Didžiųjų Europos miestų politinis apsisprendimas dėl metropolitenų statybos trukdavo įvairiai. Londonas apsisprendė per 4 metus, o Varšuva dėl metro kalbėjo apie 70 metų, nes kalbas nutraukdavo pasauliniai karai. Užtat šiuo metu Varšuvos metropoliteną, dosniai remiamą ES pinigais, stato net dvi tarptautinės įmonės. Dar apie trisdešimt įvairaus dydžio Europos miestų kalba, žada, projektuoja ar plečia savo miestų metropoliteno sistemas.
Dėl metro statybos gali apsispręsti ir Lietuvos sostinė Vilnius. Prieš savaitę Seimas nusprendė svarstyti klausimą dėl būtinumo pradėti Vilniaus metropoliteno statybos darbus suteikiant šiam sumanymui ypatingos ekonominės reikšmės projekto statusą ir pasiūlant Vyriausybei pradėti rengti šio statinio įgyvendinimą.
Pokalbiai dėl Vilniaus metro prasidėjo prieš 50 metų. Po neilgo svarstymo buvo sudarytos dvi darbo grupės. Projektuotojų grupė rengė metro trasas, o geologų grupė vykdė geologinius tyrinėjimus. Deja, 1990 m. šis, kelis milijonus kainuojantis darbas buvo atiduotas į archyvą. Mieste dešimt kartų padidėjus automobilių skaičiui metro sumanymas vėl buvo prisimintas ir kalbos prasidėjo iš naujo. Jau 2003 metų pavasarį žiniasklaida paskelbė, kad metro sumanymas ruošiamas iš naujo.
Po penkerių metų kalbos persikėlė į politinį lygį: 2008 – 2012 m. Seime susikūrė parlamentinė metro sumanymo paramos grupė, kurią sudarė 72 įvairių partijų atstovai. Nuostatos – šio klausimo nepolitizuoti, o remtis ekonominiu tikslingumu – laikomasi iki šiol. Tai rodo ir 2012 – 2016 m. Seimo 89 narių sudaryta metro sumanymo paramos grupė bei dabartinio Seimo balsavimo rezultatai svarstant ir priimant Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Už šį įstatymą balsavo 111 Seimo narių, ir tik keturi neturėjo nuomonės.
Tą patį rodo ir įvairios visuomenės nuomonės apklausos. Manančių, kad sostinės automobilių spūsčių problemą gali išspręsti tik metro, yra didžioji dauguma. Ypač tuo susidomėję apskrities gyventojai, kuriems, su reikalais atvykus į Vilnių, spūstys kelia siaubą.
Pasaulinė patirtis rodo, kad ilgiausiai trunkantis ir brangiausiai kainuojantis miesto geležinkelio – metro statybos etapas yra politinis apsisprendimas. Prieš 12 metų VGTU mokslininkų atlikti skaičiavimai rodo, kad Vilnius 2008 m. dėl spūsčių patyrė 1,7 milijardus eurų nuostolių. Miestas ir Vilniaus rajonas nepaliaujamai auga. Didėja ir automobilių skaičius. Navigacinių sistemų gamintojas „Tom Tom“ ištyrė (https://www.tomtom.com/en_gb/traffic-index/vilnius-traffic/), kad per metus Vilniuje spūstys padidėja dviem procentais ir yra apie 30 proc. didesnės nei savo metro tinklą plečiančiuose miestuose Helsinkyje, Kopenhagoje, Osle ar Madride.
Nors metro statyba yra spartesnė nei politinis apsisprendimas, bet ji irgi užima nemažai laiko. Šiam Seimui nusprendus Vyriausybei pavesti rengti Vilniaus metropoliteno sistemos įgyvendinimą, tris ar keturis metus tęsis trasų rengimas, projektavimas, statybos būdo įgyvendinimo pasirinkimas. Po to – sutarčių su korporacijomis sudarymas. Iškilmingai metro trasą žymintį kuoliuką geriausiu atveju gali įkalti tik kito Seimo pirmininkas, premjeras ar kadenciją bebaigiąs Prezidentas.
Kad tai įvyktų, politinį sprendimą dėl Vilniaus metro būtina priimti dar šiemet. Tada geriausiu atveju po dešimties metų nauja Lietuvos politinė vadovybė turėtų galimybę įsiamžinti paleidžiant pirmąjį metropoliteno traukinį, o miestiečiai ir miesto svečiai įgytų greitą, saugų, pigų ir patogų susisiekimą.
Taigi artėja prie Lietuvos biudžeto prisisiurbsčiančiosios chebrytės svajonė. Visi ubagai bus įpareigoti važinėti šitų žulikų metro. Jeigu jie prastums savo metro, tada pirksiu MAšiną. Kol kas apsieinu be jos.
Paveldui, Senamiesčiui su Naujamiesčiu, miesto istorijai pavojus!
Reikia įstatymo, DRAUDŽIANČIO tokio masto, reikšmės ir brangumo sprendimus priimti kadencijos pabaigoje, tarpuvaldžiu, kai visuomenės dėmesys kitur nukreiptas!
