Apie prastus matematikos egzamino rezultatus jau spėjo pasisakyti daugelis švietimo ekspertų. Edukaciniai leidėjai atkreipia dėmesį tai, kad mokykloje daug pasenusios mokomosios medžiagos – ji toliau kiš koją ir toliau neleis lygiuotis į kitas Europos valstybes.
Nors praėjusį pavasarį nuotolinis mokymasis truko vos tris mėnesius, kai kurių dalykų egzaminų rezultatai nukentėjo dramatiškai – trečdalis suklupo tikrindamiesi matematikos žinias, prasčiau nei pernai sekėsi informacinių technologijų ir kitų dalykų egzaminai. Matematikos mokytoja Ramunė Dranseikienė sako, kad pandemija išryškino mokinių disciplinos stygių, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užmojai pirkti daugiau kompiuterių ar ugdymo priemonių – simptomų, o ne ligos gydymas.
„Neabejotina, kad matematikos egzamino rezultatams įtakos turėjo nuotolinis mokymasis – tai dalykas, kurio mokytis ne klasėje yra itin sudėtinga. Iš praktikos žinau, kad geriausiai žinias mokiniai įsisavina mokydamiesi gyvai, o dirbant namuose atsiranda ir problemų dėl disciplinos. Pradžioje mokiniai tikino negalį mokytis, nes turėjo kompiuterio ir prieigos prie interneto, tačiau aprūpinti ar pasirūpinę jais, prisijungdavo prie konferencijos, bet užsiimdavo kita veikla ir neatsiliepdavo kviečiami“, – prisimena ji.
Pedagogė pastebi, kad ministerija pateikia tik rekomendacinio pobūdžio gaires, kaip turi vykti ugdymas nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, mikrofonas ar kamera nelaikomi mokymosi priemonėmis ir mokiniai nėra įpareigoti jas įsigyti, nors darbui vaizdo konferencijose jie būtini norint užtikrinti produktyvų darbą.
„Negalime priversti mokinių įsigyti mikrofonus ar kameras, nes tą padaryti pajėgia ne visos šeimos – o ir ne visi mokytojai turi tiek tinkamą įrangą, tiek kompetencijas dirbti nuotoliniu būdu. Jokių konkrečių nurodymų nesulaukiame ir iš ministerijos. Be to, trūksta tinkamų vadovėlių, iš kurių būtų galima kokybiškai mokytis. Dažniausiai juose nėra papildomos (skaitmeniniu ir popieriniu formatu) medžiagos, o be jos – vadovėliai yra niekiniai. Skiriasi ir vadovėlių turinys – vienuose pateikiamas lengvesnis turinys, o kituose – sudėtingesnis. Tai turi įtakos nevienodiems mokinių pasiekimams“, – apie situaciją mokyklose kalba ji.
Ugdymo priemonių leidėjai atkreipia dėmesį, kad būtina kalbėti ne tik apie technologijų prieinamumą, bet ir nuotoliniam ugdymui subalansuotas mokymo priemones.
„Matematikos egzaminų rezultatai koreliuoja su neskiriamu finansavimu skaitmeninio turinio įsigijimui. Ministerija iki šiol bando apibrėžti, kas yra nuotolinis mokymasis, tačiau pirmiausia skuba pirkti techniką. Finansavimas nekinta jau keliolika metų, todėl nuotolinio mokymosi metu nukentėjo ne tik spragų turintys, bet ir motyvuoti mokiniai – pastariesiems trūko galimybių sklandžiai pereiti prie naujos ugdymo formos“, – įsitikinęs „TEV“ leidyklos vadovas Elmundas Žalys.
Ministerijos dėmesys – tik infrastruktūrai
Ugdymo priemonių kūrėjai pažymi, kad matematikos egzaminas pagrįstai leidžia kelti klausimą, ar mokykloje suteikiamos žinios išties atitinka egzamino reikalavimus. Be to, nežinia, ar pavyko aptarti visas temas, kurios buvo numatytos programoje. Daugiau kaip 25 metus matematikos mokymo priemones leidžiantis E. Žalys nesistebi – egzamino rezultatai pademonstravo sistemines bėdas.
