Baltijos šalys apie savo kultūrą pasirengusios kalbėti kartu

Nuo 2019 metų pradėjus veikti Baltijos valstybių kultūros fondui, bendri Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros darbai ir projektai dar labiau išryškins mūsų regiono kultūros ir meno stiprybes, padės garsiau prisistatyti pasauliui, teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson.

Penktadienį, Vilniuje, vykusioje Baltijos Asamblėjos sesijoje „Baltijos kultūros fondo kūrimas: Baltijos valstybių kultūrinio bendradarbiavimo katalizatorius“, dalyvaujant Baltijos valstybių kultūros ministrams, aptarti šio fondo veiklos principai.Liepos 8 dieną, Baltijos valstybių kultūros ministrų susitarimu įsteigtas fondas finansuos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūrinio bendradarbiavimo programas, rengiamus bendrus tarptautinius kultūrinius renginius. Baltijos valstybių kultūros fondas rems architektūros, vizualiųjų menų, dizaino, literatūros, muzikos, scenos menų, bibliotekų, muziejų ir archyvų sričių projektus, kuriuose dalyvaus visų trijų Baltijos valstybių kultūros organizacijos.

Kiekviena šalis fondui skiria po 100 tūkst. eurų. Lėšos pirmiausia bus naudojamos naujoms kultūros iniciatyvoms, skatinančioms Baltijos šalių kultūros tarptautiškumą – už Baltijos valstybių ribų rengiamiems bendriems Baltijos šalių kultūros pristatymams, taip pat ir tarptautinėms iniciatyvoms Baltijos šalyse.

Baltijos valstybių kultūros fondą paeiliui trejų metų laikotarpiu valdys Estijos kultūros rėmimo fondas (Eesti Kultuurikapital), Latvijos Valstybinis kultūros rėmimo fondas (Valsts kultūrkapitāla fonds) ir Lietuvos kultūros taryba. Baltijos Asamblėjos sesijoje aptariami su Baltijos valstybių kultūros fondo kūrimu susiję klausimai.