Šiais metais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė 126 jaunuoliai – daugiausia nuo 2001-ųjų. Įstojusiųjų į šią aukštąją mokyklą skaičius pastaruosius pora metų auga – kasmet į Karo akademiją priimama beveik dvigubai daugiau jaunų žmonių, pasirinkusių karininko profesiją. Tai jaunosios kartos noras įsilieti į svarbią Lietuvai karininko profesiją ir prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo. Neabejotina, jaunuolius domina įdomios, dinamiškos studijos Akademijoje ir karjera Lietuvos kariuomenėje jas baigus.
„Džiaugiamės jaunuolių motyvacija ir pasiryžimu tapti Lietuvos kariuomenės karininkais. Jau per motyvacinį pokalbį atrankos dalyviai pareiškė tvirtai apsisprendę rinktis studijas Karo akademijoje. Nebuvo abejojančių ar bandančių teisintis, kad taip pasielgė dėl to, „jog draugai stojo“ ir pan., – sako Atrankos centro viršininkas mjr. Jurgis Norvaiša. – Labai didelė dalis – beveik 90 proc. – pareiškusių norą studijuoti Karo akademijoje ją rinkosi pirmu numeriu, likusieji – kaip antrąjį arba trečiąjį pageidaujamą variantą. Tai tik patvirtino, rimtą pasiryžimą – studijuoti šioje karininkus rengiančioje aukštojoje mokykloje.“
Kariuomenėje savo ateitį matanti Beatričė Puotkalytė prisipažįsta, kad užaugo patriotiškoje aplinkoje, todėl mintis apie karės, o vėliau ir karininkės kelią kilo ir neapleido nuo septintos klasės. „Ilgai nebesvarsčiau, kur noriu studijuoti, nors suprantu, kad kariui dažnai būna sunkiau. Tada irgi negali svarstyti. Domėjausi Karo akademija, todėl gilinausi, kokios čia siūlomos studijų programos, kaip rengiami karininkai. Taip pat man įdomios buvo ir kasdienės taisyklės, kariūnų dienotvarkė. Bent kol kas niekas manęs dar nenustebino“, – optimistiškai nusiteikusi teigia mergina.
Beatričei antrino ir Ignas Vytautas Kargaudas, trumpai ir tvirtai išdėstęs savo pasirinkimo priežastis: „Esu jaunesnysis eilinis, tarnybą atlikęs Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalione. Įgijau patirties ir ilgai nebegalvojau – nusprendžiau, kad karininko tarnyba man patiks, nenuvylė ir profesinės galimybės Lietuvos kariuomenėje. Ir visa tai galiu pasiekti studijuodamas Karo akademijoje.“ Ignas – vienas iš stojančiųjų, išlaikiusių valstybinį brandos egzaminą 100 balų įvertinimu.
Vadinamųjų „šimtukininkų“ į akademiją įstojo ir daugiau – šiais metais jų yra dešimt. Abiturientų aukšti stojamųjų ir išlaikytų egzaminų rezultatai rodo, kad studijoms visi kandidatai ruošėsi atsakingai – motyvuotai rinkosi universitetines bakalauro studijas ir karinį rengimą Karo akademijoje. Žemiausias kandidatų stojamasis balas buvo 6,14, t. y. viršijo reikalaujamą minimumą. Nė vieno stojančiojo nebuvo „ant ribos“.
Karininko tarnyba negąsdino ir merginų. Šiais metais jos sudarys penktadalį gausaus pirmakursių būrio. Kariūnais taip pat taps jaunieji šauliai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai ir atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Šiemet Karo akademijoje Gynybos technologijų vadybos studijų programą pasirinko daugiausia pirmakursių – 47, Nacionalinio saugumo ir gynybos – 45, Tarptautinių santykių – 34. Pagal Gynybos technologijų vadybos programą nusprendę studijuoti jaunuoliai galės rinktis ir karinio rengimo kryptį. Nutarę tapti karinių oro pajėgų karininkais, kartu mokysis Lietuvos karo akademijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute, pasirinkę karinių jūrų pajėgų karininko studijas – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.
Akademijos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiais metais, kaip niekada anksčiau, yra labai didelis stojančiųjų susidomėjimas Gynybos technologijų vadybos bakalauro studijų programa, todėl jai skirtos vietos iš karto buvo užimtos. Kariuomenė tampa modernesnė, tad jai reikia vis daugiau specialistų, gerai išmanančių moderniąsias technologijas. Karo akademija, bendradarbiaudama su partneriais – Antano Gustaičio aviacijos institutu ir Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, atsižvelgė į šį Lietuvos kariuomenės poreikį ir parengė į technologijas orientuotas studijas, kurias baigę kariūnai turės solidų šios srities žinių bagažą ir geriausiai jas galės pritaikyti tarnaudami Lietuvos kariuomenės Karinėse oro ir jūrų pajėgose.
Priimti jaunuoliai, aprūpinti uniformomis ir susipažinę su pagrindinėmis kario taisyklėmis, rugpjūčio 30 d. išvyks į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje. Ten jie išeis Bazinį kariūno kursą ir įgis individualaus rengimo pagrindus. Spalio mėnesį prisiekę Lietuvos Respublikai kariūnai tęs studijas Lietuvos karo akademijoje.