Nuo spalio 22 d., 15 val., „Žalgirio“ arenoje, pirmame aukšte esančioje VIP salėje, visi norintieji galės susipažinti su architektų pasiūlymais šiuolaikiškiausiam šalyje lengvosios atletikos maniežui. Darbus pristatys ir įvertins recenzentai dr. Martynas Mankus ir dr. Viltė Janušauskaitė.
Įsibėgėjusios S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybos bei sporto halės rekonstrukcija – tik dalis Ąžuolyno daugiafunkcinio sporto ir laisvalaikio komplekso projekto. Netolimoje ateityje jį papildys geriausia šalyje erdvė lengvaatlečiams. Kauniečiai jau gali įvertinti aštuonias architektų pateiktas konkursines vizijas.
Naujajame lengvosios atletikos manieže numatyti bėgimo takai, šuolių į aukštį bei tolį sektoriai, taip pat šuolių su kartimi, rutulio stūmimo ir tolimųjų metimų (ieties, disko) treniruočių sektoriai. Lengvaatlečiai prakaitą lies treniruoklių ir gimnastikos salėse, o jėgas atgaus masažo kabinetuose. Manieže bus įrengtos 500 vietų žiūrovų tribūnos.
„Būsimame manieže galės vykti Lietuvos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionatai ir kitos aukšto rango varžybos. Ypač ši sporto erdvė pasitarnaus kokybiškoms treniruotėms žiemos metu. Be to, pretenduosime rengti Europos lengvosios atletikos rungtynes S. Dariaus ir S. Girėno stadione, o vienas iš reikalavimų – šalia turėti apšilimo aikštę arba maniežą. Sportininkams naujoje erdvėje bus sudarytos visos sąlygos siekti geriausių rezultatų“, – pabrėžė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis žada, kad jau kitąmet bus parengtas techninis maniežo projektas, o statybos galėtų prasidėti 2021 metais.
Kaip atrodys naujasis maniežas su 150 vietų požemine automobilių stovėjimo aikštele paaiškės pasibaigus architektūrinių idėjų konkursui.
„Sulaukėme 9 projektinių pasiūlymų. Tiesa, vienas darbas buvo pašalintas dėl autorystės išviešinimo. Vertinant pasiūlymus bus atsižvelgiama į idėjos originalumą ir vientisumą, pastato funkcionalumą, tvarumą, projekto kainą ir kitus kriterijus. Su pirmosios vietos laimėtoju Kauno savivaldybė pasirašys projektavimo paslaugų sutartį. Tai žadama padaryti iki metų pabaigos“, – teigė Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis.
Projektiniai pasiūlymai „Žalgirio“ arenoje bus eksponuojami iki lapkričio 10 dienos. Juos pamatyti galima darbo dienomis nuo 10 iki 17 val. Su projektiniais pasiūlymais susipažinti galima ir internete: laskaunas.lt
Projekto vizualai: https://we.tl/t-xN2m6asYcI
O pinigai tam viskam statomamą – privatūs, Kauno ar valstybės? Nesakoma. Kam tokie statybų mastai Kaunui reikalingi? Juk yra regionai. Politikai kalba apie regionų gaivinimą, o viskas telkiama Kaune. Ir kaip paprastai, taip ir šiuo atveju apie statybų Kaune finansavimą nutylima. Kodėl taip yra? Antai, Vilniuje numatytiems objektams skirtos ES lėšos neįsisavinamos arba net, kas sunkiai suprantama, jų atsisakoma. Antai Šimašius, kuris savivaldybės administratoriumi, matyt, ne šiaip sau, turi Kauno gyventoją, ėmė ir jų atsisakė (regis, ar net ne 60 mln. skirtų Nacionalinio stadiono statybai). Tai įvykis, tačiau LRT nuodugniau to nesiaiškino, jo nenušvietė – kurgi šie pinigai nuplaukė, nors akivaizdu, kad tokiu atveju „valstiečiams” su Skverneliu radosi galimybė jas perskirstyti. Koks jų likimas, kur jos nuplaukė… Žmonėms įdomu – kam gi kaip iš dangaus nukrito tokie dideli valstybės pinigai. Suprantama, visa tai taptų aiškiau, jeigu LRT vykdant savo informacinę paskirtį paviešintų kiek ir kur tų perskirstytų lėšų yra nuplaukę. Apskritai Lietuvoje trūksta viešai skelbiamų duomenų apie ES paramos fondų ir investicinių lėšų naudojimą, jų duodamą šaliai naudą. Pvz., kokį ekonominį efektą šaliai davė prieš 4-5 metus už valstybės lėšas – 365 mln. eurų nutiesta “Rail Baltica” europinė vėžė. Apie tai LRT visiškai tyli. Kas ją užčiaupia, kas čia ta stebukliga dirigento lazdele mosuoja žurnalistui… Štai ką turime šalyje su informacinės, švietimo paskirties vykdymu, kuris yra LRT valstybinė -visuomeninė misija.
“Juk yra regionai”? Kaune buvo – IR TURI BŪTI kaip bebūtų vadinama “aukštojo sportinio meistriškumo mokykla” ir sporto medicina, tyrinėjanti žmogaus galimybes. Mačiau fakultetas vis dar yra? Gal akademijos SMU sudėtyje… Kodėl daugelis mąsto, kad Kaune negali būti respublikinių CENTRŲ?!
Tokiu erdviu kurimas rodo, jog paklausa yra. Visuomene vis labiau rupinasi savo sveikata ir tai dziugina. Nes nors ir koks intensyvumas dabar vyrauja, fizinio aktyvumo truksta