Ketvirtadienis, 31 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kibernetinio saugumo lygis Lietuvoje didėja, tačiau dar yra kur augti

www.alkas.lt
2018-09-03 08:00:49
1
Kibernetinio saugumo lygis Lietuvoje didėja, tačiau dar yra kur augti

Viceministras Edvinas Kerza | ESET nuotr.

Viceministras Edvinas Kerza | ESET nuotr.
Viceministras Edvinas Kerza | ESET nuotr.

Rugsėjo 6 d. konferencijoje „ESET Security Days 2018“ viceministras Edvinas Kerza dalinsis savo asmenine patirtimi, kaip vertina kibernetinę padėtį Lietuvoje dabar ir kokia ji buvo 2017 m., kai pradėjo dirbti Krašto apsaugos ministerijoje. Savo pranešime apžvelgs teisinę sistemą ir iššūkius, ką buvo sutarta keisti, kodėl Europai reikia greitojo reagavimo pajėgų ir kur norime būti po dviejų, penkerių metų.

2018-ieji demonstruoja puikų Lietuvos įdirbį kibernetinio saugumo srityje: nuo šių metų pradžios visa kibernetinė sauga konsoliduota Krašto apsaugos ministerijoje, priimti nauji Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimai, o prieš kelias savaites šalies Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos kibernetinio saugumo strategiją. Ar kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje išties gerėja?

Atskirti priešus nuo draugų

Pasak krašto apsaugos viceministro E. Kerzos, nors kibernetinių grėsmių ir incidentų užfiksuojama vis daugiau, Lietuvos gebėjimai atpažinti ir užkardyti šias grėsmes taip pat stiprėja – dėl pastarųjų įgūdžių pastebime daugiau gresiančių rizikų ir pavojų.

„Turime pripažinti, kad kriminalinių nusikaltimų pobūdis keičiasi: šių laikų nusikaltėliai naudoja ne beisbolo lazdas, o technologijas, siekdami apgauti, išvilioti pinigus, pavogti asmens tapatybę ar kitaip pasipelnyti. Pasitelkiamos socialinės inžinerijos ar įprastos apgaulės priemonės, tad turime nuolat mokytis atpažinti naujo tipo grėsmes, domėtis kibernetiniu saugumu“, – tvirtina E. Kerza.

Viceministro nuomone Lietuvai kylančias grėsmes būtų galima skirstyti į dvi kategorijas: kriminaliniai nusikaltimai, kuriuos vykdo piktų kėslų turintys nusikalstantys asmenys, ir priešiškų valstybių žvalgybų veikla Lietuvos atžvilgiu. Pastaroji nusikaltimų kategorija yra mažiau matoma visuomenei: dauguma tokių nusikaltimų būna įslaptinti, viešai skelbiama tik apibendrinta informacija, tad gali pasirodyti, kad tokių nusikaltimų nėra daug ar jie yra nesvarbūs.

Kerza neslepia, kad Rusijos Federacija yra laikoma pagrindine agresore Lietuvai ne be pagrindo. Krašto apsaugos ministerija turi labai aiškius įrodymus ir faktus, kaip vyriausybė, karinės struktūros finansuoja nusikaltėlių grupuotes, kuriančias sudėtingus virusus, naudojančias kitus žvalgybos metodus įsilaužti į tinklus ir sistemas. Tokių nusikaltėlių vienas iš pagrindinių tikslų – informacija.

„Šie nusikaltėliai nori sužinoti apie oponentą maksimaliai daug: apie jo planus, partnerius, pasiruošimą, jo nuomonę ir poziciją, taip vėliau įnešant nepasitikėjimo kibirkštį, šmeižiant, kuriant netikras naujienas, darant įtaką per trečias valstybes. Šita veikla yra labai sudėtinga, ir mes apie ją vis garsiau ir garsiau šnekame“, – pasakoja krašto apsaugos viceministras.

Svarbus kiekvienas žmogus

Pasak E. Kerzos, šviesti visuomenę apie kibernetinį saugumą yra būtina, tad teigiamai vertina augantį žiniasklaidos dėmesį naujoms grėsmėms, virusams ar sukčiavimo metodams: pagaliau kibernetinio saugumo temomis domisi ne tik didieji naujienų portalai, bet ir regioninė žiniasklaida.

