Antradienis, 15 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kokios 5 medžiagos būtinos kūnui šaltuoju metų laiku

www.alkas.lt
2020-11-16 06:00:18
0
Shutterstock nuotr.

Shutterstock nuotr.

Vitaminai ir mineralai | Shutterstock nuotr.
Vitaminai ir mineralai | Shutterstock nuotr.

Siekiant apsisaugoti nuo įvairių ligų ir jaustis gerai, svarbu savo kūną aprūpinti būtinais vitaminais ir mikroelementais. Tai ypač svarbu peršalimų gausiu šaltuoju metų laiku, o ypač šiemet, kai siaučia COVID-19 pandemija. Stiprus imunitetas tokiomis aplinkybėmis tampa paskutine ir pačia svarbiausia gynybine linija kovoje su ligas sukeliančiais virusais ir bakterijomis. Dietistė Vaida Kurpienė išskiria 5 kiekvienam žmogui būtinas medžiagas, kurios padeda užtikrinti gerą savijautą ir yra reikalingos imuninei sistemai palaikyti.

Vitaminas C – ne tik citrinose

Apie vitamino C naudą daugeliui turbūt teko girdėti jau nuo mažų dienų. Tačiau gyventojai ne visuomet pasirūpina, kad šio svarbaus mikroelemento su maistu gautų pakankamai. V. Kurpienės teigimu, suaugusiems vyrams per parą reikėtų gauti ne mažiau kaip 90 mg, o moterims – 75 mg vitamino C. Visgi norint užtikrinti gerą savijautą ir stiprų imunitetą šiuos kiekius reikėtų gerokai padidinti ir per parą gauti 250 mg ir daugiau vitamino C. Kokius gaminius tam geriausia vartoti?

„Nors daugeliui su vitaminu C pirmiausia, matyt, siejasi citrina (100 g – 53 mg vitamino C), tai tikrai ne vienintelis ir nebūtinai geriausias šio vitamino šaltinis. Šaltuoju metų laiku užsitikrinti pakankamas vitamino C atsargas galima valgant paprikas (100 g – 128 mg vitamino C), kopūstines daržoves, pavyzdžiui, brokolius (100 g – 89,2 mg vitamino C), taip pat įvairius metų laikui būdingus vaisius. Itin naudingas vitamino C šaltinis yra rauginti kopūstai, kuriose ši medžiaga gerai išsilaiko. Suvalgius 100 g raugintų kopūstų, galima gauti 30 mg vitamino C, o tokiame pačiame kiekyje šviežių kopūstų yra 51 mg šios medžiagos“, – sako V. Kurpienė.

Be to, dietistės teigimu, ir kitose raugintose daržovės gausu lengvai pasisavinamo vitamino C. Dėl to rauginti burokėliai, cukinijos ar žiediniai kopūstai gali ne tik paįvairinti mitybos įvairovę ir įnešti naujų vėjų virtuvėje, bet ir praturtinti kūną viena imunitetui svarbiausių medžiagų, taip pat suteikti žarnyno būklę gerinančių prebiotikų ir probiotikų bei kitų naudingųjų medžiagų.

Vitaminai ir mineralai | Shutterstock nuotr.
Vitaminai ir mineralai | Shutterstock nuotr.

Išskirtinis jodo šaltinis – vanduo

Anot V. Kurpienės, dar vienas kūno gynybai nuo virusų palaikyti itin reikalingų mikroelementų yra jodas, kuris padeda valdyti imuninę sistemą ir kovoti su infekcijomis. Deja, bet, kaip ir daugelio kitų svarbių mikroelementų, jodo kūnas pasigaminti negali, todėl šios medžiagos būtina gauti su maistu ar vandeniu.

„Jodas svarbus daugeliui kūno funkcijų – pradedant tinkama medžiagų apykaita, nervų sistemos veikla, kognityvinėmis funkcijomis ir baigiant skydliaukės hormonų gamyba. Vyresniems nei 14 metų amžiaus žmonėms per parą patariama gauti apie 150 mcg jodo. Besilaukiančioms ir žindančioms moterims patariamas jodo paros kiekis yra dar didesnis ir viršija 220 mcg“, – sako V. Kurpienė.

Dietistė išskiria 4 pagrindines maisto gaminių grupes, kurių gaminius vartojant kūnas gali įsisavinti daugiau jodo.

„Norint gauti pakankamai jodo pirmiausia reikėtų valgyti žuvies ir jūrų gėrybių. Daugiausia jodo turi tokia žuvis kaip plekšnė, menkė ar jūrinis ešerys, silkė. Jodo taip pat gausu krevetėse. Verta išskirti ir jūrų dumblius, kuriuose jodo kiekis yra bene didžiausias, tačiau ji svyruoja priklausomai nuo rūšies ir kilmės vietos“, – pabrėžia V. Kurpienė.

