
Liepos 24 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija posėdyje svarstė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ skundą dėl Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasisakymų. Nuomonėms išsiskyrus, balsų dauguma buvo nutarta pradėti tyrimą. Išvadų rengėjomis paskirtos Seimo narės Dovilė Šakalienė ir Ona Valiukevičiūtė.
Primename birželio 27 dienos vakarinio posėdyje Seimo narių pasisakymus svarstant nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektą:
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS VI (PAVASARIO) SESIJOS VAKARINIO posėdžio NR. 304 STENOGRAMA
2019 m. birželio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
A. Nekrošius ir R. Žemaitaitis
Pirmininkas (R. Žemaitaitis, MSNG*): Gerbiami kolegos, prašom registruotis. Vakarinis posėdis pradedamas. (Gongas)
Užsiregistravo 52 Seimo nariai.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016(2) (priėmimo tęsinys)
Pradedame mūsų vakarinį posėdį. Pirmas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016(2).
Per šoninį mikrofoną – R. Šarknickas. Prašom, kolega.
Šarknickas (LVŽSF): Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos.
Pirmininkas: Pusės valandos pertrauka. Ačiū, gerbiamas kolega, pusės valandos pertrauka. Visi pritariame? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos pasiūlymui daryti pusės valandos pertrauką, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Už balsavo 39, prieš – 21, susilaikė 10 Seimo narių. Pusės valandos pertraukai pritarta.
/…../
Po pertraukos.
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016(2). Vienas straipsnis. Galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Ne. Motyvai už, prieš. Už visą tada, nes nieko nėra, pastabų, pasiūlymų nėra, tada tik motyvai eina.
Už – V. Simulikas. Prašom, kolega.
Simulikas (LVŽSF): Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, aš tikrai kviečiu išreikšti poziciją pozityviai žiūrint į visuomenės atstovus, nepriklausomai nuo jų pasirinkimo į tikėjimo laisvę. Aš gerbiamam Andriui noriu atsakyti, nes man tada neišėjo atsakyti. Manau, kad daugelis puikiai suprantame, kad jeigu valstybė pasitikės ir įteisins šią religinę bendrovę, savaime aišku, visi įstatyme numatyti instrumentai bus galimai naudojami. Galimai tų vaikų tėvai rinksis ir mokymąsi, kas yra mokyklose numatyta, galimai valstybė skirs ir dotaciją, nes tie žmonės gyvena Lietuvoje, jie dirba, moka mokesčius. Visa tai bus nustatyta įstatymo nustatyta tvarka. Tai, mieli kolegos, ką mes patys ir nustatėme. Kodėl turėtume vienus ar kitus išskirti?
Jeigu mes sukūrėme taisykles, jų laikosi žmonių bendruomenės ir pagal tas taisykles jie turi teisę pretenduoti į ką nors, kodėl jūs norėtumėte ir jų atimti tą teisę? Aš esu žmogus iš tų, kurie… Šiaip dėl daugelio dalykų, kai draudimai buvo įvedami, aš nebalsuodavau ir nemanau, kad draudimais ar apribojimais mes galime pasiekti normalios, civilizuotos, europietiškos visuomenės vystymosi, žiūrint į ateitį. Jeigu mes gerbiame vienas kitą ir mūsų pagarba netrukdo kito žmogaus pagarbai, manau, nuo to viskas ir prasideda. Tikrai nuoširdžiai kviečiu pagalvoti apie kaimyną, draugą, bičiulį, kuris gal truputį kitaip galvoja nei jūs, bet jis turi tą teisę, neatimkite iš jo tos teisės. Ačiū.
Prieš – R.J. Dagys. Prašom, kolega.
J. Dagys (TS-LKDF): Iš pradžių galvojau, kad šitas svarstymas bus toks truputį su lengva potekste – padiskutuosime, pasidalinsime nuomonėmis ir paliksime jį. Bet, pasirodo, jisai juda į priekį ir jau, mano galva, gana pavojingai. Pirmiausia siūlau kolegoms neklaidinti – bendruomenės jau įteisintos. Mes kalbame apie visiškai kitus dalykus. Jūs gavote Vyskupų Konferencijos raštą. Kas matė, tas skaitė ir pamatė argumentus. Kas nenori matyti, niekada ir nematys jų.
Aš vėl noriu atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus. Aš tikrai gerbiu visus žmones, kurie tiki į visas deives, joms meldžiasi ir taip toliau. Bet aš labai abejoju, ar kalbame apie tą, ką mes čia sakome.
