Kokia tarša susidaro gaminant popierių ir kartoną ir kas teršiama labiausiai? Apie tai visuomenės diskutuoja po neregėto masto taršos, užfiksuotos Kuršių mariose. Į šiuos klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rūta Ustinavičienė.
Šio tipo pramonė sunaudoja didelius kiekius vandens, vadinasi ir aplinką labiausiai teršia nutekamieji vandenys. Ką galima juose rasti?
„Pirmiausia, labai daug organinių medžiagų, kurios patekę į paviršinius vandenis yra oksiduojamos, tam sunaudoja daug deguonies, kurio trūkstant vandenyje pradeda gaišti žuvys. Vandenyje, kuriame trūksta deguonies, susidaro nepalankios sąlygos tiek gyvūnams, tiek augalams.
Gali atsirasti negyvos zonos, kuriose vyksta puvimo procesai. Nuotekos, patenkančios į paviršinius vandens telkinius, padaro juos netinkamas augti ir vystytis mikrobams, planktonams ir mažoms žuvims. Tai dar labiau paveikia didesnių žuvų populiaciją, dar labiau mažėja jų prieaugis. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad netoli celiuliozės ir popieriaus pramonės išleidimo vietų nustatomas didesnis mutagenų kiekis, tiriant buvo zooplanktoną, kuojas ir ruonių organizmą. Tačiau dažniausiai vanduo, kuriame gausu organinių medžiagų gausiai žydi, dumblėja“, – teigia LSMU profesorė.
Antra, daug stiprų kvapą turinčių junginių – merkaptanas, sieros vandenilis, kiti sieros junginiai – tai yra tai, kuo daugelį metų skundžiasi Klaipėdos gyventojai. „Merkaptanas yra viena labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje. Jo kvapas – tai kanalizacijos dvoko, supuvusių kopūstų ir česnako kvapų mišinys. Šios medžiagos dedama į buitines dujas, kurios yra bekvapės, kad būtų lengviau pastebėti jų nuotėkį“, – sako R. Ustinavičienė.
Trečia, kiti nemalonūs priedai – sunkieji metalai. Chromas, varis, švinas, cinkas, kadmis, manganas. Kiek jų nuotekose yra – neaišku. „Taip pat nėra aišku, ar yra vartojami gyvsidabrio junginiai. Nes vertinant vandens taršą, pavojingiausias yra gyvsidabris, kuris sėda vandens telkinių dugne, juo minta planktonas, vėžiagyviai, žuvys – taip šis elementas keliauja mitybos grandine aukštyn, vis didindamas savo koncentraciją“, – pabrėžia profesorė.
Pasak jos, dalis literatūros šaltinių mini dioksinus, ftalatus, kitas toksiškas medžiagas, kurių šiose nuotekose taip pat gali būti. Tačiau jų didesni kiekiai susidaro tada, kada popierius yra balinamas. Kaip balikliai gali būti naudojami chloro junginiai, gali būti ir kitos mažiau aplinkai kenksmingos medžiagos.
„Manau, jog įmonė, jei nori būti sąžininga, turėtų informuoti, kokios tiksliai cheminės medžiagos yra naudojamos, juk naudojamų medžiagų apskaita įmonėse yra privaloma. Tai tikrai visiems pagreitintų darbą ir padėtų išspręsti problemas. Apibendrinant galima pasakyti, jog popieriaus ir kartono gamyba yra viena taršiausių pramonės šakų, taršios yra nuotekos, kurios prieš patenkant į paviršinius vandenis, turi būti valomos“, – pažymi R. Ustinavičienė.
išvada aiški: kol bus pilnai išsiaiškinta , ta skylė privalo būti tučtuojau uždaryta bent jau pusmečiui. “gamybos ” atnaujinimo klausimas turėtų būti svarstomas su visuomene. O greičiausiai – tokių fabrikų vieta tikrai neturėtų būti maža ,švariu geriamu vandeniu dar skaitoma turtinga bet labai menką ,lyginant su kitomis prie jūros prieinančiomis šalimis , pajūrio juostą turinti Lietuva. Variantas vadinasi : neprivalgei – neprilaižysi. Dar galėtų būti svarstoma ,jei tai būtų tiesiog valstybės biudžetui dirbanti gamykla ,o čia – keletas “akcininkų” iš tokios smarvės ,taršos pelnosi.
Turėjo būti dar vakar užšaldytos VISOS sąskaitos – gamyklos, savininkų ir administracijos, bei bent jau Klaipėdos aplinkosaugininkų.
O gamykla NUSAVINTA.