Dietistės teigimu, papildyti kūną jodu galima ir valgant pieno gaminius, tokius kaip pienas, jogurtas ar sūris. Pavyzdžiui, daug jodo yra čederio, taip pat varškės sūriuose. Mažesniu jodo kiekiu pasižymi ir tam tikri vaisiai bei daržovės – pavyzdžiui, brokoliai, žirniai, lenktasėklės pupelės, lapinės daržovės…

„Galiausiai dar vienas jodo šaltinis – natūraliai jo turintis vanduo. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje bene vieninteliai Europoje turime natūraliai jodu prisotinto vandens gręžinį, kuris yra Dzūkijoje. Iš jo gaunamas natūraliai jodo turintis mineralinis vanduo „Uniqa“. Pati reguliariai stengiuosi praktikuoti savotišką jodo gydymą, kai tam tikrą laiko tarpą įprastą geriamąjį vandenį pakeičiu jodo turinčiu mineraliniu“, – sako V. Kurpienė.

Cinko šaltiniai – nuo mėsos iki sėklų

Prie kūnui ir jo atsparumui ligoms itin svarbių medžiagų V. Kurpienė priskiria ir cinką. Šis mineralas didina kūno atsparumą bakterinėms, virusinėms ar grybelinėms infekcijoms, todėl ypač svarbus atvėsus orams ir siaučiant virusams.

„Cinko dažnai trūksta vyresniems žmonėms, taip pat nėščiosioms ir žindančioms moterims bei paaugliams. Visgi į mitybą įtraukti cinko turinčių gaminių reikėtų kiekvienam. Daugiausia cinko turi raudona mėsa, tačiau jos vartojimą reikėtų riboti, todėl pravartu paieškoti ir kitų cinko šaltinių. Norint gauti daugiau cinko į savo mitybą verta įtraukti krevečių, midijų ar moliuskų, kuriuose gausu ne tik cinko, bet ir baltymų. Daug cinko turi ir ankštinės daržovės, bet dėl jose esančių fitatų šis mikroelementas gali būti sunkiau įsisavinamas. Tačiau galima pagerinti cinko iš daržovių įsisavinimą tinkamai jas apdorojant: daiginant, mirkant vandenyje, raugiant ir verdant“, – teigia V. Kurpienė.

Padidinti cinko kiekį kūne, dietistės teigimu, taip pat galima vartojant moliūgų, sezamų ar kanapių sėklas. Pavyzdžiui, 30 g. kanapių sėklų yra net trečdalis patariamos cinko paros kiekis. Sėklas galima užsiberti ant grūdų patiekalų, pabarstyti jomis sumuštinį, įberti į salotas, jogurtą ar suvalgyti kaip užkandį vienas.

Vitaminai ir mineralai | Shutterstock nuotr.
Vitaminai ir mineralai | Shutterstock nuotr.

Vitaminas D – itin svarbus šiauriečiams

Kurpienės teigimu, nereikėtų pamiršti ir vitamino D. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina vitamino D svarbą kovoje su įvairiais virusiais, tarp jų ir kvėpavimo takų infekcijomis. Vitaminas D ne tik stiprina imuninį kūno atsaką, bet ir slopina uždegimines veiksmus. Deja, bet teigiama, kad 9 iš 10 Lietuvos gyventojų vitamino D trūksta.

„Vitaminas D yra vienintelis, kurio su maistu galime gauti tik ganėtinai nedidelę dalį – maždaug 10–20 proc. Likusią dalį kūnas turi pasigaminti, tačiau tam reikia daug saulės šviesos, kuri galėtų pasiekti odą. Ji, kaip ir kitų šiaurinių šalių gyventojų, šaltuoju metų laiku mūsų, deja, nelepina. Dėl to svarbu užsitikrinti, kad įsisavintume bent jau tą vitamino D kiekį, kurį galime gauti iš maisto. Tam reikia valgyti riebios žuvies, taip pat riebesnių pieno gaminių. Šiek tiek vitamino D aptinkama ir kiaušinių tryniuose“, – pasakoja V. Kurpienė.

Dietistė taip pat pabrėžia, kad vitaminas D yra geriau įsisavinamas kartu su kitais vitaminais, ypač A ir E. Dėl to, pavyzdžiui, daug vitamino D turinčią skumbrę ar silkę verta valgyti su bulvėmis, pomidorais, žaliais salotų lapais ar morkomis. Būtent šios daržovės pasižymi dideliu vitaminų A ir E kiekiu.

Omega-3 – būtinas ginklas kovoje su virusais

Omega-3 riebalų rūgštis yra dar vienas mūsų kūno imuniteto ramstis, kurio naudingas poveikis gerai žinomas. V. Kurpienės teigimu, omega-3 turi nuo uždegimo apsaugančių savybių, o naujausi tyrimai rodo, kad šios medžiagos įtaka imuniteto veikimui yra dar reikšmingesnė, nei manyta iki šiol. Omega-3 teigiamai veikia imunines ląsteles, tokias kaip baltieji kraujo kūneliai. Be to, mokslininkai mano, kad omega-3 riebalų rūgštys gali atlikti ir pranešančių molekulių vaidmenį – padėti skatinti imunines ląsteles ir tikslingai nukreipti imuninį kūno atsaką į grėsmę keliančius svetimkūnius.