„Kodėl tai svarbu? Jei paprastas žmogus gebės atpažinti grėsmę ir apgaulę, tai ir valstybė bus saugi, ir mūsų ekonominė situacija bus geresnė, nes mažesnė įtaka bus daroma teigiamai verslo aplinkai, investicijoms“, – tvirtina pašnekovas, pabrėžiantis, kad būtina edukuoti ir pačius žurnalistus, stiprinti žiniasklaidos atsparumą nuo kibernetinių grėsmių.

Ir tai jau pradedama įgyvendinti – šią savaitę Krašto apsaugos ministerija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir didžiausi Lietuvos naujienų portalai ir agentūros pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Numatoma žiniasklaidos priemonių IT atstovus kviesti dalyvauti nacionalinėse pratybose ir rengti bendrus mokymus, o kritiniais atvejais pagalbą žiniasklaidai galės suteikti ir valstybės kibernetiniai pajėgumai.

Kitą savaitę konferencijoje „ESET Security Days 2018“ pranešimą apie kibernetinio saugumo situaciją Lietuvoje skaitysiantis E. Kerza teigia, kad šiuo metu esame greitesni reaguojant į kibernetines grėsmes. Per porą metų sėkmingai konsoliduota kibernetinė sauga yra puikus pavyzdys kitoms šalims, kuriose apsaugos funkcijos yra išskaidytos po skirtingas institucijas.

„Kol kitose šalyse gaištamas laikas ir ieškoma, kas turėtų tvarkytis kilus grėsmei ar įvykus saugumo incidentui, Lietuvoje tiksliai žinome, kas už ką atsako. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras dabar vienintelis atsako už visą kibernetiką Lietuvoje: atsako už privatų žmogų ir jo saugumą, už verslą, už valstybinį tinklą, už karinį tinklą. Mes nebeskaidome į civilius, verslą ar vyriausybę – Lietuvos teritorija yra vientisa, ją giname visą. Tas pats ir su kibernetine erdve – ji yra ir privalo būti vientisa“, – komentuoja krašto apsaugos viceministras.

Darbymetis tik prasideda

Saugumo specialistų entuziastingai priimta Lietuvos kibernetinio saugumo strategija yra pirmas aukštesnio lygio dokumentas, kuriame aiškiai įvardintos Lietuvai svarbios penkios kryptys: stiprinti kibernetinį atsparumą ir gynybos pajėgumus, veiksmingiau kovoti su nusikaltimais kibernetinėje erdvėje, skatinti kibernetinio saugumo kultūrą ir inovacijų plėtrą, plėtoti glaudesnį privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Ir nors dar laukia nemažai darbo – kiekvienam iš penkių strategijos tikslų parengti detalų veiksmų ir uždavinių planą, kuris galios penkerius metus – E. Kerza tikina, kad su naująja kibernetinio saugumo strategija Lietuva žengia itin didelį žingsnį į priekį.

„Nuoširdžiai tikiu šia strategija, ji labai aiškiai pasako, ko mums trūksta, kur link mums eiti. Ją įgyvendinę, tapsime saugesni, labiau išprusę, atsparesni ir brandesni“, – teigia viceministras.

Konferencijoje pranešimus taip pat skaitys Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas, LITNET CERT IT saugos grupės vadovas Šarūnas Grigaliūnas, NRD Cyber Security konsultacijų komandų vadovas Romualdas Lečickis ir kiti.

Informacija apie renginį: https://www.eset.com/lt/eset-security-day-2018/

Apie ESET

Jau 30 metų ESET kuria rinkoje pirmaujančius IT saugumo sprendimus ir paslaugas verslo ir namų vartotojams visame pasaulyje. Nuo sprendimų, skirtų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų apsaugai iki šifravimo ir dviejų veiksnių autentifikavimo, ESET puikiai veikiantys ir lengvai naudojami produktai leidžia namų ir verslo vartotojams mėgautis saugesnėmis technologijomis.