„Iki šiol vaikai mokykloje mokomi tik spręsti, o ne mąstyti. Egzamine gavę užduotį pasukti galvą, mokiniai klupo – tą atspindi ir rezultatai. Dalį išgelbėjo gana lengvi testo uždaviniai, nes be jų situacija būtų dar prastesnė“, – įsitikinęs jis.
„Baltų lankų“ leidyklos vadovas Saulius Žukas užsimena ir apie nuotolinio ugdymo bėdas. Anot jo, jei taip mokiniams teks mokytis ne tris, o šešis ar daugiau mėnesių, gali kilti kur kas rimtesnių keblumų.
„Jei koją mokiniams kišo paskutiniais mėnesiais nagrinėtos temos, tai tik įrodo, kad nuotolinis mokymasis karantino metu Lietuvoje buvo itin problemiškas. Ar mokytojams pavyko išdėstyti visą kursą ir rasti laiko medžiagos kartojimui? Jei rudenį susiklostys panašus scenarijus, nežinia, ar kitais metais rezultatai nebus dar prastesni“, – svarsto leidėjas.
Paskelbus karantiną, dalis šalies leidyklų suteikė šalies mokykloms nemokamą prieigą prie įvairaus skaitmeninio mokymosi turinio. „Šviesos“ vadovė Milda Juonė sako, kad toks sprendimas netikėtai kilusios krizės akivaizdoje buvo savaime suprantamas, tačiau tikėtasi, kad už švietimą atsakingos institucijos vėliau pačios įvertins skaitmeninio turinio poreikį ir skirs lėšų jo įsigijimui.
„Nors švietimui šalyje skiriama tikrai nemaža BVP dalis, mokinio mokymo priemonėms skiriama labai nedaug. Norime atkreipti dėmesį, kad, norint geresnių šalies mokinių pasiekimų, svarbu užtikrinti pažangų mokomąjį turinį, tiek tradicine forma, tiek skaitmeninį – jei jis įdomus ir šiuolaikiškas, jis įtraukia mokinius, padeda ir mokytojams sudominti mokinius, dirbti kitaip. Deja, šiandien mokiniai dažnai mokosi iš pasenusio turinio“, – teigė „Šviesos“ vadovė.
Vien skaitmeninės vadovėlio kopijos nepakanka
Vadovėlių ir skaitmeninių ugdymo priemonių leidėjai sako rudenį negalintys suteikti galimybės nemokamai naudotis vadovėliais, skaitmeninėmis ugdymo platformomis ir kita medžiaga.
„Norint efektyviai vykdyti nuotolinį mokymą neužtenka popierinio vadovėlio perkelti į skaitmeninę erdvę – tenka galvoti, kaip jį pateikti interaktyviai, kokios užduotys turi lydėti pateikiamą medžiagą, kaip ją patraukliai perteikti ir pritaikyti darbui kompiuteriu. Be to, sprendimas nemokamai atverti prieigą prie mokymo turinio ilgainiui ima kirstis su autorių teisėmis ir jas pažeidžia“, – įsitikinęs S. Žukas.
Edukaciniai leidėjai įsitikinę, kad nekeičiant požiūrio į mokymo priemonių turinį ir nevertinant jo svarbos, mūsų mokinių pasiekimai tarptautiniame kontekste ir toliau atrodys prastai, o didelė brandos egzaminų neišlaikiusių abiturientų dalis taps norma. Leidėjai taip pat akcentuoja, kad labai svarbu ieškoti subalansuoto ugdymo modelio, leidžiančio suderinti geriausius tradicinio ir skaitmeninio mokymosi principus ir priemones. Mišraus mokymosi modelis pasižymi įvairių veiksmingų metodų, taip pat spausdintų vadovėlių ir skaitmeninio turinio derinimu, kuomet medžiaga ir užduotys yra susietos pagal temas ir mokymo(si) tikslus. Tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad geriausius rezultatus demonstruoja tos šalys, kur išlaikytas balansas tarp popierinių ir skaitmeninių priemonių, tarp tikros ir virtualios aplinkos.
