Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teikimu, pritarė habilituotos biologijos mokslų daktarės, Vilniaus universiteto dėstytojos Eugenijos Šimkūnaitės metų minėjimo planui. Kaip žinia 2020-uosius Seimas yra paskelbęs E. Šimkūnaitės metais. 2020 m. kovo 11 d. sukaks 100 metų nuo E. Šimkūnaitės gimimo.
Plane, kuris parengtas bendradarbiaujant su E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu, numatyta įamžinti Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos, knygų, monografijų, straipsnių autorės atminimą, įrengiant informacinius stendus Vilniaus botanikos sode, vaistažolių taką – Vingio parke.
Taip pat numatyta pristatyti E. Šimkūnaitės gyvenimo darbus, rengiant konferencijas, įvairius švietėjiškus renginius, taip pat rengiant laidas apie vaistažoles televizijoje, radijuje bei leidžiant tam skirtus leidinius ir kartu skatinant Lietuvos visuomenę domėtis vaistiniais augalais.
Be to, kitąmet numatyta atnaujinti Tauragnų krašto muziejuje įrengtą E. Šimkūnaitės, išstudijavusios ir moksliškai aprašiusios daug vaistažolinių augalų, palyginusios lietuvių vaistažolininkystės ir liaudies medicinos patirtį, vardo įamžinimui skirtą edukacinę erdvę ir pritaikyti ją lankytojų poreikiams. Taip pat Tauragnuose esančiame E. Šimkūnaitės Vyšnių sode žadama įrengti 100-osioms gimimo metinėms skirtą suoliuką, o jos tėvų buvusių namų valdoje Tauragnuose – atminimo ženklą.
E. Šimkūnaite gimė 1920 m. kovo 11 d. Rusijoje, Krasnodaro krašte, Novorosijsko mieste, vaistininko Prano Šimkūno ir medicinos sesers Olgos Lebedevos-Šimkūnienės šeimoje. Visą savo gyvenimą dr. E. Šimkūnaitė paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Domėjosi archeobotanika, talkindavo archeologams, nustatydama augalų rūšį ir amžių iš kasinėjimų metu rastų gaisravietėse suanglėjusių augalų liekanų. Parašė daugybę mokslinių straipsnių bei skaitė pranešimus mokslinėse farmacininkų ir botanikų konferencijose. Taip pat dažnai skaitė pranešimus visuomenei. Iš jos gyventojai mokėsi sveiko gyvenimo gudrybių, gamtos reiškinių pažinimo, liaudies medicinos išminties.
Plano priemones įgyvendins Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros ministerijos, taip pat Utenos, Pasvalio, Telšių rajonų savivaldybės, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas, Vilniaus universiteto botanikos sodas, Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmai, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir kitos įstaigos bei institucijos.
Garsus Švedijos politinis veikėjas liuteronas Ulofas Palmė buvo vienas įtakingiausių pasaulio mitologijos ir religijos tyrinėtojų. Po 1986 mirties (žuvo) jis buvo palaidotas prie bažnyčios esančiose kapinėse. Antkapis – kukli juodo granito plokštė ir šalia pasodinta vyšnia. Žymiosios mūsų žolininkės. Eug. Šimkūnaitės kapas Tauragnuose yra kuklus, irgi šalia pasodinta vyšnia. Kokiai religinei bendruomenei priklausė Eugenija Šimkūnaitė – romuvietė, liuteronė buvo ar katalikė? Gal kas žino.