Spalio 5 d. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje laimėtojams buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti teigiamus sumanymus, brandinančius visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.
2020 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įteikė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio meras Rytis Račkauskas.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininkas Stasys Kašauskas pasveikino laimėtojus: „Nėra formulės, kuri galėtų suprantamai paaiškinti žmogaus genetiką: jo stiprybę, kilnumą, gerumą, stebinantį darbštumą, gebėjimus, mažojo žmogaus gyvenimo supratimą“.
Laimėtojus pristatė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai Albinas Keleris ir Eleonora Koriznaitė.
2020 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ laimėtojai (scenarijaus autorė Vitalija Vasiliauskaitė):
už valstybės valdymo sistemos papročių puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:
Rugilė Grendaitė (studentė)
„Šaulė, ateitininkė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Kaišiadorių skyriaus pirmininkė, Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio Tarybos narė, Kaišiadorių rajono savivaldybės Tarybos narė. Pilietiškumo ir patriotizmo pamokas pradėjo eiti dar mokykloje. Rugilė šiandien pati įkvepia ir kviečia moksleivius atrasti ir pamilti Lietuvą, jos istoriją, įprasminti ją turiningomis pilietinėmis veiklomis“.
Mečys Laurinkus (signataras)
„Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narys, prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, ilgametis Valstybės saugumo departamento vadovas, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ambasadorius Ispanijos Karalystėje ir Sakartvelo Respublikoje. Už nuopelnus valstybei apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vedlys, akylai jos raidą ir šiandien stebintis.“
Ignas Meškauskas (visuomenininkas)
„Pasipriešinimo kovų dalyvis, Kėdainių sąjūdžio pradininkas, po ilgų sovietmečio ideologijos dešimtmečių pažadinęs kėdainiečius išskleisti trispalves ir išeiti į gatves. Atkūrė Šaulių sąjungos Kėdainių kuopą, jai vadovavo. Apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento ordinu už nuopelnus Lietuvai ir III laipsnio Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu“.
Audronė Pileckienė (mokytoja)
„Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokytoja, vedanti moksleivius pilietiškumo ir atsakomybės už savo valstybę keliu, įtraukianti gimnazistus į Lietuvos kariuomenės istorijos, Adolfo Ramanausko-Vanago dramatiškos kovos, partizaninio karo Lietuvoje gilesnį pažinimą, rengianti moksleiviams stovyklas, renginius, varžytuves, skatinanti jų savanorystę, ugdanti patriotiškumą, neleidžianti pamiršti savo krašto kovų.“
už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:
Kazickų šeimos fondas
„Vienas iš pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos mecenatų, parėmęs Valdovų rūmų atstatymą. Lietuvos mokyklas aprūpinantis nujoviška technika, suteikiantis didesnes galimybes moksleiviams, studentams, ypač remiantis lituanistinį palikimą ir švietimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2017 m. įsteigė specialius Aleksandros Kazickienės apdovanojimus Vytauto Žemkalnio gimnazijos moksleiviams ir mokytojams, o nuo 2018-ųjų m. finansuoja ir Petro Būtėno apdovanojimą, skirtą lietuvių kalbos ir etninės kultūros puoselėtojams. A. Kazickienę, dar moksleivę, globojo G. Petkevičaitė-Bitė. Kazickų šeimos fondas tęsia Bitės filantropinę užduotį“.
Viktoras Rudžianskas (poetas)
„Rūpinasi jaunųjų talentų paieška ir ugdymu. Kasmet suburia po 15–20 pradedančių kūrėjų, skelbia jų kūrybą internete, specialiai tam įsteigė leidyklą „Kauko laiptai“, kurioje savo pirmąsias knygas išleido šiuo metu emigracijoje gyvenantys ir per 20 Lietuvoje gyvenančių jaunųjų kūrėjų. Aktyviai rengia literatūros susitikimus ir knygų pristatymus visoje Lietuvoje. V. Rudžianskas į rimtą kūrybinį gyvenimą palydi jaunuosius kūrėjus“.
Laima ir Jonas Šalčiai (mecenatai)
„Nuo 1988-ųjų Papilės krašto labdariai padeda ugdyti jaunųjų papiliškių tautiškumą, pilietiškumą, dvasines vertybes; prisideda prie Papilės vaikų darželio „Kregždutė“ darbuotojų sąlygų gerinimo, aplinkos puoselėjimo, Papilės Šv. Aloyzo ateitininkų kuopos stiprinimo. J. Šalčius, ilgametis kompanijos „Motorola“ viceprezidentas, milijono dolerių vertės ryšio priemonėmis ir įranga dar 1993-aisiais parėmė atsikūrusią Lietuvos policiją“.
Vita Vadoklytė (režisierė)
„Liaudies teatro ir vaikų studijos Skapiškyje įkūrėja, tarptautinių kaimo jaunimo ir vaikų teatro švenčių sumanytoja ir rengėja, savo nenuilstama veikla sukūrusi Kupiškio krašto, kaip jaunimo teatrinės saviraiškos galimybių, savastį. Už nuopelnus ugdant jaunuosius kupiškėnus apdovanota Kupiškio rajono kultūros apdovanojimu, parskraidinusi į Skapiškį nacionalinį apdovanojimą – „Aukso paukštę“ geriausiam respublikos teatro kolektyvui ir režisierei. V. Vadoklytė atveria teatro scenos paslaptis kupiškėnams“.
už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:
Erika Drungytė (poetė)
„Žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė, keturių eilėraščių rinkinių autorė, savo pasisakymais ir plunksna skatinanti mąslų, savikritišką skaitytoją, skelbianti aukštus etikos ir pilietiškumo idealus. Erika neatlygintinai dalyvauja Kauno švietimo skyriaus sumanytoje programoje „Kūrybinė laboratorija“, moko jaunimą ne tik rašymo, bet ir laisvo mąstymo. Randa laiko ir pensininkams, ir Lietuvos šauliams, besidomintiems gimtąja kalba ir literatūra. Daugelį metų savanoriauja „Poezijos pavasario“ renginiuose. E. Drungytė žodžiu ir darbais kviečia mylėti Tėvynę ir aktyviai dirbti jos labui“.
