Pirmadienis, 9 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)

Antanas Kiveris, www.alkas.lt
2019-12-18 21:42:57
227
PERŽIŪROS
9
Choras „Ave Vita“ | LEU nuotr.

Choras „Ave Vita“ | LEU nuotr.

Choras „Ave Vita“ | LEU nuotr.
Choras „Ave Vita“ | LEU nuotr.

Pranešame Lietuvos visuomenei, kad po 85-erių metų veiklos ketinama sunaikinti vieną seniausių, dar tarpukario Lietuvoje įkurtą akademinį chorą „Ave Vita“. Nuo 2019 m. gruodžio 31 d. bus nebepratęsta darbo sutartis su ilgamečiu šio choro vadovu (25 vadovavimo metai) profesoriumi Kastyčiu Barisu.

Ši žinia buvo paviešinta kaip ypatingos svarbos elektroninis laiškas, kurį gavo prof. K. Barisas iš VDU Studentų reikalų departamento direktoriaus Manto Simanavičiaus. Apie tai buvo viešai paskelbta Feisbuke:

Choro darbuotojams žodžiu buvo pranešta, kad jie taip pat yra atleidžiami, o studentams siūloma pasirinkti kitą veiklą. Manome, kad šio tarpukario Lietuvos senas ir gilias tradicijas turinčio akademinio choro sunaikinimas yra didelis praradimas visai Lietuvai ir jos kultūrai. Valstybės politikai ir biurokratai, kurie pamina žmonijos pamatines vertybes, skirdami itin mažą finansavimą, kultūrai, mokslui, sunaikino mokytojų rengimo bazę (vienintelį specializuotą universitetą), naikina ir griauna valstybę iš vidaus.

Akademinis choras „Ave Vita“ savo veiklą vykdė Klaipėdos pedagoginiame, Panevėžio pedagoginiame, Vilniaus pedagoginiame, Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institutuose, Vilniaus pedagoginiame universitete, Lietuvos edukologijos universitete, o nuo 2018 metų Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje.

Vilniuje akademiniame „Ave Vita“ chore dainuoja daug įvairių specialybių studentų ir veteranų. Stiprus ir darnus kolektyvas stebina klausytojus savo jaunatvišku žavesiu, entuziazmu, kūrinių atlikimo meistriškumu bei koncertinio repertuaro įvairove. Choras „Ave Vita“ yra respublikinių ir tarptautinių Baltijos šalių studentų dainų ir šokių švenčių „Gaudeamus“, festivalių ir konkursų dalyvis, daugelio tarptautinių konkursų, vykusių Darmštate (Vokietija), Heythuysen‘e (Olandija), Valetta (Malta), Montreux ir Neuchatel (Šveicarija), Atėnų (Graikija), Cantonigros (Ispanija), Neerpelt‘o (Belgija), Veldhoven‘o (Olandija), Ankaros (Turkija), Olomouc‘o (Čekija) ir kitur laimėtojas. Choras sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose ir koncertuose JAV, Meksikoje, Italijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Slovakijoje, Ispanijoje ir kt.

Dėl savo tarptautinio aktyvumo „Ave Vita“ yra gavęs „Aukso paukštės“ apdovanojimą „Tarptautinio spindesio žvaigždė“. Tai yra aukščiausias kolektyvo įvertinimas Lietuvoje. Choras „Ave Vita“ pasiekęs nemažų laimėjimų ir Lietuvoje: XVII tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje laimėta I pirmoji vieta, 1 – jame Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse savoje kategorijoje iškovota I vieta, 2 –ame konkurse – III vieta.

Dar vienas, labai svarbus ir unikalus kolektyvo projektas, įprasminantis Lietuvos etnosą – teatralizuotas Tautinių drabužių pristatymas – koncertas „Raštų pynė“. Šiame pristatyme buvo pristatyti lietuvių tautiniai drabužiai ir penki Lietuvos etnografiniai regionai (Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija, Mažoji Lietuva) bei kiekvienam regionui priklausančios lietuvių liaudies dainos. Su šiuo pristatymu choras apkeliavo nemažą dalį Lietuvos bei užsienio šalių, tokių kaip Rusija (2010 ir 2011), Vengrija (2011), Vokietija (2013) ir Baltarusija (2015)

Choras turėjo garbės koncertuoti su tokiais atlikėjais kaip Linas Adomaitis, Birutė Petrikytė, Edmundas Kučinskas, Merūnas Vitulskis, Ovidijus Vyšniauskas, prof. Vytautas Juozapaitis ir kt. Mišraus akademinio choro „Ave vita“ atliekami kūriniai įrašyti garso kasetėje (1996) bei kompaktinėse plokštelėse (2000, 2004, 2010, 2014, 2015, 2016).

Choro meno vadovais praeityje yra buvę šie garsūs chorvedžiai ir dirigentai: Juozas Gaubas ir Stepas Sodeika (~1935~1939), Alfonsas Mikulskis (~1939~1944), Enrikas Kiškis (~1945~1947), Antanas Ilčiukas (1947-1958), prof. Klemensas Griauzdė (1958-1962), prof. Jonas Aleksa (1961-1962), doc. Margarita Gedvilaitė (1962-1994). Nuo 1994 metų kolektyvui vadovauja prof. Kastytis Barisas, nuo 1981 m. dirbęs šio choro chormeisteriu.

Valstybinius apdovanojimus pelnę garsūs muzikologai profesoriai, šiuo metu negali įsidarbinti Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Vilniuje, nors jiems ir gali būti sudaromas tinkamas paskaitų krūvis. Stojančiųjų dokumentų priėmimas 2019/20 m. mokslo metams Vilniuje buvo leistas tik paskutiniąją dokumentų įforminimo dieną.

Neįtikėtina, kad švietimo ir aukštojo mokslo reformos vykdymo metu nuolat menkinamas ir žeminamas Lietuvos mokytojo vardas ir jo profesija. Net žymūs mokslininkai, daug metų dirbę edukologijos tyrimų srityje (Lietuvos edukologijos universitete) buvo priversti ieškoti darbo mokyklose pas savo buvusius studentus arba eiti dirbti nekvalifikuotą darbą. Net profesoriui, įsidarbinusiam gimnazijoje, jo atlyginimo koeficientas yra prilygintas jaunesniojo mokytojo pareigybei, nors jis ir yra išleidęs nemažai vadovėlių mokyklai, mokytojų knygų ir t. t.

Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. Nr. XII-1229 nutarime dėl LEU ir ASU reorganizavimo, prijungimo prie VDU būdu, sąlygų 22 punkte buvo numatyta, kad „Reorganizuojant Lietuvos edukologijos universitetą ir Aleksandro Stulginskio universitetą, užtikrinamas jų veiklos tęstinumas ir įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas, juridinių ir fizinių asmenų finansinių įsipareigojimų vykdymas, taip pat įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti projektų sutartyse ir paraiškose nustatytų sąlygų vykdymas“. Tačiau, pavyzdžiui, muzikos specialybės studentų darbo ir studijų vietos buvo perkeltos į chemijos ar biologijos auditorijas ir laboratorijas, o dėstytojams pasirengti paskaitoms patalpos yra skirtos buvusiuose Gamtos mokslų fakulteto mokymo priemonių sandėliukuose.

Mokslininkai, dirbantys VDU Švietimo akademijoje Vilniuje, nuolat jaučia psichologinį spaudimą iš mokslininkų ir kitų kolegų, dirbančių Kaune. Visos Studijų kokybės vertinimo centro aprobuotos Studijų programos, kurias sukūrė LEU mokslininkai, jau pateikiamos nuasmenintai, nurodant, kad tai – VDU autorinės programos. Vytauto Didžiojo universitetui priskirtos ir LEU mokslininkų mokslinės publikacijos.

Atkreipdami dėmesį į Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo problemas ir į susidariusią grėsmingą padėtį Lietuvos mokytojų pamainos rengime, LEU Alumnų draugija kreipiasi į plačiąją Lietuvos švietimo, kultūros, meno, sporto ir mokslo bendruomenę, ragindama netylėti dėl pasaulinio lygio choro „Ave Vita“ vadovo prof. Kastyčio Bariso atleidimo iš pareigų ir faktiškai vykdomo šio choro sunaikinimo.

Autorius yra profesorius, LEU Alumnų draugijos valdybos narys ryšiams su visuomene, 26 metus dainavęs chore „Ave Vita“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos edukologijos universiteto choras „Ave vita“ švenčia jubiliejų
  2. D. Kučinskas. VDU muzikos akademija: toli nuo muzikos ir nuo akademijos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Valdas says:
    6 metai ago

    Chorų naikintojus reiktų prilyginti Lietuvos nelaimei – miškų naikintojams, kirtikams, dvikojams tipgrafams.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    6 metai ago

    Viską, kas sieja tiek su visa, tiek su tarpukario atmintimi, naikiname arba išparduodame.
    Tarpukario atmintis tuo bjauri, kad akis bado, kaip to meto politikai bei verslas gebėjo dirbti Vardan Tos. Kiek buvo NEprimityvaus verslo, kuriems jų verslas buvo tam reikalingas, kad Lietuvą augintų, kad savo visuomenines idėjas turėtų kuo finansuoti, kad savo pastangomis bent vieną Tautos medžio šaką maitintų ir puoselėtų, o ne banknotus čiužiniuose ar sąskaitose kauptų.
    Šiandien kai padedi ant svarstyklių lėkščių šio ir ano meto politikų bei verslo gebėjimą mąstyti, dirbti vardan savo sėkmingos, orios, dvasiškai atsparios, savimi pasitikinčios, ekonomiškai stiprios valstybės, tai, padėjus ANO laiko pliusus, pastaroji su tokia jėga nusveria, kad šiandieniniai lyg išspirti nuo lėkštutės nulekia…

    Atsakyti
  3. Klausimas says:
    6 metai ago

    Taip ir nesupratau: KODĖL?

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    6 metai ago

    Vakarų medienos grupė baigė statyti gamyklą Akmenėje: sausį prasidės bandymai
    – diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/vakaru-medienos-grupe-baige-statyti-gamykla-akmeneje-sausi-prasides-bandymai-944993
    Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė baigė statyti maždaug 140 mln. eurų vertės medienos drožlių plokščių g-klą Akmenės LEZe.

    Netgi sveikinčiau, jei… VMG medieną vežtųsi iš Švedijos.
    Vežtųsi per metus tiek, kiek IKEA mūsų miškų iškerta. Ir nė vienu rąstu ne mažiau! Ji iš mūsų Tėvynės – VMG – iš josios! Būtų sąžiningi mainai.
    Gal bent taip galima paveikti tuos DIRBTINIUS protus?!

    Atsakyti
  5. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Muravjoviška generalgubernatūra tęsia savo tradicijas – sunaikinti Lietuvą, lietuvių tautą ir lietuvių kalbą.
    Dabar kariama tyliai pasirašant sunaikinimą ir pritariama spengiančia tyla.

    Atsakyti
  6. Arnas says:
    6 metai ago

    Nieko keisto, ko nesunaikino sovietmečiu, dabar sėkmingai naikinama nepriklauomoje Lietuvoje…

