Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

K. Stoškus. Apie dorovės nuosmukį ir masinę kontrkultūrą

Krescencijus Stoškus, www.alkas.lt
2020-09-25 16:20:08
30
Krescencijus Stoškus | R. Lazdyno nuotr.

Krescencijus Stoškus | R. Lazdyno nuotr.

Krescencijus Stoškus | R. Lazdyno nuotr.
Krescencijus Stoškus | R. Lazdyno nuotr.

Lietuvos kultūros kongreso 30-mečio proga skelbiame Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininko dr. Krescencijaus Stoškaus straipsnio ištrauką iš knygos Lietuvos kultūros kongresas : [Vilnius, 1990 m. gegužės 18-20 d.: kongreso medžiaga / redaktorių kolegija: Giedrė Kvieskienė (sudarytoja)… ir kt.], Vilnius : Spaudos departamento Leidybos centras, 1991 (Vilnius: Viltis).

Taigi, rašyta prieš 30 metų.

***

Politinis Lietuvos pabudimas yra tik pirmas jos atgijimo požymis. Antras, daug sunkiau pasiekiamas dalykas, kurio pastebimų ženklų visi nekantriai laukia – ūkio pagyvėjimas. Trečias svarbiausias dalykas – dvasinė kultūra. Dauguma žmonių jai beveik neteikia reikšmės. Tačiau nuo to, kokia bus mūsų dvasia, kokie būsime žmonės, galų gale priklausys, ar pirmieji gyvybės požymiai įsitvirtins, išsiplėtos ir peraugs į visuotinį Respublikos atgimimą, ar tas atgimimas išlaisvins žmones ir sudarys sąlygas jos augimui ir kūrybiškumo plėtotei.

Tai, kokie mes dabar esame, verčia būgštauti ir daug vilčių neteikia. Apie save dabar galime spręsti ne tik iš pavienių stebėjimų, bet ir iš statistikos, kuri po truputį pradedama skelbti. Net toji kukli statistika rodo, kad šiandien Lietuvoje turime apie 33 tūkst. alkoholikų, kurie jau sudarytų vieną iš didžiausių Respublikos miestų. Per paskutiniuosius 30 metų net 15 kartų padaugėjo narkologinių ligonių. Kas aštuntas alkoholikas – moteris. Nuo 1965 iki 1980 m. dėl apsinuodijimo alkoholiu mirčių padaugėjo 220 proc., dėl alkoholinių psichozių – 400 proc., dėl alkoholinės kepenų cirozės – 1400 proc. 1971–1984 m. specialiose įstaigose buvo išblaivinti 995602 žmonės. Iš jų 54428 moterys. Juk tai sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos gyventojų. Beveik 75 proc. išsigimėlių respublikoje yra alkoholikų vaikai. Rodos, jau tos bėdos užtektų per akis. O prie jos dar prisideda narkomanija, toksikomanija, prostitucija.

Argi gali savikontrolės netekusi, nuolatos apkvaitusi, doroviškai smukusi visuomenė garantuoti nepavojingą atominių elektrinių, gamyklų funkcionavimą, gamtos apsaugą, imtis atsakomybės už savo veiklos padarinius.

Grėsmingai auga nusikalstamumas. Ypač plinta jo organizuotos formos: vagystės, plėšikavimai, reketas. Naktį miestuose jau atvirai šeimininkauja ne valstybės valdžia, o antisocialinis gaivalas: chuliganai, galvažudžiai, prievartautojai, seksualiniai iškrypėliai. Tragišką nusivylimą, atstumtumo jausmą, savo bevertiškumą, gyvenimo beprasmiškumą išgyvena didelė visuomenės dalis, o ypač jaunimas. Nepakeldami beprasmiško gyvenimo naštos, sąmoningai jį nutraukia kasmet beveik 33 žmonės iš 100 tūkst. gyventojų. Kaime net 44. Šiuo atžvilgiu mes esame vieni iš lyderių visame civilizuotame pasaulyje. Per praėjusį šimtmetį iš 24 labiausiai supramonintų kraštų panašus lygis užregistruotas bene tik Vengrijoje 1969–1970 m. (34,1). Airijoje, kuri kultūros tradicijų išsaugojimu dažnokai lyginama su Lietuva, tas skaičius svyruoja nuo 1,4 iki 3,6.

