Prezidentas Gitanas Nausėda su profesinių sąjungų ir verslo organizacijų lyderiais aptarė artimiausio laikotarpio ir ilgalaikius šalies ekonominės bei socialinės politikos prioritetus.
Mišriu nuotoliniu būdu vykusių atskirų susitikimų metu daugiausia dėmesio skirta socialinio dialogo ir socialinės partnerystės stiprinimo bei socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo klausimams. Taip pat aptarti koronaviruso ligos (COVID-19) iššūkiai ekonomikai, profesinių sąjungų ir verslo organizacijų lūkesčiai būsimai Vyriausybei ir ministrams.
„Socialinio dialogo stiprinimas – ne vien socialinės apsaugos ir darbo ministro atsakomybė. Tai turi būti visos Vyriausybės prioritetas“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas tikisi, kad naujoji Vyriausybė nuo pirmųjų darbo dienų vykdys konsultacijas su socialiniais partneriais bei įtrauks juos į sprendimų priėmimo procesą. Pirmuoju tokiu veiksmu, pasak šalies vadovo, gali tapti 2021 m. valstybės biudžeto projekto ir suplanuotų „Ateities ekonomikos DNR“ bei kitų investicijų peržiūra.
Susitikimų su profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovais metu taip pat sutarta, kad, siekiant užtikrinti teisėkūros kokybę, su Darbo kodeksu susiję klausimai ir toliau turi būti pirmiausia svarstomi Trišalėje taryboje, ir tik po to – Vyriausybėje ir Seime. Taip pat būtina išlaikyti ir sustiprinti praktiką kasmet pasirašyti viešajame sektoriuje galiojančią nacionalinę kolektyvinę sutartį.
Prezidento požiūriu, naujoji valdančioji koalicija, siekdama stiprinti savivaldą ir didinti pilietinę galią, turi ieškoti būdų socialiniam dialogui plėtoti savivaldybėse ir regionuose. Kuriant ilgalaikę Lietuvos ekonominę viziją, būtina nepamiršti ir tvarios šalies regionų plėtros.
Šalies vadovas priminė, kad socialinės nelygybės ir atskirties, taip pat ir egzistuojančios regioniniu lygmeniu, mažinimas, nepagrįstų mokesčių sistemos netolygumų ir išlygų naikinimas yra tiesiogiai susijęs su Gerovės Lietuvos vizijoje nubrėžtu teisingumo siekiu.
Pasak Prezidento, užtikrinti Lietuvos žmonių gerovę įmanoma tik tuo atveju, jei lygiagrečiai su tradicinių ekonomikos sektorių plėtra įvyks proveržis inovacijų srityje ir viso ūkio transformacija. Todėl būtina reformuoti inovacijų sistemą, įsteigti stiprų nacionalinį plėtros banką ar fondą, daugiau investuoti į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Naujų galimybių verslui ir visuomenei siūlo žaliosios ekonomikos plėtra bei skaitmenizacija.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad vienas svarbiausių uždavinių naujajai Vyriausybei bus suvaldyti koronaviruso ligos (COVID-19) plitimą ir sumažinti neigiamą pandemijos poveikį visuomenės sveikatai ir ekonomikai, taip pat užtikrinti veiksmingą paramą nukentėjusiam verslui.
Susitikimuose Prezidentūroje dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Nuotoliniu būdu į diskusijas įsitraukė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, asociacijos „Investor’s Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius ir asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.
