Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą

Turint ūkį ir nedidelį ūkinį pastatą, galima savo poreikiams auginti vištas dedekles. Šių paukščių priežiūra nėra sudėtinga, vis dėlto reikia šiek tiek žinių, kad būtų užtikrinta, jog vištos augtų sveikos ir dėtų kokybiškus kiaušinius. Kaip pasirūpinti ką tik įsigytais viščiukais? Kaip tinkamai juos lesinti? Ką daryti, jei vištos kapojasi tarpusavyje? Ką signalizuoja minkštas kiaušinių lukštas? Apie vištas dedekles ir tinkamą jų priežiūrą pasakoja „Vilniaus paukštyno“ Paukščių auginimo tarnybos vadovas Tomas Miškinis bei „Kauno grūdų“ kombinuotų pašarų vištoms technologas, vyr. veterinarijos gydytojas dr. Žydrūnas Totilas.

Maži viščiukai turi patekti į šiltą aplinką

„Pradedant auginti viščiukus, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis – netgi 32 laipsniai). Tačiau su kiekviena diena temperatūrą po laipsnį galima mažinti. 21 dienos amžiaus viščiukui jau užtenka 20-22 laipsnių temperatūros. Taip pat svarbu, kad kraikas (drožlės, durpės ar šiaudai) būtų sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs. Viščiukai turi turėti švaraus vandens ir būti aprūpinti tinkamos kokybės visaverčiu subalansuotu lesalu,“ – sako T. Miškinis.

Temperatūrai nukritus žemiau 18-kos laipsnių šilumos, vištos dedeklės galimai dės mažiau kiaušinių, be to, dar labiau mažėjant aplinkos temperatūrai, reikės papildomai duoti daugiau lesalo.

O kaip lesinti vištas dedekles?

AB „Kauno grūdai“, gaminančios kombinuotąjį pašarą, technologas, vyr. veterinarijos gydytojas dr. Ž. Totilas pažymi, kad vištoms dedeklėms skirti lesalai skirstomi pagal paukščio amžių.

„Pradedant auginti mažus viščiukus jiems svarbus baltymų kiekis ir energija (riebalai). Subalansuotame lesale šių medžiagų kiekis yra subalansuotas. Taip pat jiems gali būti skiriami vitaminų papildai tais atvejais, jeigu pasireiškė kokie nors klinikiniai vitaminų trūkumo požymiai arba jeigu paukščiai patiria stresą (pavyzdžiui, gali būti skiriami ką tik patalpinus viščiukus į tvartą ar fermą),“ – sako dr. Ž. Totilas.

„Kauno grūdų“ atstovas perspėja, jog negalima nutukinti vištos dedeklės, nes tokiu atveju gali sumažėti kiaušinių dėslumas, pablogėti kiaušinių kokybė ar pasireikšti medžiagų apykaitos ligos. „Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo. Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas. Vištoms dedeklėms svarbu skirti subalansuotą lesalą“, – pažymi dr. Ž. Totilas, kuris priduria, jog šiems paukščiams reikalingas subalansuotas lesalas, priklausomai nuo jų amžiaus periodo.

Vištoms dedeklėms subalansuotų lesalų skirstymas:

– Startinis lesalas: iki 3 savaičių amžiaus vištaitėms;
– Auginimo lesalas: nuo 3 iki 8 savaičių;
– Vystymosi lesalas: nuo 9 iki 18 savaičių;
– Priešdėjiminis, pradedančioms dėti vištaitėms skirtas lesalas: nuo 17 iki 28 savaičių;
– Suaugusioms vištoms skirtas lesalas: nuo 29 iki 45 savaičių ir nuo 46 iki 65 savaičių.

„Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas  ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia“, – sako dr. Ž. Totilas.

Ką daryti, kai vištos kapojasi tarpusavyje?

Vištas gali pulti įvairios ligos ir parazitai, tačiau priešingai nei lietuviškoje patarlėje apie varnus, vištos kartais viena kitai akį kerta.

„Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Šis reiškinys labiau būdingas vištoms dedeklėms nei broileriams. Visų pirma tai vyksta dėl to, kad vištos dedeklės gauna normuotą lesalo kiekį. Tuo metu broileriai lesalo turi visada – nebelieka dėl ko kapotis. Ir vis dėlto – jeigu lesalas yra  subalansuotas, kanibalizmo nebus. Kapojimasis prasideda dėl streso, esant maisto medžiagų disbalansui. Kartais kanibalizmas atsiranda dėl sieros turinčių aminorūgščių (metionino) trūkumo,“ – sako  „Vilniaus paukštyno“ Paukščių auginimo tarnybos vadovas T. Miškinis.

Prasidėjus kanibalizmui reikėtų imtis šių veiksmų:

– Pašalinti stresą. Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų akmenų (juos galite rasti bendrovės „Kauno grūdai“ parduotuvėse arba elektroninėje parduotuvėje kgshop.eu), kad vištos turėtų užsėmimą ir galėtų lesti. Taip kartu paukščiai gaus ir papildomų mineralų. Stresui mažinti gali būti skiriama ir antistresinių vitaminų papildų.

– Užtikrinti tinkamą lesalą. Lesalas turi būti subalansuotas ir skirtas tam amžiaus periodui.
– Sumažinti šviesos intensyvumą iki minimumo. Duoti daugiau nakties valandų (įprastas tamsos periodas vištoms dedeklėms yra 8 valandos). Esant galimybei, įprastą šviesą pakeisti raudonomis lempomis.

Kiaušiniai minkštu lukštu rodo vitaminų ir kalcio trūkumą

Dar vienas vištų augintojams nerimą keliantis reiškinys – kiaušiniai minkštu lukštu. Pasak eksperto, tai byloja apie vitamino D3 ir kalcio trūkumą.

„Trūkumas gali atsirasti dėl nesubalansuoto lesalo arba per mažo jo kiekio. Jeigu vištų produktyvumas yra didelis, tuomet lesalas privalo būti subalansuotas. Jei lesalo per mažai ar jis nesubalansuotas, paukščiui gali trūkti reikiamų vitaminų. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar kriauklių,“ – sako T. Miškinis.