Tarp mokslo ir verslo: sėkminga mokslo sumanymų kelionė

Lapkričio 5 dieną, sveikatos technologijų ir biotechnologijų bei kitų aukštųjų technologijų naujovių kūrėjai ir startuoliai, pakviesti KTU, KEEN ir MITA, dalyvavo renginyje „Sėkminga mokslo sumanymų kelionė“, kuriame dalyviai išmoko sudėlioti savo sumanymo vertės pasiūlymą, aiškiai, įtaigiai jį pristatyti bei gavo grįžtamąjį ryšį iš investuotojų ir verslo vystytojų, sužinojo apie finansavimo galimybes.

Ilgus metus mokslininkai ir verslininkai sunkiai rasdavo bendrą kalbą, todėl ir bendradarbiavimas tarp šių pusių nebuvo didelis. Vos prieš porą metų MOSTA atliktas tyrimas (https://strata.gov.lt/lt/naujienos/8-naujienos/438-tyrimas-atskleide-kodel-mokslas-ir-verslas-nelink-bendradarbiauti)

atskleidė, kad verslininkai, kurie nori bendradarbiauti su mokslu pasigenda žinių nuo ko pradėti. Tuo tarpu mokslininkus stabdo finansavimo trūkumas, laiko stoka bei iššūkiai surasti tinkamus partnerius. Tačiau netikėtai užgriuvusi pandemija pakeitė daugelį gyvenimo sričių, tarp jų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimą.

„Vis daugiau mokslininkų aktyviai bendradarbiauja su verslu – drąsiau dalinasi savo žiniomis ar net suburia komandas savo sumaqnymams įgyvendinti ir kuria startuolius, o savo sumanymus palaiko agentūroje veikiančių projektinių veiklų pagalba, pavyzdžiui, gyvybės mokslų industrijos (GMI) plėtros skatinimo, kuris itin didelį dėmesį skiria padėti visuomenei susidoroti su esama padėtimi ir pagerinti gyvenimo kokybę,“ ­– pastebi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

Savo įžvalgomis, kodėl mokslui ir verslui būtina bendradarbiauti ir kodėl taip svarbu mokslininkui įgyvendinti savo sumanymus, dalinasi KTU profesoriai Asta Pundzienė bei Arminas Ragauskas.

Šiuolaikinio mokslininko įvaizdis

Šiuolaikinis mokslininkas turi būti ne tik žingeidus, bet ir atviras, turintis kitokį požiūrį – vadas.

„Vargu ar įmanomas apibendrinantis atsakymas, bet galėčiau išskirti pažengusiam mokslininkui būtinas savybes: proto atvirumas, kitokio požiūrio supratimas, nepaprastai plačios žinios – nuo klasikinės filosofijos ir istorijos iki naujosios fizikos ar politikos ir ekonomikos. Taip pat puikus humoras, gebėjimas bendrauti, padedantys pritraukti finansavimą savo tyrimams ir keisti jį į naujas žinias“, – sako A. Ragauskas.

Apie tai, kad šiandienos mokslininkas – puikus savo srities žinovas, kalba ir A. Pundzienė.

„Tai žingeidus, besidomintis keliais žingsniais į priekį, aktyvus, vystantis naujas tyrimų kryptis, bendradarbiaujantis, buriantis pasekėjus ir, dėka savo sumanymų įgyvendinimo, darantis teigiamą poveikį visuomenės ir verslo vystymuisi žmogus,“ – sako ji.

A. Pundzienė pastebi, kad mokslo vertės grandinė prasideda naujų žinių kūrimu ir baigiasi sumanymo įgyvendinimu. Bet kurios mokslo srities žinios yra didžiąja dalimi visapusiškos, o jų taikymas – platus.

„Tai įkvepiančios prielaidos mokslinei veiklai ir naujovių kūrimui. Kiekvienas tyrėjas atsirenka, kur jis yra stipriausias – vieni geba kurti naujas žinias, kiti – jas įgyvendinti, o jei tyrėjas sugeba ne tik sukurti naujas žinias, bet ir jas pritaikyti – tai labai vertingi kolegos.

Moksliniais tyrimais grįstų sumanymų išvystymas ir įgyvendinimas sukuria labai daug teigiamų jėgų ir pasitenkinimo pačiam tyrėjui. Jeigu projektas sėkmingas – tavo sukurtos žinios ir jų taikymas gali prisidėti prie mūsų planetos, žmonių gyvybių, gyvūnų rūšių išsaugojimo, geresnės gyvenimo kokybės ir laimingesnės visuomenės. Ar tai ne pakankama paskata pabandyti?“ – svarsto KTU profesorė.

A. Ragauskas pastebi ir kitą, finansinį, bruožą: „Mokslininkas, kuris išmano ir sugeba ekonomiškai paklausias mokslo žinias įtraukti į veiksmingesnes už esamas technologijas bei pasiūlyti rinkai naujoves, tampa žmonijos ekonominio augimo varikliu. Jis ne tik pilnai įgyvendina savo, kaip atradėjo ir išradėjo pasitikėjimą, bet ir yra finansiškai atlyginamas pajamomis iš rinkos, kurias sukuria jo naujoves.“

Lietuvos mokslininkai savo žiniomis varžosi tarptautinėje erdvėje

A. Pundzienė teigia, kad Lietuvos tyrėjai ne tik kuria naujas žinias, ugdo naują mokslininkų kartą, bet ir prisideda prie Lietuvos tarptautinio žinomumo ir teigiamo požiūrio kūrimo.