„Svarbiausias omega-3 šaltinis yra riebi žuvis: skumbrė, lašiša, silkė. Šios reikalingos medžiagos taip pat galima gauti iš jūrų dumblių, tačiau Lietuvoje jie dar nėra tokia įprasta gyventojų mitybos dalis. Nors dažnai omega-3 šaltiniu įvardijamos ir linų sėmenų ar ispaninių šalavijų sėklos, jose esanti omega-3 riebalų rūgštis yra šiek tiek kito tipo. Šiose sėklose esanti ALR omega-3 kūne keičiama į kitas reikalingas medžiagas, tačiau negali taip reikšmingai prisidėti prie apsaugos nuo virusų ir bakterijų“, – sako V. Kurpienė.

Dietistė pabrėžia, kad, norint savo kūną aprūpinti visomis būtinomis medžiagomis, kurios padeda stiprinti imunitetą ir apsisaugoti nuo virusų, būtina subalansuota įvairiapusė mityba. Taigi šaltuoju metų laiku V. Kurpienė pataria valgyti kuo daugiau daržovių per pietus ir vakarienę, gerti vandens, į savo mitybą įtraukti įvairių šiame straipsnyje paminėtų gaminių, kuriuose yra kūnui naudingų medžiagų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vitamino D trūkumas šaltuoju metų laiku kankina kas antrą: kaip išvengti nuolatinio nuovargio?
  2. Ugniažolė – pagalba vėžiu sergantiems ligoniams koronaviruso metu
  3. Imuniteto stiprinimas žiemą
  4. Vitaminų trūkumą išduoda vaikų elgesys
  5. Kaip stiprinti imunitetą vasarą, kad rudenį nebūtų bėdų?
  6. Braškės su kirminų kiaušiniais
  7. Siekdami išvengti peršalimo ligų, gyventojai vartoja medų, vitaminus ir mankštinasi
  8. Ką žinome apie penkis svarbiausius vitaminus?
  9. Naudingieji daigai: tarp maisto ir vaisto
  10. Vitaminai ir mikroelementai, būtini ne tik būsimos mamos, bet ir vaisiaus sveikatai
  11. 8 papildai gyvenimo kokybės ir sveikatos gerinimui
  12. Imunitetui stiprinti reikalingo jodo trūksta kas trečiam lietuviui
  13. Jodo trūkumas – svarbi, bet lengvai įveikiama sveikatos bėda
  14. 7 patarimai, kaip sustiprinti imunitetą ir išvengti ligos
  15. 5 vasaros naudos, kurias dar spėsite pasiimti rudeniui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vaistai
Lietuvoje

Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba

2025 07 15
Koncertas Lietuva – Japonija
Kultūra

Lietuva – Japonija: muzikinis dialogas

2025 07 15
Lietuvos respublikos vyriausybė
Kalba

Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo

2025 07 15
LRT Radijo laidų ciklas „Atrask Lietuvą"
Lietuvoje

Žinomai radijo žurnalistei Jolantai Jurkūnienei paskirta M. Šalčiaus premija

2025 07 15
Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai
Užsienyje

Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai: „Sąjungininkai mokės, JAV uždirbs“

2025 07 14
Laivas „Rytas“ | Vilniaus savivaldybės nuotr.
Lietuvoje

Į Vilnių atvyko pirmasis elektrinis keleivinis laivas

2025 07 14
Liūtis
Gamta ir žmogus

Per liūtį Klaipėdoje iškrito 58 % mėnesio kritulių

2025 07 14
Notaras
Lietuvoje

Po Valstybės kontrolės – teigiami pokyčiai notarų veikloje

2025 07 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba
  • Lietuva – Japonija: muzikinis dialogas
  • Prieš 100 metų Antano Gustaičio ANBO-I pakilo į orą
  • K. Urba. Baltų raida ir virsmai

Kiti Straipsniai

Liūtis

Per liūtį Klaipėdoje iškrito 58 % mėnesio kritulių

2025 07 14
Vaisiai

Ar tikrai valgote tai, kas kūnui vasarą naudingiausia?

2025 07 13
Vanduo | newsgroup.org.uk nuotr.

Kas išduoda skysčių trūkumą ir kaip sau padėti?

2025 07 12
Braškės

Kaip iš uogų gauti didžiausią naudą?

2025 07 12
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Lietus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kava, cukrus, pienas,

Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą

2025 07 06
Vandens dulksnų stotelė

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
Vandens duksna

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Vandens gręžinys

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • Kažin apie Trampas paskelbė – siųs ginklus Ukrainai: „Sąjungininkai mokės, JAV uždirbs“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Šuo | vmvt.lt nuotr.

Lietuvos siūlymas griežtinti gyvūnų įvežimą aptartas Europiniu lygiu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai