Nuo 1959 m. veikianti Kauno hidroelektrinė (KHE) iki šių dienų išlikusi pagrindine kliūtimi nenutrūkstamam laivybos maršrutui ir žuvų migracijai. Daugiau kaip 20 metrų aukščio užtvanka Lietuvos upių tėvu vadinamą Nemuną tarsi dalija pusiau. Kauno miesto vadovai inicijuoja šios senos klaidos atitaisymą, siūlydami imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo.
Vandens kelias iki Lenkijos
Didžiausia „žaliąją“ energiją Lietuvoje gaminanti jėgainė, kuriai dar 2014 m. suteiktas Algirdo Brazausko vardas, dar praėjusio amžiaus viduryje atkirto Nemuną ir tapo kliūtimi vientisam laivybos keliui.
Šliuzo įrengimas prisidėtų prie upeivystės gaivinimo mūsų šalyje, sujungiant visą beveik 500 km mūsų šalyje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą. Tai atvertų galimybes nepertraukiamai plaukti didžiausia Lietuvos upe nuo Druskininkų pro Kauną iki Kuršių marių.
Be to, atsivertų senasis vandens kelias pro Baltarusiją iki pat Lenkijos. Ten vaizdingomis vietovėmis daugiau kaip 100 kilometrų driekiasi Augustavo kanalas, jungiantis Nemuno ir Vyslos upių baseinus.
Užbaigtų neatliktą darbą
„Kaunas – upių miestas. Deja, daugybę metų tai tebuvo veikiau skambus lozungas negu realybė. Norime, kad šis apibūdinimas taptų tikrove. Atėjo metas atverti kelius laivybai, o tuo pačiu ir sudaryti tinkamas sąlygas laisvai žuvų migracijai. Projektas skamba ambicingai, bet jeigu nepabandysime šitos idėjos įgyvendinti dabar, bijau, kad ji taip ir liks tik neišsipildžiusia istorija“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak jo, tai turėtų būti visos Lietuvos strateginės svarbos projektas. Tuo metu Kauno miesto savivaldybė ketina pradėti derybas dėl projektinių pasiūlymų rengimo.
Apie galimybę įrengti žuvitakį, jungiantį Kauno marias ir toliau už KHE besidriekiantį Nemuną, Kauno miesto vadovai jau konsultavosi su aplinkosaugininkais. Tuo metu šliuzo idėja aptarta susitikimuose su Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais.
„Šliuzas ties vadinamuoju HES‘u išties nėra utopija ar visiška naujiena. Jis aiškiai nužymėtas Kauno miesto bendrajame plane, o kadaise buvo numatytas ir hidroelektrinės statybų projekte. Deja, tuomet šis sprendinys liko neįgyvendintas, tačiau jo vietoje supilta sankasa rodo, kad išlieka visos galimybės tokiai svarbiai infrastruktūrai pastatyti. Turime tikslą šį prieš daugiau kaip pusę amžiaus nebaigtą darbą atlikti iki galo“, – pridūrė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Tvarkys upės vagą
Savivaldybės vadovai pastebi, kad per paskutinius kelerius metus VĮ Vidaus vandens kelių direkcija padarė nemažą įdirbį gerinant sąlygas pramoginei bei krovininei laivybai Nemune ir šiuos darbus stiprina toliau.
„Laivyba mūsų šalyje jau kuris laikas išgyvena renesansą. Augantis potencialas matomas tiek pramoginės, tiek keleivinės, tiek ir krovininės laivybos sektoriuose. Savo ruožtu dedame pastangas, kurdami infrastruktūrą. Šiuo metu vykdomas TEN-T vandens kelio modernizavimo projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje.
Suplanuoti upės vagos valymo darbai pasieks ir Kauno hidroelektrinę. Tikslas – eksploatuoti abi Nemuno upės atkarpas abipus Kauno HE užtvankos. Tam neabejotinai reikalingas laivų šliuzo įrengimas. Direkcija nuolat gauna laivavedžių klausimų, kada pagaliau bus galima patogiai perplaukti visu Nemunu neiškeliant laivų iš vandens ir nepatirti nepatogumų perkeliant juos sausuma. Taip pat dalyvaujame tarptautiniuose projektuose su kaimyninėmis šalimis, kurie leis didinti pagreitį sudarant palankias laivybos sąlygas Nemuno aukštupyje“, – artimiausius planus komentavo Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Po diskusijų bei konsultacijų su laivybos ir aplinkos apsaugos specialistais Kauno miesto savivaldybės atstovai savo iniciatyvą planuoja pristatyti ir atsakingoms nacionalinės valdžios institucijoms.
Kaunui jau “Rail Baltica” geležinkelio į Lenkiją, įrengto valstybės lėšomis regis jau prieš 6 metus už 365 mln. ir galima sakyti lyg žaisliuko pamiršto, neužtenka. Užsimanė dar pasidaryti sau ir vėl už valstybės pinigus ir vandens kelią į Lenkiją… Nemunu. Tuos užmojus jau girdėjome gal prieš kokius 15 metų, tada žalieji dar buvo gyvybingi, ir pusės Dzūkijos užliejimo Kauno užmojų įgyvendinimo pavyko išvengti. Tą žmonės jau primiršo, taigi kodėl nepajudinus gamtinio Nemuno industralizavimo idėjos vėl, o gal šį sykį pavyks, juolab, kad ir žalieji jau ne tokie akyli palikę…
Argi Kauno “Matjošaičiams” rūpi tai, kad Lietuva dainuoja: “Prie Nemuno buvom senovėj ir būsim kol Nemunas bus”… Taigi Lietuvai vietoje “tykiai tykiai Nemunėlis teka”, – savanaudiško Kauno ponulių variklių kriokimas…