Šitoks tautos degradavimas, socialinės patologijos išplitimas, agresyvumas, nukreiptas prieš kitus žmones ir save žymiu mastu yra sąlygotas totalitarinės sistemos, kurią sukūrė represinė, karinio diktato principais tvarkoma, supercentralizuota valstybė. Kad dvasiškai nuskurdęs, savo vertę ir gyvenimo prasmę praradęs žmogus galėtų išgyventi totalitarinės prievartos sąlygomis, jam reikėjo surasti galimybių užsimiršti, reguliariai svaigintis, pabėgti nuo tikro gyvenimo. Valdžia tuo irgi pasirūpino. Plėtodama alkoholio gamybą ir stimuliuodama jo vartojimą, ji ne tik kaišė neefektyvios ekonomikos spragas, bet ir pastoviai aprūpino visuomenę svaiginimosi priemonėmis. Vadinamaisiais stagnacijos laikais tokių priemonių vartojimas ypač išaugo. Kartu ėmė plisti ir įvairi importinė kontrkultūra, kuri svaiguliui, apkvaitimui, užsimiršimui sukelti pasiūlė narkotikus, kitas toksines medžiagas, agresyvią garsų ir šviesų dinamiką, vulgarų reginių seksualizavimą, kolektyvinį viešo gyvenimo kultūros atmetimą, masines psichozes ir pan, Nepaprastai greitai proletarinė „masių kultūra“ suaugo su vakarietiškomis masinės kontrkultūros formomis. Kitaip sakant, prievartinės valstybės išugdyta skurdi proletkulto dvasia lengvai save atpažino infantikiškose kontrkultūros formose.

Vakarietiški reiškiniai surado gerai totalitarinės valstybės parengtą dirvą. Ir iki šiol jie nesutinka jokio pasipriešinimo. Visur pakelti šlagbaumai. Vakarietiška aureolė visiems užspaudžia amą: negi priešinsis madai, laisvei, pažangai. Tarsi niekas nepastebėtų , kad pažanga – tik puota maro metu, o laisvė – kvaitulys, dvasios užteršimas, daug pavojingesnis net už gamtos teršimą. Blogiausia ne tai, kad masinė kontrkultūra suranda mūsų tautoje atitinkamus pomėgius ir polinkius turinčių, nesubrendusių žmonių, bet kad skatindama seksualinį palaidumą, neatsakingumą, brutalumą, agresyvumą, cinizmą, žiaurumą, ji tęsia totalitarinės valstybės pradėtą žmogaus dvasios ir tautos griovimo darbą .Net labiausiai pripažinti periodiniai leidiniai, garsindami, reklamuodami arba net neutraliai aprašinėdami kotrkultūros reiškinius, atitinkančius Romos imperijos žlugimo laikų dvasią, nepastebi savo chamizmo, t. y. nemato, kad juos legalizuoja kaip normalius, pateisinamus ir sektinus dalykus.

Atėjo laikas atmerkti akis ir tiesiai pasakyti: šitas karalius irgi nuogas. Ne prieš viską, kas ateina iš Vakarų, reikia kilnoti kepurę. Juk dar visai neužmiršome savo tautinio išdidumo jausmo, kurį kadaise gyrė K. Donelaitis, C. Heilsbergas, I. Kantas ir kiti šviesiausi protai. Juk kiekviena liaudies daina, kiekvienas šokis ir audinių raštas dar tebeliudija pripažintą lietuvišką santūrumą ir išmintingą saikingumą. Negi šitai mūsų kartoms jau nieko besako? Kad Lietuva išliktų ir prisikeltų, politinis Sąjūdis turi peraugti į Kultūros Sąjūdį, vienijantį visas tautos jėgas, susirūpinusias visuomenės dorovine būkle ir pasišventusias grumtis už dvasinį atgimimą.

[Toliau formuluojami 4 pagrindiniai to sąjūdžio uždaviniai: 1) valstybės dorove suinteresuotų judėjimų telkimas; 2) pagarbos savo kultūros tradicijoms ugdymas, visuomenės įtraukimas į etnografinius judėjimus, pilietinę kraštotyros ir paminklų apsaugos veiklą; 3) Lietuvos kultūros instituto įkūrimas ir 4) pasirūpinimas, kad būtų priimti įstatymai, draudžiantys žeminti žmogaus garbę ir orumą, platinti narkotikus, prostituciją ir pornografiją, išniekinti šventas vietas, svaigalų pardavimą nepilnamečiams ir pan.]