Metro statybos ir eksploatacija (= vibracija po namo pamatais + požeminiai Vilniaus šaltiniai, upeliai) dabar net ir po sovietmečiu statytais namais pavojingos – to paties Seimo (NT lobistų užsakyto) įstatymo dėka, kai Seimas, pažeisdamas Konstituciją, leido sau priimti įstatymą, leidžiantį griauti sienas ir pertvaras privačios nuosavybės gyvenamuosiuose namuose*, todėl dabar nėra namo, kuriame nebūtų butų išgriautomis sienomis. Taigi, tai gresia masinėmis namų griūtimis, benamyste, tų namų gyventojų žūtimis ar invalidumu. Kauno istorija buvo tik pirmoji kregždė. Kadangi tie ,,euroremontai” sutrumpino kiekvieno juos patyrusio namo tvarumą, tokių nelaimių kasmet tik daugės (NT ryklių džiaugsmui – didės paklausa naujoms statyboms), o metro linija po tokiais namais tik gausins griūtis – ar draudikai pajėgs tokias kompensacijų sumas mokėti? Ar tai ne kelias ir į jų bankrotą?
Kitur namus griauna stichinės nelaimės. Lietuvoje jų vaidmenį atlieka Seimas!
Manyčiau, jog namų savininkai kartu su draudimo bendrovėmis turėtų pasipriešinti metro linijoms po miestu.
Gal tai įmanoma kad ir po dalimi aplinkkelių, Tik… – Maskvoje, Peterburge galingi metro. Ar jie pašalino spūstis iš miestų, ar verslas dėl to persėdo į požemius? O Varšuvoje, kt. miestuose?
———–
* To negalima daryti net ir visiems to namo butų savininkams sutinkant, jei jie nėra konstruktoriai statybininkai!
Kaip pastatė nacionalinį stadioną, Tautos namus, sutvarkė pilies kalną, tai taip ir pastatys metro. Vamzdį, galvelę ar smėlio pripilti Lukiškių aikštėje tai sugeba…ž
Visai nesvarbu, pastatė ką ar nepastatė. Svarbu laiku įsisavinti lėšas.
Manau, kad gal derėtų pagalvoti naujoviškai, t.y. požeminius tunelius – kelius derėtų įrengti lengviesiems automobiliams, kurių, beje, vargu ar bus atsisakyta, o gatves palikti visuomeniniam transportui, dviračiams, paspirtukams ir pan. Tai būtų ir racionaliau ir pigiau kainuotų. Metro žmonėms kaip išeitis jau yra pasenusi. Būkime novatyvūs metro atžvilgiu.
Odobriam! (Neprisimenu, bet šio žodžio autorius tikrai ne aš, autorinių nelaukiu).
G taškas be paspirtukų, įteisintos žolės, paradų, pliažo ir metro neturi ateities? Rangovas jau žinomas?
Taip, gerai cia kazkas ir parase: lovio, laisvu pinigu issiilge biurokratai sugalvojo mazuciam – per valanda pervaziuojamam – miestui “reikia” metro. Ar atsiras, kas sustabdys dar viena biurokratu beprotybe… Zmones turetu iseiti i gatves protestuoti tokiam miesto darkymui.
Taip, tvarka tokia, kad yra svarbu tik “laiku įsisavinti lėšas”, ar bus iš tų šiaudų grūdų, atsakomybės už tai nėra. Akivaizdus to pavyzdys, gali būti tai, kad prieš 6 metus buvo “įsisavinti” 365 mln. ES lėšų nutiesiant europinę “Rail Baltica” vėžę (beje, net neatitinkančią techninių parametrų) šalia buvusios rusiškos vėžės nuo Kauno per Kazlų Rūdą iki Lenkijos sienos. Beje, jokios pamatuotos skubos dėl jos tiesimo nebebuvo. Krovinių ir keleivių srautai ta kryptimi buvo menki ir perspektyvos, kad jie artimiausioje ateityje galėtų padidėti, buvo miglotos. Tokios miglotos jos išlieka ir iki šiol. Taigi transportiniams poreikiams visiškai pakako ir gali apskritai pakakti jau buvusio geležinkelio. Akivaizdu, kad tokiu atveju tiek “valstiečių”, tiek iki jų buvusioms valdžioms, pagaliau atėjusiam “gerovės valstybės” kūrėjui Nausėdai derėjo pasidomėti kaip ta 365 mln “gerovė” keliauja, gal net paieškoti už tokį milijonų „įsisavinimo“ sprendimą atskingų valdžios asmenų…
Atsakomybės dėl tų 365 mln. “įsisavinimo” klausimai nekeliamii ir vykusių rinkimų kampanijų metu. O juk tada- apie 2010-2012 metus, kai dar artėjo Baltijos šalių Nepriklausomybių 100 – metis, taigi buvo puiki proga 249 km/val greičio europine “Rail Baltica” vėže sujungti savo sostines : Vilnių- Rygą- Taliną. Tokiu atveju ėmę eksploatuoti šią vėžė jau prieš 2 metus iš tų 365 mln. išlaidų valstybė gautų pelną, be to, tuo geležinkeliu kaip šalys garsėtume regione, būtume gera demokratijos šalių propaganda, ypač į Rytus.
Ar dabar ne kažką panašaus nei šiokio, nei tokio siekiama “užraugti” su metro statyba…
Seimas neatsisako Vilniaus metro projekto idėjos
– diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/seime-siulymas-grizti-prie-vilniaus-metro-projekto-990654
Daugiau straipsnių čia:
− diena.lt/zymes/metro-vilniuje-0