Raginimų vienytis ir aktyviai veikti tikrai netrūksta. Tačiau nerimą kelia kita tos pačios problemos pusė. Tai mūsų susiskaldymas arba, tiksliau sakant, išsibarstymas. Yra daugybė panašių tekstų, tačiau tuo viskas ir pasibaigia.
Spalio 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje konferenciją tautos susitarimo tema suorganizavo Nepartinis demokratinis judėjimas (NDJ). Šioje konferencijoje teko ne tik dalyvauti, bet ir skaityti pranešimą apie savivaldos atkūrimo būtinybę ir galimybes. Žmonės paplojo, padėkojo. Tačiau tiek jie, tiek ir aš pats klausiau, o ką toliau darome?
Buvo paskelbta, kad toje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 40 visuomeninių organizacijų („jungtinių judėjimų“, „iniciatyvų“ ir t.t.) atstovai. Tačiau jie nesusėdo aptarti bendrų veiksmų programos. Išsiskirstė, taip nieko kartu ir nenutarę. Ir toliau veiks pavieniui? Rašys panašius atsišaukimus, rinks parašus, kalbės savo nedidukėse e-svetainėse? Pasiguos vieni kitiems, kartais susibars… Tai ir viskas?
Konferencijai baigiantis kažkas konstatavo, kad yra gana daug aktyvių žmonių – patyrusių lyderių. Tačiau patys lyderiai nesugeba susitelkti. Kai kurie iš jų vienas kito tiesiog asmeniškai negali pakęsti. Įvardinkime visa tai, kaip patologinę elgseną, kai kiekvienas nori būti vadu, bet niekaip nebesugeba tapti bendražygiu.
Sąjūdžio metais buvome TAUTININKAI tikrąja to žodžio prasme, nes siekėme atkurti savo valstybę kaip svarbiausią, egzistencinę tautos gyvavimo sąlygą. Pavyko tai padaryti tik todėl, kad šalia vienas kito sustojo drąsūs (nors ir stokojantys patirties) ir patyrę, nors neretai stokojantys ryžto, karšti (nors ne visada apgalvojantys keliolika būsimų žingsnių) ir išmintingi, geriau numatantys pasekmes ir todėl gebantys išvengti nereikalingų komplikacijų. Paskui juos nuėjo iš pradžių keli šimtai, o netrukus prisijungė tūkstančiai, po jų – dešimtys ir jau net šimtai tūkstančių. Žmonės sujudo ir susivienijo, įveikė pačias didžiausias kliūtis – apatiją ir baimę. Sąjūdis buvo tikroji POLITIKA, nes jokia laisvė neiškovojama be politinių idėjų ir siekių. Nepriklausomybės atkūrimas – politinės kovos išdava. Daugeliui iš mūsų tai buvo pats laimingiausias gyvenimo tarpsnis – tikro tautos dvasinio atgimimo ir atsinaujinimo laikas.
Iškovoję laisvę išsiskirstėme… viską palikdami savieigai. Tikėjome, kad turime vadus, kuriuos matėme tribūnose. Tačiau dauguma iš jų netrukus liko kažkur užribyje. Revoliucijos šaukliai greitai pasijuto nereikalingais. Prasidėjo sunkiai besuvokiamas chaosas. Nedidelį tautos turtelį ėmė draskyti „prichvatizatoriai“ – partorgai ir politrukai, direktoriai ir pirmininkai, savų draugų-bičiulių kompanijų veteranai ir netikėtai atsivėrusias galimybes pajutę „lovio komjaunuoliai“. Marga prichvatizatorių šutvė daug kur juodžiausiems darbams pasitelkė pakampių valkatas, paprasčiausius gatvės chuliganėlius, suteikdama jiems „nusikalstamo pasaulio autoritetų“ – mafijos įvaizdį, apie kurį daugelis šių pašlemėkų net supratimo neturėjo. Antai septynmetės mokyklos nebaigęs bomželis netikėtai pasijuto tituluotas nenugalimu banditu, gaujos vadu.
Taip atsirado „tulpiniai“ ir „šmikiniai“, „brigados“ ir „švininiai“: Kaune ir Tauragėje, Panevėžyje ir Pagėgiuose, net Pabradėje ir Bazilionuose… Juos labai uoliai išreklamavo visų tipų „nepriklausoma“ (suprask, Lietuvai nebepriklausanti) purvasklaida ir gandasklaida. Beje, ir toliau reklamuoja. Atsiversk kokio nors didžiausio „naktinraščio“ ar „vakarraščio“ pirmąjį puslapį. Ką rasi? Gal apie žmones, kurie kažką gražaus sukūrė savo valstybei? Gal apie studentus neakivaizdininkus – dirbančius, siekiančius mokslo ir dar randančius laiko savo vaikams? Gal apie tyrėjus, pajutusius mokslinės kūrybos pulsą? Gal apie gražiausius gimtinės kampelius, gamtos paminklus, jų kūrėjus ir puoselėtojus? Deja…
Netrukus prichvatizatoriai ėmė valdyti. Šalia senosios – organizuotos, patyrusios, savas struktūras turinčios „nomenklatūros“ pradėjo formuotis naujos grupės, besidangstančios net Sąjūdžio aktyvistų, pogrindininkų, disidentų, rezistentų vardais. Nors niekas iki tol nematė jokio jų dalyvavimo laisvės kelyje, tačiau dabar viena po kitos ėmė sklisti legendos apie neva veikusius intelektualų sambūrius, kuriose esą prie kavos puodelio buvo karštai aptarinėjamos tautinės kultūros idėjos. Vadinamieji „kavos rezistentai“ savo įžūlumu nedaug nusileido kompartijos pamainai – komjaunuoliams, įnirtingai su jais pešdamiesi dėl postų, dėl įtakos, o vėliau – dėl „projektų“. Tebesipeša iki šiol, nors tautos turtelis jau seniai išgrobstytas, parduotas – perparduotas, išmainytas ir sunaikintas. Dabar jie pešasi dėl Europos Sąjungos fondų, be jokio svyravimo siedami juos su nuo senovės sukčių vartojama „fundijimo“ sąvoka. Kam reikia, užfundija, kas neįtinka – išspiria. Gal kas manote, kad toje šutvėje dar liko kokių nors valstybės kūrimo idėjų? Nejuokinkite, machinatoriams tokios idėjos – neįdomios. Kartais įkibdami vienas kitas kitam į atlapus ar apykakles, jie dalijasi „mundurus“ – vietas „pozicijos-opozicijos“ pokeryje.
Netrukus buvo paskelbta, kad Sąjūdžio nebereikia. Naujieji valdantieji sakė: dabar bus partijos. Tačiau istorines šaknis ir aiškias ideologines bazes turėjusios partijos netrukus buvo apšmeižtos, supjudytos ir suskaldytos. Štai ir Tautininkų sąjunga buvo puolama iš įvairiausių pakampių, kol buvo pavykę jos įtaką sumenkinti. Tačiau šį kartą tautininkai gana greitai sugebėjo atsinaujinti. Šių metų gruodžio 17 d. Tautininkų sąjunga atkurta. Dabar belieka labai kietai imtis darbo – suvienyti visus, kuriems svarbi Lietuvos valstybės idėja. Reikia, kad susirinktų visi, kurie suvokia, kas yra PATRIA, kas yra gimtoji žemė, kas yra laisvas kuriantis žmogus.