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Stoškus. Apie „Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo“ projektą
  2. K. Stoškus. Nerimo apimtas, bet… viltingas susitikimas
  3. K. Stoškus. Nesusikalbėjimo akligatviai
  4. K. Stoškus. Susitarimas, kuriam reikalingi mes visi
  5. K. Stoškus. Atviras laiškas ponui Sauliui Skverneliui
  6. D. Pakštienė. Keli įspūdžiai iš konferencijos „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra” (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 30

  1. Vidinis Balsas says:
    5 metai ago

    O ką Lietuva prievarta perša Baltarusijai ?

    Atsakyti
    • puikus sprendimas says:
      5 metai ago

      www. laimes-ekonomika.lt

      Atsakyti
      • Hamletas: says:
        5 metai ago

        Ir kuo tai baigsis – láimės ekonòmika, ar tuo, kad laimė̃s ekonòmika?
        Jei laimės ekonomika, tai kas toliau?

        Atsakyti
  2. Dera su dorove? says:
    5 metai ago

    Kristinai Brazauskienei sužibo viltis gauti valstybinę rentą
    – tv3.lt/komentarai/1060542/kristinai-brazauskienei-suzibo-viltis-gauti-valstybine-renta

    Atsakyti
  3. Vidinis Balsas says:
    5 metai ago

    ” …Apie dorovės nuosmukį …” O kada dorovė klestėjo ? Kur ? Ači9.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      5 metai ago

      Komunistams dorovė klestėjo prie sovietų okupacijos, ypač tuo metu, kai jie stojo į kpSS.

      Atsakyti
      • Socialistas says:
        5 metai ago

        TSRS spekuliuoti buvo gėda, ES – tai vertybė. ES kapitalizme apskritai visos žmogaus ydos – pristaikėliškumas, konformizmas, korupcija, turto grobstymas, iškrypimai, paleistuvystė (pvz Olandijoje alkoholikams už viešuosius darbus mokama alaus skardinėmis, nes jimes “vargšams” sunku kovoti su alkoholizu) pateisinami, tuo tarpu TSRS visa tai buvo smerkiama.

        Atsakyti
  4. Astronomas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    5 metai ago

    DOROVĖS NUOSMUKIS?! DOROVĖ – TAI KULTŪRA!!! KULTŪRA – TAI MŪSŲ AKADEMINĖS VISUOMENĖS ATSPINDYS!!! AKADĖMINĖ VISUOMENĖ!? ŠTAI NUO KO REIKIA PRADĖTI!!!
    KĄ RYŠKAUS, MŪSŲ LAIKAIS, YRA SUKŪRUSI AKADEMINĖ VISUOMENĖ????
    DĖJA, ATSAKYMO NERANDU! GAL- KĄ NORS UŽSIENYJE – DRAUGE SU DRAUGAIS!?
    LIETUVOJE GI, TAIP IR NORISI ĮVARDINTI – SAVO PATIES ATRASTUS TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, TAČIAU LIETUVOJE JIE IKI ŠIOL YRA NEPRIPAŽINTI IR NET NESKELBIAMI UŽSIENIO ŽURNALUOSE!?!? KODĖL? MANAU, KAD BŪTENT TAI IR YRA MŪSŲ AKADEMINĖS VISUOMENĖS DOROVĖS STOKA!?!?

    Atsakyti
  5. mykolas says:
    5 metai ago

    Atsirado geri kompiuteriai, bet labai padaugėjo melo. Patyčios mokykloje priveda prie savižudybių. Studentai perka kursinius darbus.Per mažai užjaučiame ir randame būdų kaip padėti masiškai Omono žalojamiems baltarusims.Lyg pritardami tironams, kad tai narkomanai ir tinginiai.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      5 metai ago

      Išmeskite kompiuterį per langą, ir melo sumažės. Jei viskas pasaulyje perkama ir parduodama, kodėl negalima nusipirkti kursinio darbo?

