
Spalio 24 d., ketvirtadienį, Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje, vyks kasmetinis renginys, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas skaitys pranešimą „Intelektualieji didžiojo kunigaikščio patarėjai: Vytauto raštininkai ir jų darbai“, meninėje renginio dalyje nuskambės Trakų Salos pilies fortepijoninio kvarteto „Confero“ smuikininko Algirdo Šocho ir pianisto Ryto Lingės atliekama klasikinė muzika. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus.
Vytautas, Žalgiris, Lietuva… Šie žodžiai tampriai susiję sąmonėje. Yra Lietuvoje vietos, kur jie ypač svarūs. Viena iš tokių – Trakai – ir šiandien traukiantys stiprybės ieškančius, tiesos trokštančius, pavargusius nuo rutinos ir siekiančius prisiliesti prie esmės. Nes čia kaip niekur kitur vis dar plevena Vytauto Didžiojo ir Žalgirio mūšio pergalės dvasia. Tai
jaučiama pačioje Trakų žemėje, pilių mūruose, atspindėta muziejaus ekspozicijoje. Natūralu, kad čia lankantis, vaikštant po amžius menančias menes, žvelgiant į Galvės ežero gelmes, į kurias ir Vytautas Didysis žvelgė, kyla klausimas – o apie ką gi jis tuo metu mąstė, ką išgyveno? Kokia aplinka jį supo, ką jis dėvėjo, ką jam patiekdavo ant stalo ir kaip tais laikais jo dvaro gyventojai pramogavo, ar rašydavo laiškus ir kas juos gabendavo?…
Iš tų klausimų ir gimė idėja, minint Vytauto Didžiojo mirties metines, giliau pažvelgti į valdovą supusią aplinką bei patį laikmetį. Pakalbėti apie tai, ko nerašė istorijos vadovėliai bei populiarioji spauda. O mokslinė ne kiekvienam buvo pasiekiama. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui atminti skirti istoriniai vakarai muziejuje pradėti rengti netrukus po nepriklausomybės atgavimo. Ilgainiui jie tapo papročiu.
„Trakų miestas vaidino unikalų vaidmenį formuodamas viduramžių Lietuvos istoriją. Daug faktų apie miesto įkūrimą, pilių statybos etapus, bažnyčios fundavimą, čia gyvenusius, valdžiusius, jojusius į karo žygius ar žuvusius nuo sąmokslininko rankos Lietuvos kunigaikščius yra žinoma, daug jų – vadovėlių puslapiuose ar akademiniuose traktatuose. Tačiau šį sykį vakaras skirtas materialius raštijos paminklus kūrusiems viduramžių raštininkams, – sako Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė. „Paskaitos tema skirta žmonėms, kurie užrašę Lietuvos valdovų originalias mintis ar idėjas pavertė jas įvykių scenarijais. Nelengva buvusi jų duona kasdienė,“ – spėja muziejaus vadovė, cituodama viduramžių patarlę: pirštai rašo, bet kenčia visas kūnas.
„Valdovo kanceliarija kaip valdymo institucija Lietuvoje susiformavo didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais, – dalinasi mintimis prof. dr. Rimvydas Petrauskas, – Iš užsienio sukviesti raštininkai ne tik rengė lotyniškus ir vokiškus valdovo dokumentus ir laiškus, bet ir padėjo realizuoti reformas šalies viduje bei atstovauti valdovą už jos ribų. Todėl jie ir buvo vadinami ne tik raštininkais bei sekretoriais, bet ir tarėjais. Kokia buvo jų kilmė? Kaip ilgai jie tarnaudavo valdovui? Kokie asmeniniai santykiai klostydavosi tarp monarcho ir jo intelektualiųjų tarėjų? Paskaitoje bus pristatytas kolektyvinis šių Vytauto raštininkų portretas“.
Buvimo kartu, atminimo jausmą sustiprins muzika. Fortepijoninis kvartetas „Confero“ jungia perspektyviausius jaunosios kartos atlikėjus iš Lietuvos. Išvertus iš lotynų kalbos kolektyvo pavadinimo reikšmė – „burtis“ – atspindi po Europą išsibarsčiusių atlikėjų idėją: nepaisant ribojančių atstumų jungtis ir rengti kokybiškos klasikinės muzikos koncertus Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2018 m. vasaros „Confero“ tapo oficialiu Trakų Salos pilies kolektyvu.
Rengėjai svetingai lauks atvėrę širdis ir pilies vartus. Įėjimas nemokamas.
Tądien kviečiama nemokamai sudalyvauti ir švietėjiškame užsiėmime „Pasivaikščiojimas su Vytautu Didžiuoju“ (14.00 ir 15.00 val.), užsirašymas gidai@trakaimuziejus.lt arba telefonu 8 665 26240.
Vytauto tarnystė Lenkijai Lietuvos istorijai garbės nedaro. Nepaslėpsi tai ir prie jo vardo pridėjus “Didysis”…
Teisingai pasakei. Vytautas Lietuvą gavo iki savo “smerties”.
Įdomu, ką gali pasakyti prof. Petrauskas, kaip lenkamylis bimbiliauckininkas, kai lenkų istorikai nieko neparašė apie Vytautą Didįjį ?