Nors daugeliui vasario 22-oji – tik dar viena diena metuose, kai kam ji tapo ilgo kūrybinio kelio pradžia. Šiandien neeilines sukaktuves švenčia vienas didžiausių šalies kolektyvų – valstybinis ansamblis „Lietuva“, savo pirmąjį koncertą surengęs lygiai prieš 80 metų.
1940 m. pabaigoje žymus Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas Jonas Švedas davė pradžią naujam meno kolektyvui. Pirmasis ansamblio vadovas tikėjo, kad šis lietuviškas ansamblis gali populiarinti tautines dainas, šokius, instrumentinę muziką bei atskleisti lietuvių tautinio kostiumo grožį. 1941 m. vasario 22 d. įvyko pirmasis dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ koncertas, kuriame skambėjo harmonizuotos lietuviškos dainos, buvo atliekami sceninių lietuvių šokių pasirodymai.
Ilgainiui keitęsis ir universalumu stebinantis ansamblis šią sukaktį mini išleisdamas dviejų dalių muzikinį albumą. Prie jo prisidėjo ir garsūs atlikėjai bei aktoriai: Monika Marija, Giedrius Arbačiauskas, Gediminas Storpirštis, Saulius Bareikis, Deividas Norvilas-Deivis, Veronika Povilionienė, Povilas Meškėla, folkroko grupė „Žalvarinis“, sunkiojo metalo grupė „Thundertale“ ir kiti.
„Esame dėkingi visiems kolegoms, visiems talentams, kada nors prisidėjusiems prie kūrybinio ansamblio kelio. Kartu sukūrėme įspūdingų dalykų – vien paskutinio dešimtmečio projektai kaip „Dievai ir žmonės“, „Kilkim, broliai, sakalais!“ ar „Mažvydas“ atskleidė visai kitą tautiškumo pusę, o kur dar visa puokštė kitų programų“, – sako Egidijus Kaveckas, ansamblio „Lietuva“ dirigentas ir orkestro vadovas. Pirmą kartą „Lietuvos“ choras, tautinių instrumentų orkestras bei šokėjai jubiliejinius metus pasitinka ne scenoje, kaip įprasta su žiūrovais, o nuotoliniu būdu.
Sukaktį mini kartu su bendražygiais
Nuo pirmųjų dienų iki naujausių pastatymų – tokią įvairiapusišką veiklą simbolizuoja šventinė plokštelė „Mes – Lietuva! Geriausių kūrinių rinkinys“. Savo patirtimi jungtiniuose projektuose su ansambliu dalinasi ir žymūs atlikėjai, kurių balsus galima išgirsti į albumą įtrauktose programose.
„Man buvo didžiulis iššūkis ateiti ir pradėti tokį kelią su jais, bet džiaugiuosi, nes iš tų žmonių išmokau be galo daug. Ansamblis nustebino savo visuma. O „Mažvydas“ yra širdžiai brangus projektas“, – pasakoja Monika Marija, koliažinėje operoje įkūnijanti Mažvydo mylimąją. Antra albumo dalis, vaizduojanti modernųjį „Lietuvos“ laikmetį, gerbėjus pradžiugins populiaria arija „Dabar ir visados“ – ją Monika Marija dainuoja kartu su Mažvydo vaidmenį atliekančiu G. Arbačiausku.
„Kiek stebiu paskutinius žingsnius, „Lietuva“ plečia savo galimybes ir veiklos sferas. Mane džiugina, kad jie bando išeiti iš komforto zonos ir kad gali tai įvaldyti“, – teigia kitas ansamblio bendražygis G. Storpirštis, vienas iš projekto su bardais „Dainuoju Tau gyvenimą“ solistų.
„Man „Lietuva“ yra absoliutūs profesionalai. Tiek šokyje, dainavime, grojime, tiek vizualiai – manau, tai matosi jų spektakliuose ir kituose projektuose“, – savo patirtimi su ansambliu dalinasi ir atlikėjas D. Norvilas, albume atliekantis kūrinius iš ankstesnio repertuaro miuziklų „Žemės paukščiai“ ir „Devynbėdžiai“.
Be jau minėtų programų, visų laikų repertuare – daugelis kitų kūrinių iš misterijos „Dievai ir žmonės“, muzikinės dramos „Legenda apie Pilėnus“, koncerto „Švęskime laisvę“, muzikinių spektaklių „Lietuviškos giesmės“, „Žvejų dainos“, „Kelk, broleli“ ir kt. Tautinio meno gerbėjams skirta „Populiariausių kūrinių programa“, dar žinoma kaip „Aukso fondas“.
Nuo klumpakojo iki elektroninės muzikos
Jau ne vienerius metus ansamblis „Lietuva“ garsėja profesionaliai atliekamu tautiniu žanru. Tačiau pažymėdamas sukaktuvių metus, dar kartą primena, kaip šiuolaikiški sprendimai bei skirtingų muzikos žanrų samplaika gali atskleisti naujas galimybes.