      Atsakyti
  6. Romas says:
    5 metai ago

    Koks geras straipsnis! Kiekvienas sakinys, kiekviena mintis neša tiesą ir išmintį… Rašytas prieš 30 metų, o koks aktualus ir šiandiena. AČIŪ autoriui, jūs puikiai atliekate savo misiją.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      5 metai ago

      “Rašytas prieš 30 metų, o koks aktualus ir šiandiena”. Taip, bet kartu tas verstų ir susivokti, kad rašymais demokratinėje šalyje nieko nepakeisi. Rašymai – tai tik nuomonė, kurios reiškimui laisvoje šalyje kiekvienam suteikta teisė. Taip pat kiekvienas yra laisvas paisyti jos ar ne. Tokiu atveju logiška būtų ne tiek rašyti, kiek veikti. Veikti įstatymų keliu pagal turimas galias. O jei jos yra kaip toje dainelėje: “mažas esi ir pakeisti nieko negali”. Tai belieka taikytis patekti į valdžias…
      Regis autorius per tuos 30 metų į jas nesitaikė, o be reikalo…

      Atsakyti
      • Romas says:
        5 metai ago

        O man atrodo, kad švietėjiška misija svarbesnė nei politiko. Ji ugdo sąmoningumą, o politikai (bent jau kol kas) – neviltį ir abejingumą.

        Atsakyti
  7. Pajūrietis says:
    5 metai ago

    Visada stebina daugelio rašytojų vartojamas žodis „mes“: „Tai, kokie mes dabar esame, verčia būgštauti ir daug vilčių neteikia.“ Rėmimasis taip vadinama statistika nesuteikia jokios teisės sakyti „mes“. Įvairiausių politikuojančių rašytojų parašymuose dažnai tik ir skamba, kad „mes nusižeminę, mes be savivertės, mes prasigėrę, mes pašalpiniai“ ir pan. Nesąmonė. Kaip ir prie sovietų, taip ir dabar į eilinius žmones iš aukštėliau (!) žvelgiama, kaip į avinų bandą. Bet avinų yra visur, ir neaišku, kur jų daugiau, apačioje ar viršuje. O gal tuo „mes“ galimai norima kažką įteigti?

    Atsakyti
  8. Bartas says:
    5 metai ago

    Pritariu . Ankščiau turėjau tokią ydą, bet, gavęs pamoką iš “Kemblio” , apsiraminau. Būdavo , mes, mes, o kai paklausė ; kiek jūsų “mes” yra. Pasirodo – aš vienas .

    Atsakyti
  9. Romas says:
    5 metai ago

    “Mes” – iš tapatini-mosi su didesniu dariniu nei savo asmeniu – su kaimo ar miestelio bendruomene, su tauta ar visa žmonija. Šiuo atveju autorius tapatinasi su lietuvių tauta. Ir tame nieko blogo, o priešingai. Toks tapatinimasis su visa tauta buvo būdingas ir Vydūnui, Gandžiui ir daugeliui kitų, kurie (kaip iš kiaušinio) jau buvo išlipę iš savo Ego – sąmonės.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      5 metai ago

      Tegu kas nori, tas su tuo tapatinasi. Rašote, kad „autorius tapatinasi su lietuvių tauta“. Tai šimtas nuošimčių tautos, t.y. visa tauta yra sugędusi? Vajetau, vajetau, na, kaip taip galima, ką?

      Atsakyti
      • Romas says:
        5 metai ago

        Ir iš kur gi tas 100 procentų sugedusių?

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          5 metai ago

          Dar kartą: rašote „autorius tapatinasi su lietuvių tauta“. Tai reiškia, su visa tauta. Juk nerašote, kad tapatinasi tik su tais ar anais. Minite tautą be išimčių.

          Atsakyti
          • Romas says:
            5 metai ago

            Vartodamas žodį “mes”, autorius kalba apie bendrą reikalą. Nejau tai sudėtinga suprasti?

  10. Romas says:
    5 metai ago

    Kristaus žodžiai ” Dangaus Tėvas ir aš esame Viena…” liudija apie dar didesnę (galutinę) tapatybę. Tai nušvitusio žmogaus žodžiai…

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      5 metai ago

      Kam Kristus, o kam Perkūnas. Mes, mes, mes… Nėra jokių mes, kai kalbama apie vagis, alkoholikus, kyšininkus, prostitutes, įskaitant ir politines, ir t.t. Mes buvo prie sovietų okupacijos, tada buvo sovietskij narod. Ir nereikia būti Kristum, kad ateitų nušvitimas.

      Atsakyti
      • Romas says:
        5 metai ago

        Ego sąmonė ne bendradarbiauja, ji konkuruoja…

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          5 metai ago

          O kas yra ta „ego sąmonė“? Ir su kuo ji „konkuruoja“?