Panašiai teigia ir A. Ragauskas, Lietuvos mokslininkai jau senokai sėkmingai varžosi Lietuvos mokslinių tyrimų sumanymų finansavimo ir tyrimų rezultatų įgyvendinimo tiek Europos Sąjungoje, tiek ir globalioje rinkoje.

„Ir turime įspūdingų sėkmingo varžymosi rezultatų gyvybės ir sveikatos moksluose, fizikoje, biotechnologijose, naujovių vadybos ir daugybėje kitų mokslo bei technologijų krypčių“, – priduria jis.

Verslumas ir žinių troškimas – suderinami?

Anot A. Pundzienės,  tiek naujų žinių kūrimas, tiek verslo vystymas yra ypatingai laikui imlūs procesai.

„Ypač pradžioje – žinioms imlaus gaminio arba paslaugos sukūrimas ir įdiegimas rinkoje; nuolatinė investicijų paieška; tiekėjų, klientų, partnerių ir investuotojų tinklo įvairiose rinkose išvystymas; augančios organizacijos valdymas, visa tai jau užima 24 val. per parą. Todėl pasaulyje universitetai ir tyrimų institutai įvairiai sprendžia tyrėjo ir verslininko karjeros derinimo klausimą“, – sako ji.

Profesorė priduria, kad sėkmingai žinioms imlius verslus kuria ir vysto tie universitetai bei institutai, kurie užtikrina, kad tyrėjui, nepavykus išvystyti sėkmingo verslo, jie gali grįžti dirbti į savo ankstesnę darbovietę ir pareigas. Pavyzdžiui, Stanford Research Institute (SRI), ne tik išlaiko tyrėjo darbo vietą, bet ir pusę metų moka tyrėjui – startuolio įkūrėjui ir jo komandai atlyginimą.

„Taip mokslininkas gali greitai ir pilnai įsitraukti į sumanymo išvystymą ir jos pateikimą rinkai. Deja, aplink apstu atvejų, kai žinioms imlių sumanymų pagrindu sukurtas startuolis „merdi“, nes mokslininkas dėl savo pagrindinių pareigų neturi laiko jo vystyti, pritraukti investicijų ir pasamdyti patyrusį vadovą“, – pasakoja A. Pundzienė.

Tuo tarpu A. Ragauskas teigia, kad naujoviškas verslas greitai kintančioje, daugiaprasmėje, visapusiškoje ir neapibrėžtoje aplinkoje, būdingoje XXI amžiui, yra labai arti mokslo.

„Nors versle sprendžiamos kitokios problemos, negu mokslo tyrimuose, bet mokslininko, tyrėjo įgūdžiai ir būdai puikiai naudojami multimilijardiniuose aukštų technologijų versluose, kurių veikimas ir algoritmai remiasi sudėtinga matematika ir dirbtiniu protu. Verslumas yra vargu ar tinkama sąvoka, kai kalbame apie iš mokslinio pažinimo gimstančias aukštas technologijas. Čia veikia ypatingi naujoviškų verslų gebėjimai“, – priduria jis.

Bendras „žaidimas“ tarp verslo ir mokslo

Kaip teigia A. Ragauskas, tai bendras žaidimas yra būtinas keičiant mokslo žinias į sėkmingas naujoves.

„Tam prireikia daugybės skirtingų gebėjimų ir praktinių patirčių rinkose. Mokslininkas, kaip individas, tiesiog negali turėti tokių specializuotų gebėjimų dėl savo veiklos bruožų“, – priduria jis.

A. Pundzienė įsitikinusi, kad suderinti galima viską, tačiau pagrindinis klausimas – kaip to pasiekti.

„Mokslą ir verslą yra būtina derinti, tačiau tam reikalinga naujovių ekosistema, kurioje mokslo ir verslo dermė yra vertybė. Gyvybinga naujovių ekosistema reiškia formalų ir ne formalų bendradarbiavimą tarp tyrėjų, tyrėjų komandų, universitetų, institutų, jau veikiančių startuolių, brandžių įmonių, investuotojų ir visuomenės vadų, atitinkamų valstybės agentūrų ir kitų besidominčių pusių. Lietuvai, kaip mažai šaliai, ypač svarbus tarptautinis bendradarbiavimas ir tinklai.

Lietuvoje, kurioje privačių investuotojų į žinioms imlų verslą nėra daug, į tyrėjo darbo laiką, skirtą sumanymo pritaikymui rinkai gali ir turi investuoti atitinkamos mokslinius tyrimus ir naujoves finansuojančios agentūros, tokios kaip Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), patys universitetai ir institutai“, – sako ji.

Daugiau žinių apie renginį čia: https://mita.lrv.lt/lt/renginiai/sekminga-mokslo-ideju-kelione.

Užsirašymas į renginį čia: http://inx.lv/RrqF.