Visi 1,35 mln. šalies gyventojų, kaupiančių lėšas senatvei antros pakopos pensijų fonduose, kasmet per pirmuosius penkis metų mėnesius turėtų sulaukti asmeninių 2019 m. pensijų kaupimo ataskaitų. Į kokius šiose ataskaitose skelbiamus rodiklius, be sukauptos sumos ir jos metinio pokyčio, tikslinga atkreipti dėmesį būsimiems pensininkams?
„Kasmet, gyventojams gavus pranešimus apie metinius rezultatus, valdymo bendrovės sulaukia nemažai klausimų, ką reiškia ataskaitose nurodyti skaičiai, kaip juos tinkamai vertinti, kokių rezultatų laukti šiemet. Natūralu, kad specifinę finansų informaciją ar investicinės grąžos apskaičiavimo metodiką nėra paprasta suprasti. Todėl norime išskirti, į ką svarbu atkreipti dėmesį kaupiančiajam gavus metinę ataskaitą“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas.
Pasak LIPFA vadovo, labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į metinius, bet ir į ilgalaikius pensijų fondo rezultatus: „Rinkos, į kurias investuojami fondų dalyvių pinigai, nuolat patiria svyravimų. Jei vienerių metų grąža pasirodys itin didelė, nebūtinai tokio prieaugio reikėtų tikėtis ir kitais metais. Lygiai taip pat nereikia panikuoti sumažėjus sukauptų lėšų vertei. Prieš dešimtmetį pasaulio rinkas nusiaubė finansų krizė, dabar matome akcijų kainų nuosmukį dėl koronaviruso – tokių svyravimų buvo ir bus, tačiau kaupiant pensijai svarbiausia yra investicijų grąža per ilgesnį periodą, pavyzdžiui, 10 metų ir daugiau“.
Fondų grąža – nevienoda
Pensijų fondų valdytojai viešai skelbia bendrus skaičius savo interneto svetainėse, jie randami ir Lietuvos banko puslapyje, ir kiekvienam asmeniškai pateiktoje ataskaitoje.
Bendra visų šalyje veikiančių antros pakopos vidutinė pensijų fondų grąža 2019 m. sudarė 19,93 proc. ir buvo didžiausia nuo pat 2004 metų. Visų gyventojų amžiaus grupių fondų vidutinė grąža buvo teigiama, nors pagal amžiaus grupes grąža nėra vienoda.
Pernai penkių amžiaus grupių gyventojų – gimusių 1968 m. ir vėliau – lėšas investuojantys pensijų fondai vidutiniškai uždirbo didesnę nei 20 proc. investicinę grąžą. Tuo tarpu kitų trijų amžiaus grupių gyventojų, gimusių iki 1967 m., pensijų fondai generavo nuo 6 iki 15 proc. vidutinę grąžą.
„Nuo 2019 m. pradžios pradėjo veikti gyvenimo ciklo fondai, kurių investicijų sudėtis subalansuota pagal dalyvių amžių. Jaunesniems fondų dalyviams taikoma rizikingesnė, vyresniems – konservatyvesnė lėšų investavimo strategija. Gyvenimo ciklo fondai veikia taip, kad artėjant pensiniam amžiui, akcijų dalis mažėja, o obligacijų – didėja, todėl turto vertė svyruoja mažiau, esant rinkų neramumams, bet ir uždirbta grąža būna nuosaikesnė“, – sako Š. Ruzgys.
Ataskaita reikalauja atidesnio žvilgsnio
Pasak Š. Ruzgio, ataskaitoje kaupiantieji gali rasti svarbiausius duomenis – sukauptų lėšų sumą, jų pokytį per metus, tačiau vertėtų atidžiau žvilgtelėti ir į kitus pateikiamus rodiklius.
„Ataskaitose kiekvienam kaupiančiajam pateikiami asmeniniai duomenys apie jo sukauptą sumą ir lėšų pokytį, tačiau svarbu atidžiau žvilgtelėti ir įvertinti, kokią sumą sudarė per metus pervestos įmokos, kokia investicinė grąža, turto valdymo mokestis, atidžiau stebint šiuos rodiklius, galima matyti platesnį paveikslą ir vertinti pokyčius“, – teigia Š. Ruzgys.
Svarbiausia – ilgalaikiai rezultatai
Nepaisant rekordinės vidutinės grąžos 2019 m., LIPFA vadovas pataria pensijų fondų rezultatus vertinti ne vienerių metų, o ilgalaikiu periodu.
„Jei 2018 metais nemažai kaupiančiųjų pensijai fondų ataskaitose matė minuso ženklą, praėjusiais metais pelningai finišavo visi pensijų fondai. Vis dėlto nei nerimauti dėl minuso, nei per daug džiaugtis dėl teigiamų rodiklių nereikėtų. Pensijos kaupimo nauda pradeda aiškėti mažiausiai po 10 metų, o vertinant tokio ir ilgesnio laikotarpio investicinės grąžos rezultatus, geriausia juos lyginti su infliacijos rodikliu – tai akivaizdžiai parodo, ar pensijų fondai apsaugojo dalyvių turtą nuo nuvertėjimo, ar sukaupė papildomai“, – komentuoja Š. Ruzgys.
Per pastaruosius 10 metų (2010-2019 m.) visų antros pakopos pensijų fondų vidutinė metinė grąža siekė 5,6 procento. Šis rezultatas yra gerokai didesnis nei to paties laikotarpio vidutinė infliacija Lietuvoje – 2 procentai.