Tačiau jeigu ir toliau ryžtingi ir išmintingi, karšti ir atsargūs liks sėdėti savo kampeliuose ir klubeliuose („santalkose“, „sambūriuose“, „judėjimuose“, „forumuose“ ir t.t.), kartas nuo karto paskelbdami eilinį „kreipimąsi“, pakviesdami dar kartą pasipiktinti tautos skurdinimu ir mulkinimu, tai iš to nieko nebus. Daugės tokių, kurie nepajėgia nesuvokia, kad tikrasis POLITIKOS tikslas – tautos gerovė. Daugės tokių, kuriems viskas atrodo tik vaidyba ir peštynės dėl galios ir įtakos. Patys nežinodami, kur pasiklydo, jie aiškins, kad reikia eiti kažkur… į gamtą, nors iš tikrųjų apie tą gamtą nusimano tiek, kiek veršis apie medų arba višta apie lėktuvą. Bet jie vis labiau manys, kad yra teisūs, nes kitokios politikos nebus nei matę, nei girdėję.
O „į gamtą“, žinoma, galima nueiti ir Norvegijoje, ir Ispanijoje. Galima patrypčioti ir kurio nors dar nesuarto Lietuvos piliakalnio šlaituose. Argi svarbu, kas tave valdo? Koks skirtumas… „savi“ ar svetimi… Jie guosis, kad nedalyvauja politikoje, kuri, anot jų, „visada – tik verslas“. Ir vargu ar besuspės suprasti, kad tas vadinamasis „nedalyvavimas politikoje“ taip pat yra politika, tik dar labiau nešvari, nes tai yra abejingumo savo tautos likimui – išdavystės politika.
Netinkamas vien todel, kad man LIETUVA – TEVYNE, o ne kazkokia PATRIA.
KELTI KLAUSIMĄ TARP TAUTINIŲ JUDĖJIMŲ – PRADĖTI KURTI STRATEGIJĄ/VEIKSMŲ PLANĄ IR IMTIS JĮ ĮGYVENDINTI
Lotynų kalbos žodį autorius čia panaudojo ne iš noro pasišvaistyti svetimžodžiais. Turėjai suprasti, jei čia vaizduoji tokį išprususį, kad tai – užuomina apie “organizacinę grupę”, kuriai ir skirtas šis rašinys.Ta grupė vadinasi PROPATRIA. Ar girdėjai apie tokią grupę? Tačiau tokie paties komentarai (lietuviškai galima vadinti atsiliepimais) nusipelno, deja, tik vieno atsiliepimo: “Kas perdaug, tas nesveika”. Besikabindamas prie kiekvieno žodžio, kartais taip nusipliurpi, kad net pačiam jau turėtų būti gėda, lyg viešumoje orą pagadinus. Yra tie tarptautiniai žodžiai kitose kalbose, yra jie ir mūsų kalboje. Iš tikrųjų, nėra jokio reikalo, pavyzdžiui, sakyti “realybė”, kai turime visiškai tą patį reiškiantį lietuvišką žodį “tikrovė”. Bet yra ir tokių tarptautinių žodžių, kurie teisėtai atsirado kalboje ir joje jau seniai “įsipilietino”. Kadangi sakaisi esąs užsienyje, tai pasidomėk Tasmanijoje gyvenančio Jono Taškūno parengtu “Nereikalingų svetimžodžių žodynu”. Pravers.
Kaip galima surinkti tukstancius bendraminciu, jei rodoma tokia zveriska neapykanta kiek kitaip, gal placiau, gal giliau, gal su mazumele kitokiu supratimu, jei neturima paprasciausios bendravimo kulturos bendrauti kaip lygus su lygiu su nezinomu zmogumi del jo visuomenines padeties : pirmiausia toki zmogu reikia suniekinti, sumurkdyti, parklupdyti ir uztraukti ant savo suvokimo kurpaliaus. Mano a.a. tevelis kalbejo su manimi, kaip prisimenu nuo nepilnu ketveriu metu, kaip lygus su lygiu, taip ir as auklejau savo vaikus kalbedamas kaip lygus su lygiais. Man kelia pasidygejima, kai kalbama su manimi tarptautiniais zodziais vietoj lietuvisku, tai man tiesiog iaugino mociute ir musu kaimo zmones.
Dar Vincas Kudirka rase, kad ‘lietuvi inteligenta pazinsi is kinku drebejimo’. Kiek teko pasidometi, tai visa Alko aplinka yra tarnautojai, turintys issiugde paklusnuma ir labai gerai jauciantys is kur pucia virsenybes vejai. Man jau 18 metu bunant save islaikanciu ir sukurianciu darbo vietas, idiegiant technologines ir medziagu naujoves Lietuvoje ir dar idiegsianciam, tiesiog apgailetinai atrodo toks kito nuomones nekentimas, lyg tai neklystanciuju is VMI, kuriems irgi teko papriestarauti ir laimeti, nors ir trype kojomis, kone buliais maurodami. Protu nesubjaurotu ‘intelektualu’ iremtas i smilkini pistoletas manes irgi neisgasdino, kazin ar jie patys siandien gyvi. Man nera kazkokiu stabu nei versle, nei ekonomikoje, nei moksle, nei kulturoje, nei dar kur kitur, nes daug isbandes, daug apsikules, i labai daug ka ziuriu atlaidziai, man sukelia tik suvalkietiska pasaipa tokia povyza – pasakiau ir klausyk ausis suglaudes.
Cia knibzdete knibzda ‘etnologu, etnokosmologu, sociologu,…’ – kokios kilmes tie amatai ir kas uzmegzta ju pradmenyse ?
Etno- ar logai, ar grafai, buvo vadinami zvalgai ar snipai, siunciami pries kolonizuojant naujas zemes ar sukeliant visuomenines pervartas, kai baigesi kruvinu uzgrobimu laikai, sie mokslininkai buvo nukreipti savo krastu tyrinejimui, pazinimui, neneigiu, tai yra tikroji ir geroji ju amato dalis – pazinti savo krasta.
Sociologai – tai Frankfurto zydu mokslininku sukurtos teorijos gyvenime idiegejai, siekiant pritaikyti judaizmo tiesas goju gyvenimui.
Zinant kad ir siu dvieju mokslu darbuotoju potrauki centralizuotai kalbai tarptautiniais zodziais arba patobulinta pagal siu dienu Zamenhofo esperanto, kai teliks tik keliasdesimt lietuvisku ir vien tarptautiniai, kai jau bus tik ‘formuojama’, bet ne ‘sudaroma’, tampa aiskesne ju nuostatos prigimtis, vengiant kalbeti lietuviskais zodziais, visomis isgalemis stengiantis itikti kitatauciams, stengiantis neigti bet kokiomis isgalemis lietuviu kalbos pirmapradiskuma pagal kitas kalbas.
Kokias perspektyvas turi tautininkai ? Skaitykite Grigorijaus Klimovo knygas, ten viskas paaiskinta. Trumpai : tera vienos partijos demokratija, tiksliau diktatura, visa kita pliurpalai ir makaronai naiviems. Viskas apmokama is vienu ranku. Dar Aristotelis tare : ‘demokratija yra blogiausia is visu galimu visuomenes santvarku, kurioje hienos valdo asilus’. Aristotelio mokytojas Platonas dave olos alegorija – ar tautininku uzdegtas zibintas tamsoje tera dar vienas jaukas vilioti lengvatikius, kol bus uzdegtas naujas dar naujesnis ir ryskesnis zibintas ?
Ar gali tapti tautininkai visuomeniniu judejimu Lietuvai dvasiskai atgimti, tik tokiu atveju netapti eiliniais vienos partijos lovininkais ? Begalinis tikejimas turi buti ir teviskai broliskai peties pajautimas, kad nesusirieti prie lovio. Turiu vilti, tegul rusena. Tam reikalingos nesusireiksmine asmenybes, islaikancios dvasine pusiausvyra.
Dar pries keleta metu prof. Radzvilas buvo liberalu ideologas, po mano arsiu pasisakymu jo minciu atzvilgiu siandien tenka skaityti kaip tautininkiskos minties filosofa.
Nesinori man mineti dar keliu pavyzdziu, ne ka prastesniu.
Dekoju is anksto visiems, bandysiantiems priestarauti, pirmiausia noreciau, kad toks zmogus bent nedidele dali zinotu tu skaitiniu, kurie buvo pasiulyti pergalvoti ankstesnes nuostatas ir pazintis.