          Atsakyti
          • Romas says:
            5 metai ago

            Ego sąmonei (dar) nerūpi bendras reikalas. Jos kiti tikslai – užsiauginti savo šaknis, savo stuburą. Ji nepagirs kito, nepasidžiaugs jo indėliu į bendrą reikalą. Nes ji ištroškusi pripažinimo…
            Šis troškulys gimdo “bambos niežulį” – pavydą. Todėl, bet kuris “kitas”, vertas pagyrimo, jai sukelia ne norą pritarti, o pagiežą, priešiškumą. Bet kuris kitas jai ne bendradarbis, o konkurentas.

          • Žemyna says:
            5 metai ago

            Skaudžią tiesą parašėte. Bent jau aš negaliu išsiginti, jog niekada niekada manyje tai nesuknibždėdavo.
            Kažin, kiek prie to prisideda vaikų nuoskauda, jei darželyje ar klasėje jo pastangos visada lieka nepastebėtos?

  11. Kažkas atsitiko? says:
    5 metai ago

    Briuselis nebetoleruoja? Vaje, tai kas dabar bus?
    Kovodamas su koronavirusu Briuselis uždraudė prostituciją
    – diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/kovodamas-su-koronavirusu-briuselis-uzdraude-prostitucija-987998

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      5 metai ago

      Kokią uždraudė? Politinę?

      Atsakyti
  12. Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    5 metai ago

    KALBA! KULTŪRA! PRAEITIES PAŽINIMAS! TAI YRA KIEKVIENOS KULTŲROS KERTINIAI AKMENYS!!! KUR JIE ALKE?! KUR JIE LIETUVOJE?! AR PAŽYSTAME SAVO KULTŪROS
    BEI PRAEITIES ŠAKNYS?! NE! TAD KĄ VEIKIA ALKAS?!

    Atsakyti
  13. Žemyna says:
    5 metai ago

    Festivalis „Open books” – be Nobelio literatūros premijos laureatės S. Aleksijevič
    – diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/festivalis-open-books-be-nobelio-literaturos-premijos-laureates-s-aleksijevic-989785#comment-4145566
    Pati susiprato, ar kiti paaiškino, jog po gėdingo pasaulinio TV turnė su Vanagaite visų pirma reikia viešai atsiprašyti Lietuvos, paskelbti atsiprašymą visame pasaulyje?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
LDK Vytauto Didžiojo herbas su stovinčiu Kęstutaičių kariu ir Vyčiu (Waykimu), naudotas Konstanco susirinkime nuo 1414 iki 1418 m. Versija su nukirptu tekstu.
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30
Kelias Vilnius–Utena
Lietuvoje

Seimas pritarė Kelių fondo įsteigimui

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • >Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius
  • Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų
  • I. Vėgėlė. Apie Šakalienę, milijardus, propagandos agentus ir kitus laurinavičius

Kiti Straipsniai

2025 m. birželio 27 d. Vilniuje prasidėjo Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas Vilniuje

K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

2025 06 29
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Geriau a girl

D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки

2025 06 10
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

2025 06 09
Vilniuje pristatomas mokslinis tyrimas apie Dainų šventės poveikį žmogaus savijautai | K. Polubinskos nuotr.

Vilniuje pristatomas išskirtinis mokslinis tyrimas apie Dainų šventės poveikį psichinei ir fizinei žmogaus savijautai

2025 05 28
Kultūros ministras Š. Birutis: regionų kultūrinis gyvybingumas yra visos Lietuvos stiprybės sąlyga | lrkm.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Š. Birutis: regionų kultūrinis gyvybingumas yra visos Lietuvos stiprybės sąlyga

2025 04 24
pixabay.com nuotr.

Skaitmeninė kultūros ateitis: Kultūros ministerija pristato ambicingą veiksmų planą

2025 04 20
Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei tvirtinti naują Lietuvos kultūros tarybą: pirmininke siūloma dr. Kristina Mažeikaitė | lrkm.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei tvirtinti naują Lietuvos kultūros tarybą: pirmininke siūloma dr. Kristina Mažeikaitė

2025 04 15
Benjaminas Kondratas

Mirė žinomas kraštotyrininkas, lituanistas Benjaminas Kondratas

2025 03 06
I. Tamulevičiūtė. Ar pavyko įgyvendinti pagrindinius Lietuvos kultūros kongreso tikslus?

I. Tamulevičiūtė. Ar pavyko įgyvendinti pagrindinius Lietuvos kultūros kongreso tikslus?

2024 10 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • >Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vaistai | pixabay.org nuotr.

Dėl kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarkos konservatoriai kreipėsi į Prezidentą ir Ministrą Pirmininką

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai