Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
„Miestui reikalingas aiškus ir rišlus magistralinių gatvių tinklas, – sako M. Pakalnis. – Todėl sieksime kuo greičiau nutiesti Pavilnionių gatvę, kuri reikalinga pirmiausia tam, kad eliminuotume tranzitinį eismą iš gyvenamųjų namų kiemų tiek Pašilaičiuose, tiek Perkūnkiemyje. Kaip turbūt žino gyventojai, Pavilnionių gatvė buvo suplanuota jau tada, kai sovietmečiu buvo projektuojami Pašilaičiai, ir niekada nebuvo iš planų išbraukta, o nerealizuota tik dėl nuolatinės lėšų stokos.“
Planuojama, kad Pavilnionių gatvės įrengimas žymiai sumažins transporto srautus Gabijos gatvėje, nuo Vakarinio aplinkkelio srautai pasiskirstys per Perkūnkiemio, Pavilnionių ir Justiniškių gatves (Justiniškių gatvę numatyta sujungti su Pavilnionių), bus optimizuoti ir Ukmergės gatvės eismo srautai, čia sumažės kairiųjų posūkių.
Vyriausiasis miesto architektas pastebi, kad šiandien Vilniui labai trūksta eismo jungčių rytų – vakarų kryptimi: „Jų tikrai turime šiaurės – pietų kryptimi: Geležinio Vilko, Ukmergės gatves, Vakarinį aplinkkelį. Bet trūkstant kitos krypties jungčių, transportas į pagrindines miesto gatves spraudžiasi per gyventojų kiemus. Taip negali būti. Kol magistralinių gatvių trūksta, visas eismas vyksta per gatves, kurios skirtos ramiam eismui ir automobilių stovėjimui. Tai yra ne tik oro taršos, bet ir saugumo problema: juk tranzitinėmis tapusiomis gatvėmis laksto vaikai. Tad mūsų suplanuotas projektas tikrai pagerins gyvenimo kokybę šioje teritorijoje.“
SĮ „Vilniaus planas“ parengti Pavilnionių gatvės projektiniai sprendiniai pirmą kartą buvo viešinami 2016 m. spalį. Tuomet po diskusijų su bendruomene pagal tuo metu galiojusias normas buvo susiaurintos eismo juostos. Pakartotinai gatvės projektiniai pasiūlymai viešai buvo pristatyti 2019 m. lapkritį ir po to koreguoti dar kartą. Atsižvelgus į gyventojų pastabas buvo darkart sumažintas važiuojamųjų juostų plotis. Suplanuotoje 4 eismo juostų gatvėje numatytos A juostos abiem kryptimis. Mažinant kietųjų dangų plotą, panaikinta skiriamoji juosta.
Gyventojų pageidavimu, suplanuotos platesnės juostos želdiniams ties pastatais, kas sumažins triukšmą ir oro taršą (eismo juostos planuojamos 14–20 m atstumu nuo gyvenamųjų pastatų). Miestas įsipareigojo įrengti dešiniuosius posūkius į kiemus (C kategorijos gatvėje jie galimi kas 50 m). Leičių gatvė bus sujungta su Gabijos gatve. Pavilnionių gatvėje bus įrengtos saugios, šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tiesiant gatvę bus naudojamas triukšmą sugeriantis asfaltas. Automobilių parkavimas gatvėje neplanuojamas.
Triukšmo ir taršos nuo transporto poveikio gyvenamųjų namų aplinkai mažinimui gatvės žaliose juostose numatomas gausus apželdinimas spygliuočiais ir lapuočiais medžiais. Esami medžiai pagal galimybę bus išsaugomi arba persodinami.
Gyventojams suabejojus triukšmo ir oro taršos vertinimu, jis buvo pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centrui ir taisomas pagal specialistų pastabas.
Bendras suprojektuotų Pavilnionių, Justiniškių ir L. Zamenhofo gatvių ilgis – 1660 m. Darbai suplanuoti etapais: pirmajame numatyta Pavilnionių gatvę sujungti su Justiniškių gatve (troleibusų žiedas Justiniškių gatvės gale taip pat bus rekonstruojamas); antrajame – Pavilnionių gatvę sujungti su Ukmergės gatve; trečiajame etape numatyta L. Zamenhofo gatvės statyba nuo Ukmergės gatvės iki S. Neries gatvės ir abiejų sankryžų rekonstravimas.
Gyventojų pageidavimą dėl siauresnės – dviejų eismo juostų – gatvės įrengimo projektuotojams teko atmesti dėl planuojamų transporto srautų. Gatvės eismo juostų skaičius nustatomas pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus, įvertinant jos kategoriją, planuojamą eismo intensyvumą ir viešojo transporto maršrutinio tinklo plėtrą.
„Pagal patvirtintą „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ lengvojo transporto srautų modeliavimą piko valandomis 2040 m. skaičiavimus, laukiamas transporto eismas Pavilnionių gatvėje siektų 1800–1900 abiem kryptinis (1100–1300 viena kryptimi). Esant šviesoforiniam reguliavimui vienos juostos vidutinis pralaidumas siekia 500–700 aut./h priklausomai nuo manevrų skaičiaus ir dydžio sankryžose. Pagal tai minimalus eismo juostų skaičius viena kryptimi rytinio ir vakarinio piko valandomis turi būti ne mažiau kaip 2, todėl bendras juostų skaičius – ne mažiau 4-ių. Esamoje gatvės atkarpoje šiuo metu transporto srautas piko val. jau siekia 1300–1500 aut./h abiem kryptimis. Jei srautas ir būtų mažesnis, ir užtektų tiesiojoje įrengti po vieną eismo juostą, vis viena būtų daromos 4 eismo juostos, nes C kategorijos gatvėse, esant tarp sankryžų 200 m atstumui, papildomos eismo juostos ilgis prieš sankryžą siektų 80–150 metrų ir taptų nauja eismo juosta. Pavilnionių gatvės atkarpa tarp Vakarinio aplinkkelio ir Perkūnkiemio gatvės yra suprojektuota 5 eismo juostų“, – aiškino SĮ „Vilniaus planas“ inžinierius Saulius Valeika.
Pasak vyriausiojo miesto architekto M. Pakalnio, šiandien Pavilnionių gatvės įrengimas miesto prioritetų sąraše yra trečioje ar ketvirtoje vietoje – po Šiaurinės ir Mykolo Lietuvio gatvių, „varžosi“ su Kernavės gatve.
Būtent Šiaurinė ir eis beveik per kiemus, ir jos mūsų pagarbusis ir paslaugusis architektas neatsisako! Teršalai kieme lakstantiems vaikams kone tiesiai į burną. Magistralė vietoje čia esančios žaliosios zonos, skiriančios Justiniškes nuo Pašilaičių! Meras ir architektas pakęsti negali žaliųjų zonų mieste? Vykdo tai, ko patys ĮSIGEIDĖ, užuot gyventojų gerovei dirbę? – Nusispjovė į architektų komandos (projekto autorius – architektas K. Balėnas) planuotą šio miegrajonio paskirtį ir pagal ją numatytą išdėstymą: ramaus (arba judraus – buvo atskiros zonos) poilsio ir bendravimo po darbų žalioje erdvėje.
Rajono planas buvo (ir Sąjūdžio laikais būtent toks ateities miestų planavimo principas palaikytas!) – iš šonų, gerokai žemiau, eina 2 magistralinės gatvės, kuriomis važiuojama į darbą ir kt., o namai ir kiemai – aukščiau ir toliau nuo jų – kad nei automobilių triukšmas, nei teršalai gyvenamos zonos nepasiektų. Rajono viduje buvo įrengti specialūs mėgėjams pėsčiuoti takai. Nuo šio rajono ir kitus naujus planuota būtent taip statyti – jaukaus ir ramaus poilsio bei bendravimo erdvės! Čia net vidinės gatvelės pradžioje, gale ir per vidurį buvo įrengti garažai bei automobilių aikštelės, kad kiemuose nebūtų nei mašinų, nei išmetamų dujų, kad vaikams saugu lakstyti, sportuoti, žaisti ir dviračiais važinėti būtų. Bet savivaldybė, tartum įsiutęs dramblys, nuo pat Nepriklausomybės pradžios naikino šio rajono architekto sumanymą – naikino aikšteles, išpardavė garažus (dabar automobiliai kiemuose vienas ant kito lipa) .
O dar skaudu, kad ir Kaušpėdas jau užmiršo visas Sąjūdžio idėjas, kad jau pats prisijungė prie tų, kas Vilnių priešinga kryptimi veda – miesto TANKINIMO kryptimi. Pagal jį – sovietinius miegrajonius reikia griauti, vietoje jų pastatyti naujus, TANKIAU sustatytus, nes dabar per daug oro, per mažai asfalto ir betono juose? Kažkokiai lydekai paliepus, Kaušpėdui ir jo bendraminčiams (ar JO UAB?) panorėjus senukai su visa savo manta, turi ar neturi sveikatos ją visą sukrauti ir pervežti, o naujoje vietoje iškrauti ir viską iš naujo sumontuoti ir sudėlioti) bus prievarta iškeldinami kitur, jų namai bus griaunami, vietoje esamo rajono bus negrų geto JAV didmiesčiuose tankumo rajonas pastatytas ir senukai (jų lavonai?) turės atgal kraustyti (ir vėl visą mantą išmontuoti, sukrauti, pervežti, iškrauti, sumontuoti, sudėlioti) į tai, ką ponas Kaušpėdas su Pakalniu MALONĖS jiems paskirti! O kaip su konstitucija, su privačios nuosavybės neliečiamumu? Ar tik nebus ponai architektai su Šimašiumi antžmogiais pasijutę, kuriems nei Konstitucija, nei įstatymai, nei moralė negalioja? Jiems tie, kas ne jie, beteisiai runkeliai?.
Beje, Kaušpėdo svajonės apie dabartinių rajonų sutankinimą (kad dviejų priešpriešiais pastatomų namų langą tik vienas galėtų atidaryti, nes abu atidarius, jie atsitrenks viens į kitą?) net ir tokią genialią mintį pakišo, kad garažus reiks įrengti PO NAMAIS, vietoje rūsių!
Įdomu, ką apie tai mano civilinės, priešgaisrinės saugos, visuomenės sveikatos specialistai mano? Kai automobiliai taip mėgsta užsidegti, sprogti, kai iš jų garuoja ir skleidžia nuodingą kvapą degalai? Kaip tai paveiks gyventojų, ypač vaikų sveikatą? Ar iš „šviežiais degalais” kvėpavusių kūdikių užaugs sveiki žmonės?
Pirmiausiai derėtų kalbėti apie realų (ne pagal gyv. vietos deklaravimą) Vilniaus gyventojų skaičių, jų augimo perspektyvą ir pagal tai tvarkyti miestą. Dabar, nors akivaizdu, kad lyginant su sovietmečio pabaiga – 1990 metais, kuomet miestas turėjo arti 600 tūkst. gyventojų, jų skaičius mažiausiai trečdaliu yra išaugęs, tačiau statistika jų rodo esant tik apie 650 tūkst. Be abejonės sovietiniai statistikos skaičiavimo principai ir metodai yra keistini. Darbas mieste taip pat yra gyvenimas jame – naudojimasis jo infrostruktūra ir t.t., taigi miesto gyventojus dera skaičiuoti pagal dirbančiųjų jame skaičių. Tokiu atveju visi ekonominiai ir poliiniai rodikliai atitiktų realybę. Pasimatytų, kad to mėgstamo kartoti skirtumo – “Vilnius ir kita Lietuva” – iš tikrųjų nėra, atsivertų tokių statistikos skaičiavimų pagrindu Vilniui daroma jo ekonominio ir politinio valdymo skriauda, jo planų atsilikimas, sostinei nederantis apleistumas.
Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/aleksandras-nemunaitis.-kaip-man-nebuvo-leista-sudalyvauti-viesame-vilniaus
(T. y., neleista prisijungti prie nuotolinio posėdžio. Komitetui vadovauja ,,Laisvės” partijos narys, posėdyje svarstytas 800 mln. E įsisavinimo klausimas)