Ernsteinas Molenhaujeris (Ernst Mollenhauer), kuris iš uošvio H. Blodės perėmė viešbutį, pastangomis kolonija klestėjo.
Antrasis pasaulinis karas nutraukė jos istoriją. Viešbutyje sukauptas turtingas paveikslų rinkinys 1945 m. pradžioje buvo sunaikinta, pražuvo ir daugelio Nidoje kūrusių dailininkų darbai. Manoma, kad Nidos dailininkų kolonijai priklausė per 300 dailininkų. Pusė jų buvo kilę iš Rytų Prūsijos ir Prūsų Lietuvos, kita pusė – atvykėliai iš įvairių Vokietijos regionų.
XX a. II pusę parodoje atstovauja
Paveikslai iš Neringos muziejų rinkinio. Eduardas Jonušas (1932–2014) yra vienas iš žinomiausių šiuolaikinių Neringos menininkų. Buvęs tremtinys Nidoje gyveno nuo 1970 metų. Neringos garbės piliečio kūrybos ženklus, įamžinančius krašto praeitį, sutinkame visoje Kuršių nerijoje.
E. Jonušas nutapė krašto žmonių portretų, rinko ir restauravo antkapinius paminklus krikštus, kaupė medžiagą ir tyrinėjo vėtrunges, įgyvendino savo didžiausią svajonę – pagal senus brėžinius pastatė senovinį laivą kurėną. Vilnietis tapytojas Romualdas Kunca (1935–2011) dažnai vadinamas ištikimiausiu Kuršių nerijos metraštininku.
Pamario ir pajūrio, Nidos pakrančių vaizdai, valtys ir žvejų portretai buvo svarbiausios jo kūrinių temos.
Trečioji parodos dalis
Šiandieninės Kuršių nerijos meninę atmosferą atskleidžia tarptautinio Nidos tapybos plenerų „Nidos ekspresija“ dalyvių paveikslai. Jaunų dailininkų, 1995 m. susirinkusių į pirmąjį plenerą Nidoje vienas iš tikslų buvo atgaivinti senąją plenerizmo dvasią.
Tapytojo Sauliaus Kruopio nuosekliai ir kryptingai kuruojami ekspresionistinės pakraipos plenerai vyksta jau 25 metus. Garsas apie „Nidos ekspresiją“, plenerų metu sukurtų darbų parodos pasiekė daugelį šalių Europos ir Azijos žemynuose.
Vokiečių mokslo ir meno veikėjas Vilhelmas von Humboldtas (Wilhelm‘ von Humboldt), 1809 m. keliavęs per Kuršių neriją pašto keliu, rašė: „Kuršių nerija tokia įstabi, kad ją būtina pamatyti kaip Ispaniją ir Italiją, kitaip siela ilgėsis praradus tokį stebuklingą vaizdą“.
Pasak tapytojo E. Molenhaujerio, stebuklinga Kuršių nerijos žemė visada buvo susibūrimo vieta menininkams ir visiems žmonėms, ieškantiems nepalytėtos gamtos ir nekenčiantiems sambrūzdžio.
Šimtai dailininkų išskirtine spalvų ir formų kalba jau daugiau nei šimtas penkiasdešimt metų pasakoja apie Kuršių neriją, kiekvienas savaip suprasdami ir atskleisdami jos genius loci. Skirtingo meninio stiliaus ir braižo dailininkus vienijo ir vienija amžinasis kūrybinio įkvėpimo šaltinis – Kuršių nerijos gamta ir jos žmonės.
Parodos globėja Kristina Jokubavičienė.
