Saugiai ir greitai nustatyti COVID-19 padės iškvėpto oro analizės sistema PIOAS

Kad negrįžtamus pakitimus  plaučiuose sukeliančiomis ligomis  sergantiems ligoniams skubiai būtų suteiktas reikalingas  gydymas, svarbu kuo greičiau ir tiksliau nustatyti plaučių pažeidimo priežastį. Pavėlavus su, pavyzdžiui, COVID-19 nustatymu, gresia sunkios ligos komplikacijos, o mirties rizika išauga bent tris kartus. Sprendimą šiai problemai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rengtose varžytuvėse „Gelbėjimo naujovės: sustabdykite COVID-19“ („Life-saving innovations: stop COVID-19“) pristatė MB „Hadroneda“. Pasirašiusi projekto  finansavimo sutartį pagal ES investicijų priemonę „Inostartas“, įmonė sukurti ligonio iškvėpto oro analizės sistemos (PIOAS) prototipą žada per metus.

Idėja kilo gilinantis į plaučių vėžio nustatymo ir stebėsenos problemas

Pandemijos metu gydymo įstaigose nuolatos tiriant ir sekant didelio COVID-19 ligonių skaičiaus būklę, susiduriama su įrangos ir finansinių galimybių stoka. Medicinos prietaisų projektavimo ir modeliavimo paslaugas teikiančios įmonės „Hadroneda“ atstovė medžiagų inžinerijos daktarė Neringa Šeperienė pasakoja, kad idėja sukurti COVID-19 kontekste naudojamą ligonio iškvėpto oro analizės sistemą (PIOAS) kilo besigilinant į plaučių vėžio nustatymo ir stebėsenos problemas bei galimus neinvazinius sprendimus. „Plintant koronavirusui, turimas žinias ir įdirbį su vėžio atvejais nutarėme pritaikyti ir kitoms su plaučių būkle susijusioms ligoms. Kol kas aprašytų polimerinių gelių naudojimo ligonio iškvėptam orui analizuoti atvejų nėra, o neinvazinis plaučių ligų nustatymo ir tyrimo būdas naudojant iškvėpto oro sudėties analizę ir vertinimą dar nestandartizuotas. Šio išskirtinio prototipo pagrindu bus kuriamas Baltijos šalių ir Europos rinkoms skirtas gaminys, kuris didins Lietuvos bei Baltijos jūros regiono šalių konkurencingumą pasauliniame kontekste“, – mano dr. N. Šeperienė.

Sistemos pranašumai – saugumas ir greitis

Neinvaziniam plaučių ligų stebėjimui, greitesniam ir veiksmingesniam nustatymui bei trumpesniam medicinos darbuotojų kontaktui su sergančiu ligoniu skirtos sistemos veikimas pagrįstas ligonio iškvėpto oro analize specifiniais biomarkeriais, žyminčiais ligos progresą arba atslūgimą. Sistemos prototipo pagrindu sukurtas gaminys bus naudingas ligoninėms bei kitoms COVID-19 atvejus nustatančioms sveikatos priežiūros įstaigoms.

Kuriamo prototipo varžovai yra visi į greitą COVID-19 nustatymą sutelkti būdai, tačiau šios sistemos pranašumai – sprendimai, kuriais sumažinamos dėl invazinių procedūrų ligoniui kylančios rizikos, ir trumpesnis tyrimo laikas. Pastarasis svarbus ne tik siekiant greitai nustatyti ir užkirsti kelią negrįžtamus pakitimams plaučiuose sukeliančiai ligai, bet ir medicinos darbuotojų apsaugai. Sutrumpinus kontakto laiką, kurį ligoninės darbuotojas praleidžia su galimai sergančiu ligoniu, ir padidinus atstumą nuo jo iki tiriamojo (panašiai, kaip tai daroma naudojant alkotesterį arba bekontaktį termometrą), sumažėja rizika užsikrėsti.

Atspirties taškas – SŪRS ir MERS ligų duomenys

Anot PIOAS projekto autorės ir įgyvendintojos dr. N. Šeperienės, dabar didžiausias sunkumas yra patikimų mokslinių duomenų apie COVID-19 būdingus biomarkerius bei ligos poveikį ligonio plaučių audiniams trūkumas. Gelbsti tai, kad prikaupta pakankamai prieinamos infomacijos apie SŪRS ir MERS ligų atvejus, tad tyrėjai remiasi šių ligų duomeninis kaip atspirties tašku COVID-19 tyrinėjimui.

Su PIOAS prototipo kūrimo projektu dirba taikomosios fizikos ir medicinos duomenų analizės specialistai, pasitelkti kolegos iš pulmonologijos srities bei infekcinių susirgimų žinovai. PIOAS projekto įgyvedinimui prie komandos prisijungs tyrėja–mokslininkė, kurios specializacija – medžiagų, skirtų medicinos prietaisams, kūrimas. Sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Kauno technologijos universitetu.

MITA pagalba spartesniam naujovių kūrimui

Inostarto projektas – pirmasis įmonės „Hadroneda“ bendradarbiavimas su MITA. „Norėjome pateikti patikrintos ir įgyvendinamos idėjos projekto paraišką, todėl sprendimą gerinome ir dokumentus pagal agentūros konsultantų patarimus tikslinome iki paskutinių kvietimo termino dienų. Projektą būtume vystę ir be papildomo finansavimo, tačiau MITA parama įgalina atlikti darbus greičiau ir įtraukti itin patyrusį tyrėją“, – tvirtina dr. N.Šeperienė.

Finansavimo sutartys jau pasirašytos su 33 „Life-saving innovations: stop COVID-19“ varžytuvių pareiškėjais, o agentūros įgyvendinamų projektų „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ ir „Inospurtas“ konsultantų pagalba startuolius įsteigė ir šiuo metu naujoves kuria 12 naujų gyvybės mokslų industriją atstovaujančių įmonių. MITA l. e. p. direktoriaus Ginto Kimčio teigimu, varžytuvės padėjo suaktyvinti gausią Lietuvos naujovių kūrimo bendruomenę: „Džiaugiamės, kad finansuodami žinovų įvertintus projektus prisidedame prie naujų sprendimų, ne tik padedančių valdyti visas gyvenimo sritis palietusią COVID-19 krizę, bet ir didinančių Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu“.

Spausdinti