Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su finansų ministre Gintare Skaiste, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Ričardu Juška, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu prof. Eugenijumi Valatka, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi, aptarė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
„Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai“, – pabrėžė Prezidentas.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad Gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dydis palyginamaisiais procentiniais dydžiais atrodo netgi ambicingesnis nei pokarinis ekonomikos Maršalo planas Europai. Prezidento manymu, penktadienį paviešintas detalus reformų ir investicijų planas yra teisingame kelyje, jame dominuoja žaliasis kursas ir skaitmenizacija.
Tačiau dar svarbiau, iš kokių projektų planas sudarytas ir kaip bus užtikrinta jo įgyvendinimo kokybė. Pastaraisiais aspektais kyla nemažai klausimų, dėl to produktyvi diskusija turi įvykti.
Prezidentas pabrėžė, kad Vyriausybės pateikto plano įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo socialinių partnerių įsitraukimo ir indėlio, kurio iki šiol pristigo.
Nors liko tik 11 dienų iki formalaus termino, kai planas turi būti pateiktas Europos Komisijai, jis turi būti kokybiškai suderintas su savivalda, nevyriausybiniu sektoriumi, verslu, kitais socialiniais partneriais, kaip to ir reikalauja Europos Sąjungos reglamentas.
Lietuvos vadovas šiuo metu mato kelias esmines tobulintinas plano sritis: jis per daug orientuotas į viešąjį sektorių ir per mažai – į likusią ekonomikos dalį, taip pat daugiau dėmesio plane turi būti skirta investicijoms į smulkiojo ir vidutinio verslo transformavimą ir atsparumo didinimą.
Prezidento nuomone, per mažai dėmesio plane skirta regioninei atskirčiai, savivaldos įtraukimui į regionų transformaciją, išmaniųjų miestų ir regionų kūrimo skatinimui.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius susitikime paminėjo, kad savivaldybės iki šio momento buvo šio plano rengimo nuošalyje.
Jam pritarė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška, paminėjęs, kad komitetui, negavusiam visos reikalingos plano informacijos, nebuvo net galimybių tapti šios svarbaus plano rengimo arbitru.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Eugenijus Valatka atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikalingas visapusiškas šalies progreso planas, įskaitant visus finansų šaltinius.