Atkreipsiu dėmesį į kai kuriuos argumentus. Baltų sąvoka, kaip rašoma vyskupų rašte, vertinama kaip mokslinis konstruktas. Baltai nėra nei tauta, nei kultūriškai, religiškai vieninga grupė. Įvesta tam, kad būtų lengviau suklasifikuoti ką? Giminiškas kalbas. Prūsų, lietuvių, latvių religinių tikėjimų kompleksai buvo labai skirtingi. Skyrėsi dievybės, ritualai ir papročiai. Akivaizdu, kad niekada nebuvo jokios vieningos universalios baltų religijos, apie ką mes čia dabar šnekame. Nėra vienybės ir tarp tų organizacijų, kurios dabar yra.
Dabar, kas svarbiausia. Jeigu mes šią kultūrinę bendriją pradėsime įteisinti kaip religinę, tai anksčiau ar vėliau mes išplausime visų religinių bendrijų sąvokas ir tada kiekvieną kultūrinę bendriją galėsime paskelbti kaip religiją, o religiją traktuoti tik kaip kultūrinę bendruomenę, ką mes dabar norime padaryti. Tai mes tada jau pažeidžiame tam tikrus fundamentalius…
Pirmininas: Laikas, kolega!
J.Dagys (TS-LKDF): …įsipareigojimus ir Konstituciją.
Pirmininkas: Ačiū jums, kolega. P. Urbšys – už. Prašau, Povilai.
Urbšys (MSNG): Būdamas katalikas niekada neneigiau ir neneigsiu senovės lietuvių krikščioniškos religijos svarbos formuojant mūsų tautos dvasinę tapatybę. Niekada nesutiksiu su teiginiais, kad tik krikščioniškas mūsų tikėjimas buvo anapus Europos civilizacijos ribos. Mūsų tautos etnogenezės šerdyje glūdi ikikrikščioniškos ir krikščioniškos pasaulėžiūros klodai. Jie yra vienas su kitu susilieję. Todėl niekada nepritariu nuomonei, kuri žemintų romuviečių indėlį į mūsų tautos tapatybės išsaugojimą. Jie daugiau negu 50 metų vykdo šią svarbią misiją. Tačiau jei kalbame ne apie etnografinę, kraštotyrinę misiją, o apie valstybės remiamą religinę misiją, turime suvokti, kad mes visi priimame didelę atsakomybę tiek už tos bendruomenės nuveiktą darbą, tiek prieš ikikrikščioniškos lietuvių tikėjimo sampratos išsaugojimą. Jeigu yra manančių, kad dabar yra pribręsta būtent pripažinti bendruomenę, kuri galėtų prisiimti šitą atsakomybę, balsuokite už. Jeigu jus tenkina tai, kad dabar net savo oficialiame puslapyje jie kaip kalendorines šventes nurodo tik žiemos saulėgrįžą, Kūčias, pusiaužiemį ir Užgavėnes, ir tai yra visas mūsų ikikrikščioniško lietuvių tikėjimo paveldas, ir tai yra religinės bendruomenės pateikimas, rodo tai, kad mes savotiškai, balsuodami už, einame tuo keliu sumenkinti ir patį senovės lietuvių tikėjimą, ir patį „Romuvos“ bendruomenės nuveiktą darbą. Jeigu esame už tai, balsuokime.
Pirmininkas: Ačiū, kolega. Prieš – A. Navickas. Prašau, kolega.
Navickas (TS-LKDF): Keli aspektai. Iš karto vienas netikėtas. Klausiausi Povilo, kuris kalba kaip katalikas apie kažkokį ikikrikščionišką paveldą. Aš noriu sakyti, kad baltų „Romuva“ nepretenduoja į jokį ikikrikščionišką paveldą. Jie pretenduoja į dabartines religines konstrukcijas čia ir dabar. Čia yra jų reikalas, tikrai jie turi teisę, jie yra įregistruoti. Kai mes kalbame apie valstybės pripažinimą, tai aš norėčiau sakyti, sutinku su ponu V. Simuliku, kai jis sako, kad jie turi tam teisę. Bet aš noriu sakyti, valstybės pripažinimas apima ir mūsų veiksmą. Būtent atsakomybė bus Seimui, ar mes tęsime sovietmečio politiką, kai iki 1940 metų etnokultūra, krikščioniškos tradicijos gyvavo labai gražiai ir harmoningai, buvo atskirtos ir supriešintos. Deja, tą supriešinimą šiandien mes galime įtvirtinti vėl. Aš netikiu, kad kam nors priklauso lietuvių kalba, netikiu, kad kokia nors religinė tradicija gali privatizuoti etnokultūrą. Tas lietuvybės ir krikščionybės supriešinimas, etnokultūros ir krikščionybės supriešinimas, kurį šiandien mes norime padaryti, yra tikrai sovietmečio, deja, tradicijos tąsa. Tai nėra laisvės įteisinimas, tai yra sovietmečio projekto paprasčiausiai pratęsimas. Aš nieko nesakau, kad „Romuva“ yra sovietmečio projektas, tikrai ne, bet tas supriešinimas yra, deja, atėjęs iš sovietinių laikų ir siūlau šiandien atidėti tą klausimą, nebalsuoti. Galbūt ateis laikas, kai mes galėsime valstybės pripažinti ir šitą bendriją, bet tikrai ne šiandien.