Povilas Jegorovas (visuomenininkas)
„1989-aisiais atkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą ir jau keturis dešimtmečius savanoriškai jai vadovaujantis. Rengia tarptautinius esperantininkų suvažiavimus Lietuvoje, garsina Lietuvos ir esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Zamenhofo vardą visame pasaulyje. Redaguoja esperantininkų žurnalą „Litova stelo“, Kaune įkūrė esperantininkų namus, už nuopelnus garsinant esperanto kalbą P. Jegorovui suteiktas pasaulio esperantininko garbės vardas. P. Jegorovas – esperanto kalbos ambasadorius.“
Dalė Poškienė (bibliotekininkė)
„Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė, nenuilstanti knygos garsintoja, knygos švenčių Kaune „Imkit mane ir skaitykit“ bei „Skaitantis miestas“ sumanytoja ir rengėja, atkūrusi knygos mėgėjų draugiją Kaune, aktyvi „Lietuvai pagražinti“ draugijos valdybos narė, garsinanti Juozo Tumo-Vaižganto sumanymus, savanoriškai talkinanti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai. 2018 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos apdovanota „Dėkingumo plunksna“ už kultūros ir švietimo veiklą. Nė dienos be visuomeninės veiklos negyvenanti D. Poškienė“.
Antanas Rašinskas (visuomenininkas)
„Gyvenimą paskyręs tremtinių ir politinių kalinių, pokario partizanų kovos ir žūties vietų įamžinimui Šilalės rajone. Savo sumanymais sutelkęs savanorius, Pajūrio miestelio aikštėje pastatė geležinkelio atkarpą ir gyvulinį vagoną bei jame įrengė tremties istorijos ekspoziciją. Su talkininkais savanoriais Šilalės rajone pastatė daugiau kaip 80 paminklų, įamžinančių praeities laisvės kovotojų atminimą, parengė ir išleido sąvadą „Atgiję paminkluose“. A. Rašinskas paskui save veda gausią savanorių komandą“.
už visuomeniškai svarbią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:
Andrius Jakučiūnas (rašytojas)
„Knygų, kasmet patenkančių į geriausios Metų knygos penketukus, autorius; gilios ir aštrios publicistikos kūrėjas, savo įžvalgomis palaikantis atsvarą vienadienėms, lėkštoms diskusijoms internete. Jo tekstai nenuslysta paviršiumi, nemirga skelbimais, juose svarstomi kultūros išlikimo, literatūros svarbos, visuomenės savimonės klausimai. Ne kartą įvertintas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Rašytojų sąjungos, Kazio Barėno apdovanojimais už publicistiką. A. Jakučiūnas – visuomenės kritinės ir laisvos minties formuotojas“.
Liuda Jonušienė (redaktorė)
„Žurnalistė, kritikė, scenarijų ir pjesių autorė, Tilės Vakarės vardu žinoma romanistė, 1989 m., Atgimimo metais, įkūrusi laikraštį „Aukštaitijos rytas“ ir šalia jo – kultūros istorijos žurnalą „Senvagė“. Po 22 metų pertraukos jį atkūrusi ir redagavusi iki šių metų. Redaktorės dėka žurnalas tapo vienu svarbiausių Panevėžio leidiniu, reikšmingu miesto kultūros istorijos metraščiu. Už nuopelnus 2016 m. įvertinta Panevėžio kultūros ir meno apdovanojimu. L. Jonušienė – solidžiai Panevėžį Lietuvai ir pasauliui pristatančios „Senvagės“ kūrėja“.
Steponas Algimantas Kubeckas (visuomenininkas)
„Žemaičių, Kristijono Donelaičio, „Lietuvai pagražinti“ draugijų narys, Lietuvos bajorų karališkos sąjungos garbės bajoras, Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos narys, Šv. Aleberto ordino riteris, bet iš pašaukimo – operatorius, savanoriškai, neatlygintinai filmuojantis kultūros renginius, pilietinius sumanymus, jų pagrindu sukūręs daugiau kaip 500 vaizdo filmų, kurie yra visiems viešai prieinami. Šiandienos kultūrinio gyvenimo vaizdo metraštininkas, kaip ir Bitė, ne tiek luomo, kiek sielos bajoras“.
Ona Voverienė (visuomenininkė)
„Habilituota mokslų daktarė, per 300 mokslinių ir daugiau kaip 2000 publicistinių straipsnių autorė, ypač aktyviai dalyvaujanti Lietuvos moterų judėjime: nuo 1994 m. iki šiol yra Lietuvos moterų lygos pirmininkė, aprašiusi Lietuvos moterų politikių, mokslininkių, partizanių, dvasininkių indėlį į valstybės kūrimą, ypač pabrėžusi G. Petkevičaitės-Bitės nuopelnus ginant moterų teises. Ji yra Lietuvai pagražinti draugijos garbės narė, dažnai savo nuomonę kultūros, švietimo, politikos klausimais skelbianti „Lietuvos aide“ ir „XXI amžiuje“. Už nuopelnus apdovanota Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio I-ojo laipsnio Partizanų žvaigžde, tarptautinio Kembridžo biografų centro aukso medaliu, 2019 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi. Nenuilstanti profesorė O. Voverienė – G. Petkevičaitės-Bitės sumanymų tęsėja“.
