Savivaldybėse dirbančių ugniagesių gelbėtojų padėtis siaubinga. Gaunamo finansavimo ir taip vargiai užtenka gaisrinių pareigoms atlikti, o šiemet apskritai kažkur išgaravo dalis jiems iš biudžeto skirtų lėšų. Jei finansinės bėdos nebus sprendžiamos, ugniagesiai gelbėtojai žada protestus visoje Lietuvoje.
„Vien šiems metams užbaigti savivaldybių ugniagesiams trūksta 1,5 mln. eurų, o, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos žiniomis, kiti metai bus dar finansiškai sunkesni. Lėšų stygius skaudžiai jaučiamas visose šalies savivaldybėse. Padėtis tikrai pavojinga“, – sako Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Juozas Pocius.
Kaip paaiškina Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Algis Lisauskas, dabartinė ugniagesių finansavimo situacija tragikomiška: „Jau kuris laikas vaikštome kryžiaus kelius tarp Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Seimo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, taip ir negaudami aiškaus atsakymo, kas nutiko su žadėtomis lėšomis. Aiškinama, kad Finansų ministerija paskyrė tiek lėšų, kiek prašyta pagal pateiktą minimalų lėšų poreikį, bet savivaldybių šie pinigai nepasiekė. Kur jie dingo?“
Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų viršininkai ir profesinės sąjungos įtaria, kad galimai dalis lėšų panaudota kitoms reikmėms. Savivaldybėse neretai dirba nepakankamai žmonių, aprūpinimas įranga ir ekipuote nepakankamas, ugniagesių automobilių amžius daug kur siekia keletą dešimtmečių, o ir pačius pastatus reikia kartas nuo karto remontuoti – tai tik keletas aštriausių problemų.
Pasak LTPF patarėjo Artūro Černiausko, kadangi valstybė delegavo šias funkcijas savivaldybėms, vadinasi, ji ir privalo pasirūpinti tinkamu aprūpinimu, jog būtų įmanoma tas funkcijas atlikti. Deja, kartais nutinka taip, kad funkcija deleguojama, o reikiamų lėšų pakankamai neskiriama ir norima, kad prisidėtų savivaldybės. Šioje vietoje ir kyla problemos – pinigų nepakankama. Tiesa ta, kad nemažai savivaldybių vietinei valdžiai tai per daug nerūpi. Iš to seka, kad rizika tiek gyventojams, tiek patiems ugniagesiams gelbėtojams vis didėja. Jau matome negatyvių tokios neatsakingos praktikos pavyzdžių. „Gautų lėšų dažniausiai pakanka tik ugniagesių atlyginimams. Skiriant lėšas menkai atsižvelgiama į pastatų būklę, technikos poreikį ir kita, nors viskas sensta“, – prideda A. Černiauskas.
„Reglamentuojama, kad punkte turėtų dirbti po aštuonis ugniagesius gelbėtojus ir vienas skydininkas, o budėti bent du ugniagesiai. Tikroji padėtis ta, kad žmonių trūksta ir į gaisrus dažnai važiuoja vos vienas ugniagesys (nors pagal taisykles net iš garažo vienas negalėtų išvažiuoti). Kitaip tiesiog neina – net gerai besitvarkančiose savivaldybėse žmonės priversti pažeidinėti saugumo taisykles, nes alternatyvų nėra. Dirbti viršvalandžius taip pat nenorima leisti, nes tai reiškia didesnį apmokėjimą, o, kai lėšų ir taip trūksta, renkamasi verstis su tuo, ką turima. Nors ir rizikuojant. Be to, ugniagesiai ir serga, ir atostogauja“, – pabrėžia J. Pocius.
Jis pamini, kad jau yra blogai pasibaigusių atvejų, pavyzdžiui, kai, į iškvietimą atvežiavus tik vienam ugniagesiui, sudegė visa sodyba. Vienam žmogui atstoti komandą ir vien jau susitvarkyti su technine puse yra be galo sudėtinga. „Taip kris pasitikėjimas ugniagesiais ir įdomu, kas atlygins žalą nukentėjusiems, jei šie ims kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo panašiose situacijose? Iš biudžeto, taigi, mokesčių mokėtojai? Kažin ar toks „taupymas“ nekainuos kur kas daugiau“, – ironizuoja jis.
Kol kas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija bando problemas spręsti dialogu ir, susitikus su visomis pusėmis, t. y. Finansų, Vidaus reikalų ministerijų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento aukšto lygio atstovais, išsiaiškinti, kur pradingo skirtos lėšos ir ką galima padaryti dėl trūkstamo papildomo finansavimo. „Jei dialogas nepadės, būsime priversti imtis teisėtų protesto priemonių, kad atkreiptume visuomenės dėmesį į susidariusią pavojingą situaciją. Gal ugniagesiai ir yra didvyriai, bet vis tik ne supermenai“, – sako A. Lisauskas.
A. Černiauskas priduria, kad LTPF kreipsis į Vidaus reikalų ministeriją su siūlymais dėl reglamentavimo pataisų. „Jei ugniagesių nuolat stinga, bet taip pat vengiama leisti dirbti viršvalandžius, būtų racionalu, jei gaisrinių komandose būtų įvesta 9,5 etato (arba vienas ugniagesys „tektų“ dviem komandoms). Valstybei norint taupyti, papildomo pusės etato įsteigimas kainuotų pigiau nei pusantrinis viršvalandžių apmokėjimas. Juk vis tiek visiems aišku, kad komandose turi būti daugiau ugniagesių gelbėtojų ir anksčiau ar vėliau prireiks spręsti šią problemą. Ir geriau būtų anksčiau, kol tai dar nekainavo žmonių gyvybių“, – vieną pagrindinių siūlymų politikams pamini jis.