Pirmininkas: Ačiū, kolega. S. Gentvilas – už. Prašau, kolega.
Gentvilas (LSF): Gerbiamas Andriau, man atrodo, atėjo diena, kai būtent šiandien reikia pripažinti šią religinę bendruomenę valstybės vardu, nes šita bendruomenė, laikydamasi mūsų įstatymų, 25 metai yra registruota Lietuvos religinių bendruomenių sąvade. Priešingai negu teigia Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, kuris, atsiuntęs laiškus, kvestionuoja Teisingumo ministerijos Juridinių asmenų registro duomenis, „Romuva“ jau 25 metus laukia šitos teisės ir, man atrodo, jinai išaušo. Priešingai negu Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas teigia šiandien išplatintame laiške, šita bendruomenė turi 5 tūkst. ir daugiau sekėjų.
Priminsiu Seimo nariams, kad prieš dvejus metus Lietuvos Seimas yra pripažinęs Naująją apaštalų bažnyčią, kuri turėjo tik 422 sekėjus, arba prieš trejetą metų pripažinome Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungą, kuri turėjo 1 tūkst. 852 sekėjus, oficialiai registruotus. „Romuva“ turi atramą visuomenėje. Jinai yra registruota 25 metai ir ne man čia aiškinti, kad jie net nėra religinė bendruomenė, kai mūsų teisės aktai sako, kad jie yra jau 25 metai čia, Lietuvoje, gyvena visavertį gyvenimą. Kviečiu toleruoti kitokius už save, kviečiu nesišaipyti ir kviečiu pripažinti tuos, kurie yra kitokie ir tiki tuo, ką mano. Kviečiu pritarti šitam nutarimui.
Pirmininkas: Kolega M. Majauskas – prieš.
Majauskas (TS-LKDF): Aš manau, kad turime labai atvirai ir aiškiai kalbėti ir neklaidinti žmonių. Šitas projektas nieko bendro su religine laisve ar realiu pripažinimu neturintis projektas. Išpažink ir tikėk kuo tu nori, kol tu netrukdai kitam žmogui. Aš asmeniškai esu už tai, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau įvairiausias konfesijas išpažįstančių žmonių. Tačiau šis įstatymo projektas yra konkrečiai apie valstybės dotacijas ir mokymą mokyklose. Ką turime remti mokesčių mokėtojų pinigais ir ką turime mokyti mokyklose, tai yra konkrečiai tam skirtas šis projektas. Būtent tai skiria valstybės pripažintas ar nepripažintas vadinamąsias religijas.
Mano giliu supratimu, mes turime vadovautis tuo, ką Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, jeigu ją mes norime remti dotacijomis, ir tai negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis. Taigi yra labai aiškus išaiškinimas ir kviečiu tiesiog neklaidinti visuomenės, ir labai aiškiai pasakyti, kad šis projektas nėra apie religinę laisvę. Neopagonys gali tikėti kuo tik nori, gali užsiimti kuo tik nori tol, kol netrukdo kitiems žmonėms. Šis projektas yra apie valstybės dotaciją. Jeigu mes norime skirti valstybės dotaciją neopagonims, tai balsuokime už, jeigu mes manome, kad šis klausimas yra vertas gilesnės diskusijos, susilaikykime ar balsuokime prieš.
Pirmininkas: Taip, matau, E. Jovaiša – už. Prašau, kolega Eugenijau.
Jovaiša (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau akcentuoti teisinius dalykus. Mūsų Konstitucija labai aiškiai nusako tikėjimo, religines laisves, išpažinimo laisves ir Religinių bendruomenių įstatyme taip pat yra labai aiškiai pabrėžta, kad mūsų piliečiai gali sudaryti tokias religines bendruomenes, kurios kyla iš mūsų kultūrinio, etninio palikimo.
Dabar dėl teisinės pusės. Čia yra akivaizdu, kad šita bendruomenė atitinka visas normas ir visus nustatytus reikalavimus.
Yra kita medalio pusė, kurią aš nuolat girdžiu, – tai turinio pusė. Noriu pasakyti, kad taip pat perskaičiau arkivyskupo G. Grušo laišką, kurio dalį pacitavo kolega, tai dėl vadinamojo baltų konstrukto. Pasakysiu labai aiškiai: čia kalbama apie kalbos, sąvokos konstruktą, siekiant atskirti iš indoeuropiečių šeimų gausybės, bet teigti, kad baltai neturėjo nė tautos, vadinasi, nepripažinti, jog baltai turėjo gausybę tautų, iš kurių išliko, deja, dabar tik dvi stambiosios. Bet galima skaičiuoti mažąsias tautas, jūs patys, išsilavinę žmonės, žinote kaip.
