Vilniuje prasidėjusio Espo konvencijos šalių susitikimas dėl poveikio aplinkai vertinimo.
„Dabar, švenčiant Espo konvencijos 30-metį, labai svarbu užtikrinti, – perduodamas laikinojo Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio susitikimo dalyviams skirtus žodžius sakė Kęstutis Mažeika, – kad būtų išlaikytas ir stiprinamas šios konvencijos ir jos protokolo, garantuojančių patikimą aukščiausiais tarptautiniais aplinkosaugos ir žmonių sveikatos standartais paremtų sprendimų priėmimą, veiksmingumas ir aktualumas“, – 8-ojo susitikimo dalyvius šalies Vyriausybės vardu pasveikino laikinasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Šiame visai tarptautinei bendruomenei svarbiame renginyje dalyvauja daugiau kaip 50 šalių atstovai. Dėl sudėtingos epidemiologinės padėties susitikimas vyksta nuotoliniu būdu.
Jis baigsis gruodžio 11 d. aukšto lygio atstovų posėdžiu. Per šį posėdį numatoma patvirtinti Espo konvencijos ir jos protokolo ilgalaikę strategiją iki 2030 m. ir priemonių planą, taip pat priimti sprendimus dėl laiko pratęsimo taikyti konvenciją branduolinių jėgainių veikimui ir dėl šalių įsipareigojimų vykdymo.
Simboliška, kad aukšto lygio atstovų posėdžiui, kurio metu bus pažymėtas konvencijos 30-metis, pirmininkauja Suomijos aplinkos ir klimato kaitos ministrė Krista Mikkonen. Ši svarbi tarptautinė sutartis buvo priimta 1991 m. Espo mieste, Suomijoje.
Espo konvencija nustato tarpvalstybinės aplinkos apsaugos sistemos pagrindus, kuri bendromis šalių pastangomis prisideda prie aplinkos išsaugojimo vietos, regionų ir pasauliniu lygiu ir padeda siekti tvarios ir aplinkai draugiškos plėtros. Ši tarptautinė sutartis apibrėžia ypatingos svarbos procedūrų mechanizmą, kurio dėka atskirų šalių bendruomenių atstovai gali bendradarbiauti, suderinti skirtingus požiūrius, spręsti tarpusavio problemas ir išvengti tarpvalstybinio poveikio.
Šiuo metu Espo konvencija jungia 45 šalis – 44 valstybes ir Europos Sąjungą.