    Atsakyti
  7. Urba says:
    5 metai ago

    Gal prieš kremliaus nurodymus nepadės niekas, nes nėra kovotojų

    Atsakyti
  8. Pajūrietis says:
    5 metai ago

    Na, bet jau daina ir solistas…

    Atsakyti
  9. Atsisveikino chorvedė says:
    4 metai ago

    Mirė iškili Lietuvos chorvedė ir pedagogė Irena Budriūnienė-Jurgelėnaitė
    – lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2021/10/17/news/mire-iskili-lietuvos-chorvede-ir-pedagoge-irena-budriuniene-jurgelenaite-21095873
    ,,Eidama 85-sius metus, spalio 14 d. mirė iškili Lietuvos chorvedė ir pedagogė buvusio Vilniaus pedagoginio instituto dabar VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ chormeisterė – Irena Budriūnienė-Jurgelėnaitė”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Savivaldybių indėlis į kultūros paveldą – beveik 28 mln. eurų, tačiau finansuojama tik trečdalis tikro poreikio
Kultūra

Savivaldybių indėlis į kultūros paveldą – beveik 28 mln. eurų, tačiau finansuojama tik trečdalis tikro poreikio

2026 03 09
Pristatomas kasdien atnaujinamas Leidimų kirsti mišką žemėlapis
Gamta ir ekologija

Pristatomas kasdien atnaujinamas Leidimų kirsti mišką žemėlapis

2026 03 09
Skruzdė prie sulos
Gamta ir ekologija

Besiruošiantiems tekinti sulą – miškininkai primena svarbiausias taisykles

2026 03 09
Rokiškyje penkių gimnazijų moksleiviai diskutavo apie kalbos laisvę
Kalba

Rokiškyje penkių gimnazijų moksleiviai diskutavo apie kalbos laisvę

2026 03 08
K. Sawados monografijos pristatymas ir diskusija Vilniaus knygų mugėje
Istorija

Išleista knyga apie žmogų, išsaugojusį nykstančios ainų tautos balsą

2026 03 07
Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos
Lietuvoje

Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

2026 03 07
Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui
Architektūra

Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui

2026 03 07
Inauguracija
Lietuvoje

Prezidentas dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus inauguracijoje

2026 03 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Irena apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • onaiskaimo apie M. Kundrotas. Penktoji kolona patriotine uniforma
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savivaldybių indėlis į kultūros paveldą – beveik 28 mln. eurų, tačiau finansuojama tik trečdalis tikro poreikio
  • Pristatomas kasdien atnaujinamas Leidimų kirsti mišką žemėlapis
  • Besiruošiantiems tekinti sulą – miškininkai primena svarbiausias taisykles
  • J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?

Kiti Straipsniai

VDU tęsiama užsienio lietuvių dėstytojų lankymosi programa

VDU tęsiama užsienio lietuvių dėstytojų lankymosi programa

2026 03 03
Lituanistinės mokyklos užsienyje

I. Gečienė-Janulionė. Suaugę išvykusių lietuvių vaikai vis dar palaiko ryšius su Lietuva

2026 02 11
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

2026 02 08
Pinigai

Atnaujinamos „Sodros“ išmokų ribos

2026 01 01
Pelėdos

Galaunių namai kviečia į šventinio laiko vakarą, kuriame susitiks poezija, garsas ir istorija

2025 12 17
Pinigai

Siūloma aiškesnė VDU apskaičiavimo tvarka

2025 10 29
Antaninos Pavlovos stebimoji dokumentika „Charakterio gimimas“ (1967)

Kūrybiškiausia vasaros diena Kintuose: nuo lietuviškos dokumentikos, iki prieš šimtmečius parašytos muzikos interpretacijų 

2025 08 20
Rūta Lūp ir Ivanas Rūstusis

L. Kalėdienė. Kodėl Rūta Lūp (Loop) dainuoja rusiškai?

2025 08 11
Jūros šventė

Klaipėda kviečia į Jūros šventę

2025 07 24
„Postcosmos“

Po žvaigždėtu dangumi – penktasis „Postcosmos“ susitikimas

2025 07 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Irena apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • onaiskaimo apie M. Kundrotas. Penktoji kolona patriotine uniforma
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Klaipėdos uostas | Klaipėdo valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Š. Valentinavičius. Lietuvai Klaipėdos jūrų uosto nereikia? (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai