Panevėžyje baigti prieš dvejus metus pradėti tvarkybos darbai kraštotyros muziejaus pastate – Moigių namų komplekso trečiajame name (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 30370), Vasario 16-osios g. 25A. Tvarkybos darbų priėmimo komisijos posėdis priėmė tvarkybos darbus, kurių metu buvo restauruoti, sutvirtinti pastato pamatai, lauko laiptai, įrengta atgrinda, restauruotas sienų mūras, karnizai, atkurtos durų ir langų sąramos, atstatytas rūsio skliautas, restauruotos rūsio degto molio plytų grindys, pagal ikonografiją atkurti sandrikai virš langų ir kapiteliai ant piliastrų iš pilnavidurių degto molio plytų.
Taip pat atkurta pirmojo aukšto patalpų autentiška planinė ir erdvinė struktūra, įrengtos modernios restauratorių dirbtuvės ir edukacinis centras su etnografijos, gamtos, miesto kultūros stilistikos edukacinėmis klasėmis, įrengta konferencijų salė. Darbai finansuoti iš Europos Sąjungos fondų ir savivaldybės lėšų.“
Šis lietuvių bajorų Moigių namas, kaip ir kiti du Panevėžyje esantys jų statyti namai, priklauso miesto kraštotyros muziejui. Ką tik sutvarkytas mūrinis namas yra statytas 1895 metais. Pradžioje jis buvo vieno aukšto. Antrasis aukštas iškilo 1961 metais.
Žinomas Panevėžio gydytojas
Pirmosios žinios apie šiuos Moigių namus siekia 1879 metus. Šio dvarelio statytojas – tuomet tik per 30 metų perkopęs gydytojas Tadas Jonas Anupras Moigis nebuvo toks pasiturintis, kad galėtų sau leisti turėti tokius namus. Tačiau į žmonas pasirinko labai turtingo dvarininko dukterį Liudviką Liuciją Eidrigevičiūtę. Iš jos kraičio buvo įsigytas didelis žemės sklypas. Jis užėmė visą kvartalą. Į vakarus nuo pastatų iki dabartinės A. Smetonos gatvės vešėjo didžiulis sodas ir gėlynai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą visas pastatų kompleksas buvo įkainotas 8160 rublių ir pagal savo vertę užėmė dešimtą vietą mieste.
Pastatas, kuriame dabar įsikūręs pagrindinis Kraštotyros muziejaus pastatas, kadaise buvo Moigių šeimos gyvenamasis namas. Patys įsikūrę pirmame aukšte, antrąjį nuomojo. Čia yra gyvenęs žinomas rašytojas Jonas Biliūnas. Iš Moigių keturių kambarių butą nuomojusi dantų gydytoja Julija Janulaitytė, viename buvo įsteigusi privatų gydytojo kabinetą. T. A. Moigis trečiajame savo namų pastate buvo atidaręs privačią ligoninę. Nors šis pastatas statytas kaip ūkinis, bet vėliau per kelis etapus buvo rekonstruotas ir išplėstas.
Erdviuose Moigių namuose miesto centre tarpukariu gyveno jų didelės giminės nariai. Tačiau po 1940 metų okupacijos pasiturintys, išsilavinę, filantropai Moigiai buvo išvaryti iš savo namų. Jų namai iškart buvo nacionalizuoti, juose įsikūrė NKVD. Pastato rūsiuose buvo nukankinti Panevėžio ligoninės gydytojai J. Žemgulis, S. Mačiulis, A. Gudonis, medicinos sesuo Z. Kanevičienė ir dar keletas žmonių. Vėliau pastatas priklausė įvairioms vidaus reikalų struktūroms. Tik 1979 metais jis perduotas Kraštotyros muziejui. Moigių sklype būta ir kitų pastatų, bet jie iki šių laikų neišliko. Patys Moigiai 1944 metais emigravo į užsienį. Vieni jų apsigyveno Lenkijoje, kiti – Vokietijoje, Airijoje, Kanadoje, JAV.
Sūnaus veikla
Žinomas ir jų 1867 metais gimęs sūnus Jonas Mykolas Antanas Moigis. Baigęs Šiaulių gimnaziją jis įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1887 metais perėjo į Teisės fakultetą, kurį baigė 1891 meatis. Studijuodamas Maskvoje dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje, bendravo su žymiais visuomenės veikėjais Antanu Kriščiukaičiu-Aišbe, Petru Leonu, Pranu Mašiotu, Antanu Vileišiu. Artinantis studijų pabaigai J. M. A. Moigis buvo pašalintas iš Maskvos universiteto, nes dalyvavo studentų protesto akcijose. Aukštojo mokslo studijas baigė 1892 metais Jaroslavlyje ir gavo teisininko diplomą. Vedė dvarininkaitę Konstanciją Piottuch-Kublicką (1864–1921). Su šeima 28 metams įsikūrė Smolenske, kur dirbo notaru. 1916 meatis buvo paskirtas apygardos teismo nariu. Smolenske buvo įsteigęs lietuvių ir lenkų biblioteką, tarp išeivių platino uždraustą lietuvišką spaudą, rūpinosi labdara, buvo vietos labdaros draugijos pirmininkas. Jam talkino žmona Konstancija.
Pasikeitus politinei situacijai po 1917 metų Spalio perversmo, J. Moigis turėjo pasitraukti iš apygardos teismo. Smolenskas pateko į bolševikų rankas, lenkų-lietuvių draugija suskilo į dvi dalis – lenkiškąją ir lietuviškąją. J. Moigis dalyvavo Lietuvių draugijos taryboje, lietuvių kariuomenės Smolensko bataliono steigime bei kitokiose tautiečių akcijose. Dėl politinių įsitikinimų ir aktyvios veiklos J. Moigis 1919 metais buvo pasodintas į kalėjimą. Tik didelio namiškių rūpesčio ir Lietuvos Vyriausybės pagalbos dėka buvo paleistas ir išgelbėtas nuo sušaudymo.
1921 metais J. Moigis grįžo iš Rusijos, apsigyveno Panevėžyje ir vėl pasinėrė į visuomeninę veiklą. Įsidarbino juriskonsultu apskrities valdyboje, o vėliau buvo paskirtas Panevėžio notaru. J. Moigis buvo aktyvus šaulių, Vilniui vaduoti sąjungos, kalinių globos, labdaros, Gimtajam kraštui tirti draugijų narys, besimokančio jaunimo bičiulis ir globėjas, neturtingųjų rėmėjas. Daugelį metų buvo renkamas Ligonių kasos valdybos pirmininku, buvo ilgametis Panevėžio miesto tarybos narys. Besikuriančiam kraštotyros muziejui padovanojo įvairių istorinių laikotarpių numizmatikos. Notaras J. Moigis gerbė kitų nuomonę, nevengė į akis pasakyti teisybės, buvo vadinamas „vaikščiojančiu teisingumu“.
J. Moigis su žmona Konstancija susilaukė penkių vaikų: Vytauto (1892–1914), Algirdo (1895–1959), Kazimiero (1896–1914), Irenos (1899–1989) ir Gražinos (1906–2004). 1926 m. antrąja J. Moigio žmona tapo Karolina Dziubandauskaitė. Panevėžio notaras J. Moigis mirė Karaliaučiaus klinikoje 1933 m. liepos 8 d. Palaidotas Senosiose Panevėžio kapinėse šalia pirmosios žmonos Konstancijos.
Ant pastato, kuriame dabar įsikūręs Panevėžio kraštotyros muziejus, 1997 metais buvo atidengta memorialinė lenta, kurioje rašoma: „Gydytojo, visuomenės veikėjo Tado Anupro Moigio (1842–1904) namai. Šiame name 1921–1933 m. gyveno teisininkas, visuomenės veikėjas Jonas Moigis“.
