Kasdien suvartojame didelius kiekius vandens. Net tik paprasčiausiai atsigaivindami stikline vandens, bet ir su maistu, gaminant ar plaunant produktus. Labai svarbu, kad šio gyvybiškai svarbaus mums elemento kokybė būtų gera, vanduo būtų saugus sveikatai. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jeigu jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai. Taip pat turi būti užtikrinama apsauga nuo taršos. Šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Cheminių tyrimų skyriaus Vandens ir maisto tyrimų poskyrio vedėja Giedrė Jankovskienė informuoja, kokie cheminiai rodikliai, tiriant šulinių ir gręžinių vandenį, yra svarbiausi.
Specialistė sako, kad šulinio vandens kokybė priklauso nuo jo vietos parinkimo, įrengimo ir priežiūros. „Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą patariama ištirti: nitritų, nitratų, amonio kiekius, permanganato indeksą ir savitąjį elektros laidį,“ – pabrėžia G. Jankovskienė. Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.
Nitratai ir nitritai – toksiniai junginiai, kuriais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento ir išsivysto methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas). Giedrė Jankovskienė sako, kad padidintas amonio kiekis gali signalizuoti apie padidintą bakteriologinį užterštumą ar puvimo procesus. Permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, o savitasis elektros laidis – bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį.
Šulinių vandens tyrimų rezultatai liudija, kad Lietuvoje dažniausiai viršijama nitratų leistina ribinė koncentracija (50 mg/l). Dažnai randama nitratų nuo 60 iki 150 mg/l, bet pasitaiko atvejų, kai jie viršija net 300 mg/l. Nitratų cheminė tarša aptikta kas trečio Lietuvoje tirto šulinio vandenyje (34 proc. šulinių). Amonio kiekis (norma 0,5 mg/l) dažniausiai viršija normas šuliniuose, esančiuose arti sodybų, tvartų. Permanganato indekso viršijimas (norma 5 mg/l) pastebimas šuliniuose, įrengtuose netoli pelkių, durpingų vietų, vandens telkinių.
Lietuvoje vanduo yra ganėtinai švarus, nesusiduriame su jo trūkumu, tad retai susimąstome apie galimai jame slypinčius pavojus ir ne visuomet skubame jį patikrinti. Specialistai tuo tarpu pataria tai daryti dukart per metus, nes vandens būklė gali kisti ir priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Geriausias laikas yra pavasarį, jau nutirpus sniegui ir po didesnių liūčių, nes tuomet į ligi tol švarų vandenį gali patekti nešvaraus vandens ir jį užteršti.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija jau kelerius metus pavasį rengia akciją, skirtą pasitikrinti šulinių ir gręžinių vandenį, tam sudarydami palankesnes vietos ir kainos sąlygas. Šiais metais gyventojai įvairiuose Lietuvos kampeliuose tam tikromis dienomis į nurodytus mėginių priėmimo taškus galės pristatyti vandenį (1,5 l talpos plastikinėje pakuotėje). Už specialią akcijos metu taikomą kainą bus tiriami vandenyje esantys nitritai, nitratai, amonis, permanganato indeksas ir savitasis elektros laidis.
Sau artimiausia mėginių surinkimo tašką galima rasti internete www.nvspl.lt arba paskambinti telefonais: (8 5) 210 6858, (8 5) 234 4003.