„80 metų ansambliui buvo pakankamai ilgas ir spalvingas periodas, kurį norėjosi kuo įdomiau atspindėti „Geriausių kūrinių rinkinyje“. Viena repertuaro dalis išliko tautiška, o kita – mūsų kūrybiniai ieškojimai, iš kurių gimė netikėčiausi sprendimai. Šiandien tuo ir norime pasidalinti, kartu pasidžiaugti. Kad ir kaip bebūtų, kiekvienas laikmetis simbolizuoja ne tik besikeičiantį ansamblio veidą, bet ir mūsų visų istoriją ir kultūrą – tai, kas gali suvienyti, įkvėpti“, – komentuoja E. Kaveckas.
Ansamblio vadovai džiaugiasi, jog nauji projektai sudomina vis įvairesnio amžiaus sekėjus.
„Manau, kad ansamblis visada turės savo žiūrovą ir klausytoją. Taip pat jaučiame jaunosios kartos susidomėjimą mūsų žanru. Į naujus projektus įtraukiame jaunuosius kūrėjus, jiems suteikiame galimybę išreikšti savo kūrybines mintis, taip praturtinant ir mūsų repertuarą. Dabar kaip tik su jaunaisiais kūrėjais rengiame kūrybines stovyklas ir ruošiame šventinę programą – šį projektą ansamblio gerbėjai galės išvysti jau šių metų rudenį. Tegul tai būna staigmena“, – užsimena ansamblio „Lietuva“ meno vadovas Giedrius Svilainis.
Šiuo metu ansamblis daugiausia dėmesio skiria virtualiems projektams. Vienas jų – ketvirtąjį kartą vyksiantis sceninių lietuvių liaudies šokių konkursas „Šoka Lietuva 2021“, kuris dėl pandemijos organizuojamas nuotoliniu būdu. Šiais metais dalyviai laukiami iš visų amžiaus kategorijų ir ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lietuvių bendruomenių. Paraiškas kviečiama pildyti iki balandžio 12 d., o konkurso laureatai bus skelbiami Tarptautinę šokio dieną – balandžio 29 d. virtualioje ceremonijoje.
Ansamblis „Lietuva“ , atsižvelgdamas į situaciją šalyje, taip pat ketina rengti tiesiogines koncertų transliacijas bei supažindinti su virtualiomis tautinio meno edukacijomis. Dar metų pabaigoje sėkmingai buvo užbaigtas projekto vaikams „Tada ir dabar“ pirmas sezonas.
Šventiniuose metuose žadama sugrįžti prie žiūrovų pamiltų pastatymų kaip šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal J. Tumą-Vaižgantą, projektas su bardais „Dainuoju Tau gyvenimą“ ar koliažinė opera „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičių. Į ansamblio repertuarą taip pat sugrįš sakralinės muzikos koncertai, kasmet ansamblio „Lietuva“ patalpose organizuojami edukaciniai užsiėmimai vaikams (premjera „Lid lido, Rad ralio“), o kalėdiniu laikotarpiu – naujas muzikinis spektaklis mažiesiems „Elnias devyniaragis“.
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ ruošia premjerą – oratoriją, skirtą Laisvės gynėjų dienos 30-mečiui paminėti. Kūrybinėje grupėje – žymus latvių kompozitorius Erikas Ešenvalds (Ēriks Ešenvalds), kurio kūrinius atlieka tokie pasaulio kolektyvai kaip Bostono, Birmingemo simfoniniai orkestrai, JAV chorai ir kiti pasaulyje pripažinti kolektyvai. Libreto autorius – poetas Arnas Ališauskas, režisierė – Leokadija Dabužinskaitė.
Labai patiko misterija “Dievai ir žmonės”. Pats puikiausias Lietuvos pastatymas. Žiūrėjau ir gėrėjausi. Vis tik mūsų kultūros pamatas yra senoji mitologija, etninė kultūra. Ten glūdi tautinės kultūros klodai. Modernizmas kaip ateina , taip ir išeina. O giluminė, pamatinė protėvių dvasia lieka.
Gal prieš 40 m. su užsieniečiais (?DE) buvau iškilmingame „Lietuvos” gimtadienio koncerte . Svečiai, kaip ir aš, buvome pritrenkti tokio aukšto lygio. Ir programa, ir atlikimas buvo nepakartojami.
Tikiuosi, ir šiais laikais jie tokie pat puikūs, ir jų meno vadovai, ir režisieriai – visi, kas prideda rankas prie tokių ansamblių kuriamų švenčių – tokie pat neprilygstami meistrai. Kuo geriausios sėkmės ir kuo ilgiausių gyvavimo metų ansambliui.
Gal prieš 40 m. su užsieniečiais (iš ?DE) buvau iškilmingame „Lietuvos” gimtadienio koncerte . Svečiai, kaip ir aš, buvome pritrenkti tokio aukšto lygio. Ir programa, ir atlikimas buvo nepakartojami.
Tikiuosi, ir šiais laikais jie tokie pat puikūs, ir jų meno vadovai, ir režisieriai – visi, kas prideda rankas prie tokių ansamblių kuriamų švenčių – tokie pat neprilygstami meistrai.
Kuo geriausios sėkmės ir kuo ilgiausių gyvavimo metų ansambliui.
gaila, kad nėra galimybės patiems ištrinti netyčia (dėl pakibusios kompiuterio) pakartoto teksto 🙁