Šitie teiginiai apie baltus, kurie neturėjo nei savo kultūros, nei savo tautinio identiteto, yra tiesiog niekuo nepagrįsti, lygiai kaip daugelis teiginių, kurie yra kaip teiginiai, bet neturi jokio argumentavimo pagrindo. Aš manau, kad dėl laisvių, dėl tikėjimo laisvės tai turi būti padaryta.
PIRMININKAS. Ž. Pavilionis – prieš. Prašom, kolega.
Ž. Pavilionis (TS-LKDF): Labai ačiū. Aš siūlyčiau atkreipti dėmesį į geopolitinius ir teisinius argumentus, kuriuos gerbiamas M. Majauskas įvardino. Neužmirškime, kad Rusijos KGB nuosekliai nuo sovietinių laikų darė viską, kad pagonybė Lietuvoje sustiprėtų. Paskaitykite A. Dugino raštus. Jis aiškiai įvardina, kad krikščionybė yra vienas iš tų akmenų, kuriuos reikėtų Lietuvoje sunaikinti, tai buvo ir partizaninio judėjimo atrama. Todėl aš manau, kad norėdami ar nenorėdami, sąmoningai ar nesąmoningai šiuo metu tie, kurie teikia šį projektą, tiesiog vykdo Kremliaus instrukciją. Vykdote tai, apie ką A. Duginas rašė savo knygose labai stambiu šriftu.
Taip pat pagalvokite apie mūsų santykius su Lenkija. Netrukus visi važiuosime Liublino uniją minėti. Pagalvokite apie tai, kaip būtumėte pažiūrėję popiežiui į akis, nes bandėte šį įstatymą prieš metus priimti, bet, matyt, susigėdote. Pagalvokite apie tuos geopolitinius aspektus, kurie tikrai bus panaudoti. Mes būsime išjuokti visame krikščioniškame pasaulyje, nes mes, aišku, būsime unikalūs tuo. Taip pat pagalvokite apie būsimą Konstitucinio Teismo bylą, kuriai, aš manau, tikrai surinksime parašus, nes tas nuostatas, kurias minėjo Mykolas, jūs akivaizdžiai pažeidžiate.
Pirmininkas: Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos, balsuojame. Kolegos, labai prašyčiau tylos salėje, užimkite savo vietas iš šonų. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo projektas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti. Kolegos, balsuojame! Kolegos, balsuojame! Kas aktyviai agituoja, kas pasyviai agituoja, bet visi balsuojame.
Kolegos, už balsavo 40, prieš – 31, susilaikė 15. Projektui nepritarta. (Plojimai, balsas salėje: „Ačiū Dievui!“)
/…/
Kodel juvenalines ziurkes prileidziamos prie tautiskumo reikalu ?
Niekas kitas taip nemoka, kaip jos, užgraužti Romuvą.
Seimūnai — mūsų laikų veidrodis. Nusigyvenom išsirinkę beraščius, neišmanančius Tautos dvasios, tad ją visaip dovijančius. A.Navickas ir Ž. Pavilionis nusišnekėjo ypač. Kas žodis tai vis šmeištas.
tai va, neaišku, ką tos dvi ponios šiuo klausimu palaiko. Taip ir pritaikys išvadas. Norėtųsi objektyvumo tų seimo nario išsakytų sapnų atžvilgiu.
Šakalienė… Visų galų meistrė… Itin autoritetinga asmenybė, užsitarnavusi tautos pagarbą savo santūrumu, išmintimi bei mokėjimu atnešti santaiką ir šypsenas visu,, kur jos koja žengia.
Paskaiciau Kolumbo Riterio Pavilionio pasisakyma, “būsime išjuokti visame krikscioniskame pasaulyje”, ką Lenkija pagalvos ” čia yra seimuno argumentai????
“Ką Lenkija pagalvos” – šiandienos Lietuvos kinkadrebių atrama, apsidraudimas ‘kad tik ko neatsitiktų’, tokie ‘žmonės futliaruose’ mus valdo.
„ką Lenkija pagalvos” – labai vertinga, labai informatyvi frazė. Frazė – raktas.
Kodėl Seimas kratosi senosios baltų religijos?
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/kodel_seimas_kratosi_senosios_baltu_religijos/
Tikiuosi, kad tokie kaip Povilionis, Kasčiūnas, Ažubalis daugiau į Seimą nebus išrinkti. Jie dari gėdą Tėvynės sąjungai. Ir nuo paramos šai partijai atgrąso nemažai rinkėjų.
Ir koks jis (Povilionis” “konservatorius, jei taip agresyviai nusiteikęs baltiškų vertybių atžvilgiu?