Birutės parke atgims Palangos istorija

Rugsėjo 7 d., pirmąjį rudens šeštadienį, Palangos Birutės parke lankytojų žvilgsnius ir mintis prikaustys nebyliai pasakojama kurorto istorija – bus minima Birutės parko diena, šiemet skiriama Palangos istorijai.

Skiriama Palangos istorijai

Birutės parko dienos renginiai kasmet skiriami vis kitai temai. Šiųmetę, pasak renginio sumanytojos ir režisierės Aušros Latonienės, padiktavo su Palanga susijusios istorinės sukaktys. „Taip jau sutapo, kad šiais metais minime labai daug Palangai svarbių sukakčių. Pavyzdžiui, 1824 m., tai yra, prieš 195 metus, caro armijos pulkininkas grafas Mykolas Tiškevičius iš generolo Ksavero Neselovskio už 177 tūkst. sidabrinių rublių nupirko Palangą. Prieš 150 metų ant parke, Birutės kalno, buvo pastatyta nauja mūrinė koplyčia. Prieš 120 metų Palangoje pirmą kartą buvo viešai suvaidintas lietuviškas spektaklis „Amerika Pirtyje“, o prieš 110 metų Palangai suteiktos kurorto teisės. Šios reikšmingos sukaktys ir padiktavo mintį šiųmetę Birutės parko dieną akcentuoti Palangos kurorto istoriją“, – kalbėjo A. Latonienė.

Atgims istorija

Birutės parko diena šiais metais lankytojus pirmiausia pakvies į parko puošmeną – grafų Tiškevičių rūmus, kuriuose yra įsikūręs Gintaro muziejus. „Dedikacija Palangos kūrėjams“ – taip A. Latonienė pavadino rūmuose 11 val. prasidėsiantį reginį – teatralizuotą kurorto istoriją.

Šio renginio metu žiūrovai turės galimybę ir pirmieji pamatyti ką tik sukurtą filmą „Eleonora Bucevičienė – Nora Valicka“ apie buvusią rašytoją, pirmosios šalyje moters fotografės, palangiškės Paulinos Mongirdaitės giminaitę Eleonorą Bucevičienę. Šio filmo idėjos autorė Jolanta Klietkutė, režisierius – Justinas Lingys. Filmas yra iš ciklo „Vyrų šešėlyje“.

E. Bucevičienė buvo aktyvi visuomenės veikėja, pirmoji pajūrio rašytoja simbolistė, dramaturgė, poetė, publicistė. Artimųjų ir draugų ji buvo vadinama bei savo kūrinius pasirašinėjo sutrumpintu vardu – Nora. Būtent Palangoje prabėgo patys gražiausi Eleonoros bei jos sesers paauglystės ir brandos metai.

Šiemet sukanka 105 metai, kai 1914 m. Varšuvoje leidžiamame savaitraštyje „Ziemia“ (Žemė) penkiuose numeriuose Nora paskelbė didelės apimties romantinę mitologinę-istorinę-antropologinę esė apie Palangą. Keli šios esė puslapiai buvo iliustruoti rašytojos tetos – fotografės Paulinos Mongirdaitės nuotraukomis.

Pasivaikščiojimas parko takais

Po vidurdienio, 12.30 val., visi norintieji bus pakviesti pasivaikščioti Birutės parko takais bei pasiklausyti įdomaus pasakojimo apie parko augmeniją. Beje, ne kiekvienas žino, jog parke dar žaliuoja augalai, sodinti paties parko įkūrėjo Eduardo Fransua Andrė. Yra ir ne parko įkūrėjo rankomis sodintų, tačiau toje pačioje vietoje ir lygiai tokių, kokius pasodino E. F. Andrė, augančių želdinių. Apie tai, kartu su Birutės parko dienos svečiais vaikščiodamas parko takeliais, papasakos buvęs ilgametis Palangos botanikos parko vadovas Antanas Sebeckas.

Ekskursija po parką prasidės simbolinėje vietoje – nuo oranžerijos, prie informacinio stendo apie Birutės parko augmeniją bei gyvūniją.

Meninės kompozicijos

Palangos kurorto istorija, kurios neįmanoma atpasakoti vos keletu sakinių, meniškai atsispindės ir alėjoje, pavadintoje „Laiko ženklai“. Menines kompozicijas, praturtinsiančias Birutės parką bei tyliai kuždėsiančias kurorto istorijos faktus, jau kuria menininkai Gintautas Ačas bei Jūratė ir Česlovas Gudžiai.

Prie laiko tėkmę atspindinčių originalių meninių kompozicijų nuo 14 val. iki 16 val. vyks teatralizuoti pristatymai bei atrakcijos, padėsiančios Birutės parko dienų lankytojams geriau pažinti kurorto istorijos smulkmenas. Pavyzdžiui, prisiminti, jog Palangos kurortas visuomet garsėjo savo ypatingo skonio ledais.

Kadangi šie metai šalyje yra paskelbti Antano Smetonos metais, o šio Prezidento vardas yra neatsiejamas ir nuo Palangos, alėjoje „Laiko ženklai“, be kitų, bus ir šiai iškilai asmenybei skirta kompozicija. „Žaismingai įamžinsime A. Smetonos būvimą Palangoje“, – intrigavo A. Latonienė.

Kurorto istorijos dvelksmą dovanos ne tik parką dabinančios meninės kompozicijos, bet ir į praėjusį šimtmetį nukeliantys istoriniai personažai. „Kurorto istorija neatsiejama nuo grafų Tiškevičių vardo, tad šios garsios giminės „atstovus“ taip pat bus galima sutikti Birutės parke. Ne tik susitikti, bet įsiamžinti su jais. Norime Birutės parko dienos lankytojams suteikti galimybę nufotografuoti istoriją bei pasijusti tarsi nužengus į grafų Tiškevičių laikus“, – kalbėjo renginio režisierė.

Pučiamųjų muzika

Kokia gi Palangos kurorto istorija be pučiamųjų orkestro atliekamų melodijų?
Palanga nuo seno garsėjo pučiamųjų muzikos tradicijomis ­– orkestro atliekamos melodijos kurorte skambėjo jau daugiau nei prieš šimtmetį. Ir šių dienų Palangos vasaros neįsivaizduojamos be garsiojo Palangos orkestro, parko rotondoje klausytojus džiuginančio nemokamais koncertų ciklo „Orkestro vasara“ koncertais. Būtent Palangos orkestro pasirodymas 16 val. vainikuos ir Birutės parko dieną.

Birutės parko dienos (rugsėjo 7 d.) programa:

11 val. – Istorijos valanda. Dedikacija kurorto įkūrėjams. Gintaro muziejus.
12.30 val. – „Pasivaikščiojimai po Birutės parką“. E. F. Andrė sodintas parkas šiandien. Parko oranžerija.
14 val. – alėjos „Laiko ženklai“ atidarymas. Meninių kompozicijų autoriai G. Ačas, J. Ir Č. Gudžiai. Centrinis parko takas.
16 val. – „Dedikacija tradicijai“. Palangos orkestro koncertas. Rotonda.