Gerbiamieji tautininkai, kodel Jums nera pavyzdys Prezidento Antano Smetonos tokia puiki ir vaizdinga kalba, kuria puikiai suprato ir mazas, ir senas, ir mokytas, ir berastis. Ar tai nuseno visiems laikams ?
Kaip galima sujungti tukstancius zmoniu, jei nepakenciamas vienas, truputi nepataikantis i takta, vyksta pastovus leliojimas ? Viskas gludi pradzioje, kaip sakydavo mociute : ‘Is pasiutusiu miltu ir kose pasiutusi’.
Dar jaunysteje perskaiciau, kad dviem atvejais zmogus yra vienui vienas, visu apspjaudomas, puolamas lyg uzsiundytu shunu : kai tampa labai turtingas arba perskaites daugybe knygu desimcia kalbu. Tikrai zinau, tokie zmones nei Lietuvoje, nei Lietuvai nereikalingi, nebent atiduoti juos sunims uztasyti.
Man tikrai nera malonu, kad suteikiu zmonems tiek rupesciu, tiek nemalonumu troskintis savo svaju miglose, kad tiesiog niezti nagai ivesti cenzura man.
Noriu pradziuginti – tariu SU DIEV.
O be reikalo taip užbaigėte.
Jei esate už Lietuvą, tai netingėkite ir atvesti klystančiuosius į tikrąjį kelią.
P.S.
Dar kartą drįstu jums priminti: nueikite į T.Baranausko http://lietuvos.istorija.net – ten, jaučiu, galėtumėte supliekti ne vieną prieš Lietuvą nusiteikusį ir tai darantį, pasiremiant Lietuvos priešų sukurpta, būk, Lietuvos istorija.
T.Baranauskas vis dar blaškosi tarp Lietuvos ir bumblauskinių. Neaišku, ką jis pas tautininkus veikia
Egzaltuotas triznius. Blaskytis yra jo likimas.
Gal ir nereikėtų jo taip labai kaltinti – jo vardo tinklapį yra okupavęs toks Ibicus, surenkantis, kiek žinoma, finansus iš antilietuviškų pusių, todėl ir politiką varantis atitinkamą?
Jonas Jasaitis:
“Dabar belieka labai kietai imtis darbo – suvienyti visus, kuriems svarbi Lietuvos valstybės idėja. Reikia, kad susirinktų visi, kurie suvokia, kas yra PATRIA, kas yra gimtoji žemė, kas yra laisvas kuriantis žmogus.”
Ar čia ‘mokslininko’ sociologo pasiūlymas?
Susirinksime 3000000 lietuvių – paklaus ar suvoki kas yra PATRIA. Vienas kitas atsakys, kad suvokia, norėdamas pasirodyti protingiasniu, kiti išsivaikščios 🙁
Skiriasi kas antra šeima Lietuvoje, ketvirtdalis lietuvių išvažiavo į užsienį, nusikalstamumas, dorovinis nuosmukis ir t.t. ir t.t…. Už ką sociologai gauna atlyginimą ? Kur jų pasiūlymai, pagrįsti mokslu? Jie turėtų moksliškai spręsti visuomenė narių tarpusavio santykius.
Kitų sričių mokslininkai pakankamai gerai sprendžia mūsų gerbūvio klausimus. Valgome pakankamai gerą maistą, važinėjame pakankamai gerais keliais, gydytojai gydo… Žodžiu, visi dirba o Jonas Jasaitis svaigsta apie kažkokias partijas ir ‘sėdi’ internete.
Deja, bet pagrindinė problema ir dabar yra lygiai ta pati, kaip ir 1989-1990 m., kada mano senas draugas Rimantas Matulis ėmėsi iniciatyvos atkurti Lietuvių Tautininkų Sąjungą.
Labai daug žmonių jau tada laikė LTS tik bandymu “pratęsti” senąją “smetoninę” LTS.
Ir labai daug net ir tikrai “kietai” tautiškai nusiteikusių Lietuvių nenorėjo tada (o ir dabar nenori) būti siejami tiek su “smetonine” LTS, tiek ir su veikusia 1989-2008 m.
Galime tuo piktintis, galime bandyti aiškinti, jog taip galvoti nereikėtų, dar ką nors galime sumąstyti…
Bet nuo to politinė realybė ir žmonių esminis požiūris nepasikeis.
Vienintelė išeitis – sukurti naują masinę Tautos partiją, į kurią kaip atskiros frakcijos susivienytų ir įvairios tautiškumo bei socialinio teisingumo nuostatų besilaikančios partijos (ir atkurtoji Tautininkų sąjunga, ir Lietuvos Centro partija, ir Socialdemokratų sąjunga, ir Jaunoji Lietuva, ir “Lietuvos kelias”, ir Algimanto Matulevičiaus kuriama partija, gal net ir dabar kuriama partija “Drąsos kelias”, ir kitos), ir tiesiog žmonių – įvairiausių nepartinių bei partinių, išėjusių (ar norinčių išeiti) iš daugybės Lietuvoje egzistuojančių kosmopolitinių partijų, tokių kaip LSDP, konservatoriai, Darbo partija, “paksininkai”, įvairių rūšių liberalai…
Nes tik tokia suvienyta Tautos partija būtų pajėgi “perlaužti” Lietuvoje jau virš 20 metų valdančią kosmopolitų valdžią.
Idėjų prasme ir atsirenkant žymesnius žmones toks susivienijimas gal ir būtų naudingas.
Bet, kad jie sugebėtų patraukti žmones, tai jau abejotina – iki šiol jų idėjos niekam netiko, todėl ir balsų negaudavo.
Tautininkai neturi ‘ideologų’ – tuščiukai. Jie nesuvienys tautos, gal keli prasimuš iki ‘lovio’ ir vapliuos ‘tarptautinius’ žodžius, kad niekas nesuprastų ką nori pasakyti.
Tautą, laikinai, gali suvienyti išorės priešas. Airiai, žydai, baskai jau išsisėmė su tuo išorės baubu. Taikos metu reikia aiškios ir gilios pasaulėžiūros, kad valdyti visuomenę. Tuo galėtų užsiimti ‘alkas’, bet jie, kol kas domisi tik svetimžodžių vapaliuotojais.
O gal patiems irgi reikėtų prie to vienijimosi prisidėt? Aišku, lengviau nieko neveikt, kritikuot ir priešų tarp savų ir svetimų ieškot
Su kuo vienytis, su išdavusiais lietuvių kalbą? Kas jais patikės, jei įterpia kas antrą žodį ‘tarptautinį’? Jei kalbės lietuviškai, visi supras, kad neturi ką pasakyti.
Beje, tuos ‘tarptautinius’ laaabai skirtingai suvokia kitose valstybėse. Pakviesk lenką į ‘restauraciją’ – apsidžiaugs 😀
Nedrįsčiau teigt, kad išdavė. Be to gal reikėtų ieškot, to kas vienija, o ne kas skiria, nes galima prieit iki to, vienas save “tikru lietuviu” pradėsim vadint, kitas “tikresniu lietuviu”, dar kitas “tikriausiu lietuviu” ir tt, į skirtingas puses žiūrėdami. Panašiai, kaip vieni – pagonys, kiti – sarmatai, treti – romuviai, ketvirti – … , … Ir visi atskirai verkia, kad krikčionybė Lietuvoj valdžią paėmus. Kaip nesuprast, kad nesigirdi pavienių balsų ir nesimato pavienių veiksmų
Žinai, tikrai neieškosiu vienybės su ‘tolerastais’, nusikaltėliais, komunistų pakalikais, narkomanais, lietuvybės svetimžodžiais skleidėjais ir tais, kurie protėvių pasaulėžiūrą WCER’uose pardavinėja.
Komentatoriaus tikras lietuvis pavadinimas nėra vardas – tai tik parodo kokią nuomonę atstovauja tas komentatorius.
Visos partijos buvusios valdžioje nėra jokie politikai, jie – monolitikai, nes rūpinasi tik savimi. Tikras politikas rūpinasi dauguma, t.y. savo tauta. man patiko autoriaus mintis, kad nedalyvavimas politinėje veikloje yra taip pat politika, tik vadinasi – išdavystės politika. Ir tai yra tiesa. Paklauskime savęs, o kas mums tokią nuomonę “nedalyvauti politikoje” perša?
Dabar, kada atsikūrė “Tautininkų sąjunga” visus, kurie neabejingi mūsų tautos ir valstybės likimui, kviesčiau įstoti ir dirbti jos naudai. Juk yra žmonės, kurie iš prigimties linkę rūpintis kitais, tai tokie ir turėtų eiti į politiką. Priešingai, žmonės, kurie linkę rūpintis tik savimi, jie neturėtų eiti į politiką, nes jiems yra sudarytos sąlygos užsiimti verslu ir išreikšti savo sugebėjimus privačioje veikloje.
Žinot,
niekas kitas Lietuvos taip negelbės kaip gera ekonominė programa: atsirastų darbo vietos – sugrįžtų išeiviai ir viskas eitų kaip sviestu patepta.
Iki šiol, reikia pripažinti, nebuvo tuos dalykus išmanančių, todėl ekonomika vis traukėsi, darbo vietos nyko, o lietuviukams liko tik … bėgti.
Nematau tautininkuose tokių dalykų specų.
Atsiliepkit.
Sakiau, kad žodis tautininkai daugiau skirs, nei vienys – deja, niekas nepaklausė.
Dabar belieka sukurti programą, kuri aiškiai rodytų įmanomą ekonomikos kilimą bei visus, norinčius dirbti Lietuvai, priimant į tautą.
Tai vienytų visuomenę.
Ekonomika ir gerbūvis nepakeis mūsų visuomenės. Pakalbėkit su vyresniais giminaičiais – jų nuomone lietuviai taip gerai negyveno niekad (ekonomiškai). Keistai skamba? Mes norim visko iš karto: gerovės, dėmesio, patogumų. Reikia daug dirbti ir turėsim rezultatus. O dėl valdančiųjų, tai jie lips mums ant galvos tol, kol mes tai jiems leisim. Matyt nusipelnėm taip gyventi. Dalyvavau Tautininkų Sąjungos steigiamajame suvažiavime ir manau, kad turim vilties atsitiesti. Vienykimės tautiečiai!
Jei sakai, kad dabar lietuviai gerai gyvena, tada visiškai nematai tikrovės: jau milijonas lietuvių paliko Lietuvą, o tau tai yra gerai?
Pabusk vienąkart.
Man tikrai skaudu, kad išvažiuoja jaunimas, bet čia daugiau moralinės problemos. Aš nemanau, kad Lietuvoj dabar lengva gyventi. Lengviausia yra spjauti į viską ir išvažiuoti. Tikrai turim gražaus jaunimo, kuris nenori išvažiuoti ir neišvažiuos. Jiems priklausis Lietuvos ateitis.
Deja deja – daugiau ekonominės: būtų darbas, būtų ir jie čia.
Nors moralinė pusė irgi nuo to nėra atsiejama: jei nuo pat pradžių būtų valdę ne savanaudžiai, tai Lietuva jau būtų klestėjus.
J.Jasaitis Labai smarkiai atitrūkęs nuo Gamtos…Klausymas ar išvis suvokia kur randasi,lyg kokiam dulkinam kabinete..? Visa PoLitika paRemta MELU..Teisindami ją,patys sau Meluojame,jeigu patys sau Meluojame,esame Melagiai…Dar kart pasikartosiu,ne PoLitika išsaugojo Lietuvių kalbą,papročius,vietovardžius ir t.t,kaip sykis ji nuolatos kyšo baslius į ratus,naikino…Kodėl nereikalinga TIESA..? Gal Teisybė neparanki Lietuvai..? Gal Vertybės ir lietuviška kalba nebereikalingos..?Apsidairykite J.Jasaiti aplink,toliau nuo “PaMokslo”,kiek yra MELO ir vardan ko,Vardan Tos Lietuvos..?Daugelis supranta/žino “balsavimo” žaidimą,kur tik sekmadieni,kaip koki “Loto” pažaist gali,daugiau,tik Melas ir dar kart Melas..Kur Taisyklingas mąstymas..kur..?
Lyg ir žmogus subrendęs esi,bet vis tie Gintariniai iškalbūs PoSakiai..
..Išmintis ateina su amžiumi,bet būna,kad amžius ateina vienas..
J.Jasaičiui praveriu PoSakių skrynia:
Norint tobulinti protą,reikia daugiau mąstyti,negu mokytis mintinai..
Protingas yra tas,kuris pažįsta Gamtos ir Pasaulio tvarką,o Išmintingas-kuris nori ir moka gyventi kaip liepia Gamta..
Be principų ir be valios žmogus panašus į laivą be vairo ir “kompaso”,keičiantį savo kryptį vos pasisukus vėjui..
Tūkstančių žodžių nenuveiksi tiek,kiek Vienu Geru darbu..
Dar niekas nepasiklydo Tiesiame kelyje..
Vidutinis mokytojas kalba.Geras mokytojas aiškina.Puikus mokytojas “demonstruoja”.Didis mokytojas įkvepia..
Ne įsitikinimai kuria Tiesą.o Tiesa teisia visus įsitikinimus..
Nepriklausomybė yra šalie Sveikata..
Trumpai ir Teisingai..
Gerai apmokomo politruko abėcėlė. Sakyti ir nieko nepasakyti. lyvis
Tokie sukti straipsniai, pasisakymai. Ir jie visi suka į Songailos tautininkų klozetą.lyvis
Keista, kad Tamsta domitės kas rašoma Alke. Jūsų veikla, matyt, kitoje barikadų pusėje.
tas ir yr baisiausia , kad visa veikla gali pasibaigti barikadų statymu ir rikiavimu visų abejose jų pusėse.
Lyvis yra senas Alko komentatorius, todėl prašyčiau elgtis mandagiau.
O kritika niekam dar nepamaišė.
Atsiliepimai į straipsnius yra jų veidrodis, todėl ir niršta, kai parodai klaidas. Jausdami ko verti, jie bijo ‘forumo’, kur galima būtų priremti prie sienos. Straipsniais ir skaitytojų atsiliepimais tikisi pabėgti nuo savęs – užpils naujais straipsniais ir klaidos ‘pasens’.
Visi nori būti tobulais 🙂
Kritika yra gerai, bet kad nėra jokių konstruktyvių pasiūlymų iš Jūsų pusės. Kviečiu kiekvieną prisidėti prie gerų darbų tvirtinant ir puoselėjant lietuvybę. Pažiūrėkim patys į save, ar viską padarom ką galim, ar ką nors darom dėl tos Lietuvos. Atsiprašau, jei įžeidžiau tinklalapio senbuvius komentatorius. Linkiu visiems gerų šviesių švenčių!
Pasiūlymų yra, bet jūs, kadangi dar esate jaunas komentatorius, todėl tų pasiūlymų ir neperskaitėte.
Tikra tiesa – dažniausiai ne straipsniai, o jų komentarai yra vertesni.
J. Jasaitis: “…suvienyti visus, kuriems svarbi Lietuvos valstybės idėja.” Viena Lietuvos valstybės idėjų yra tautinė valstybė. Bet kuriai Idėjai pirmininkaujantis nereikalingas, nes jau pati idėja pirmininkauja. Čia reikalingi organizatoriai, gebantys kloti kelius, todėlTautininkų partijos nariams linkėkime visuomet turėti parako parakinėse..
gal smegenu rieviu smegeninese ?