Paremta mokslinių tyrimų ir plėtros centrų (R&D) visame pasaulyje, ESET tapo pirmąja IT saugumo kompanija, pelniusia net 100 nepriklausomos testavimo laboratorijos „Virus Bulletin“ apdovanojimų „VB100“, nustatanti kiekvieną „in-the-wild“ kenkėją be klaidų nuo 2003 m.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nuo kitų metų veiklą pradės Nacionalinis kibernetinio saugumo centras
  2. Vyriausybė patvirtino Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją
  3. Atidarytas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Vilniuje (nuotraukos, video)
  4. Bus paskirtas Ukrainos gynybos atstovas Lietuvai
  5. Anykščių kultūros centre atidaroma fotografijų paroda „Mažieji ereliai rėksniai ir jų apsauga Lietuvoje“
  6. Krašto apsaugos ministerijoje lankysis JAV senatorių delegacija
  7. Lietuvos Krašto apsaugos ministras ir žurnalistas tapo informacinės atakos taikiniu
  8. Šauktinis Lukas: O ką Jūs padarėte dėl savo šalies?
  9. Panerių memoriale buvo pagerbtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas
  10. Jaunuoliams iškilmingai suteiktas leitenanto laipsnis (nuotraukos)
  11. Šnypščianti kibernetinė grėsmė Lietuvai iš Rytų – jau reali
  12. Lietuvos ir JAV kariai treniruosis Baltijos jūroje, Lenkija rengia didžiules karines pratybas
  13. A. Paulauskas. Nuo trukdžių iki šnipinėjimo. Ką turime žinoti apie kibernetinį saugumą?
  14. Dėl grėsmių stabdomas duomenų centro kūrimas
  15. Pratybose „Kibernetinis skydas 2017” mokytasi atremti kibernetines atakas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Ramunė says:
    7 metai ago

    Na grėsmių visada buvo ir bus. Bug’ų, saugumo spragų galima rasti kiekvienoje sistemoje, nes nei viena sistema nėra tobula. Gerai, kad auga kibernetinio saugumo lygis, tačiau negalima sėdėti sudėjus rankų, reikia nuolat atnaujinti saugumo programas, sertifikatus ir t.t..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Greitoji pagalba
Lietuvoje

Auditas parodė, kur stringa GMP tarnybos veikla

2025 07 30
Nato naikintuvai
Lietuvoje

Oro policijos misiją perima Vengrija ir Ispanija

2025 07 30
Pinigai
Lietuvoje

Valstybė skolins ILTE 40 mln. daugiabučių atnaujinimui

2025 07 30
Vėliava
Lietuvoje

Vilniuje prasideda pilietinio pasipriešinimo instruktorių mokymai

2025 07 30
Apsemtas kelias
Gamta ir žmogus

Kelininkai pasiruošę reaguoti į liūčių padarinius

2025 07 30
Vairuotojo pažymėjimas
Lietuvoje

Nuo rugpjūčio 20 d. didės vairuotojo pažymėjimų kainos

2025 07 30
Seimas | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimo atnaujinimo darbai – ne kliūtis posėdžiams

2025 07 30
Miškas
Gamta ir ekologija

Kitiems metams patvirtinta mažesnė miškų kirtimų norma

2025 07 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • dar apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jur apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Marija apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gaminių ir paslaugų prieinamumo įstatymas – ką svarbu žinoti verslui?
  • Kaip dienos metu sumažinti akinimą namuose?
  • A. Navys, M. Sėjūnas. ruzzija laimi
  • Ar vienas masažas per savaitę gali pagerinti savijautą?

Kiti Straipsniai

Į Lietuvą vėl įskriejo dronas

Šį rytą į Lietuvą vėl įskriejo dronas: Baltarusijos provokacija ar hibridinio karo taktika? PAPILDYTA

2025 07 28
Kompiuteris ir šuo

Valstybės kontrolė: kova su elektroniniais nusikaltimais nepakankama

2025 07 23
Kibernetinis saugumas

Kas antrai įmonei gresia milijoninės baudos dėl kibernetinio saugumo

2025 07 22
Koncertas Lietuva – Japonija

Lietuva – Japonija: muzikinis dialogas

2025 07 15
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomas Albino Iešmantos parengtas Lietuvos žemėlapis. Tai buvo priedas prie „Dirvos“ bendrovės leidinio „Lietuvos Taikos sutartis su Rusija“

Prieš 105 metus pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis

2025 07 14
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
NKSC specialistai

NKSC: kaip apsaugoti save ir savo paskyras

2025 06 23
Viešai nutekėjo net 16 mlrd. paskyrų duomenų: kaip apsisaugoti? | Freepik.com nuotr.

Pasaulis sujudęs dėl rekordinio duomenų nutekėjimo: didelė tikimybė, kad tarp jų yra ir Lietuvos gyventojų duomenys

2025 06 22

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • dar apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jur apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Marija apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Bondarenko, Šelestas apie KAM pristatė planus dėl oro erdvės gynybos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos Švietimo ministrės J. Petrauskienės susitikimas su Lenkijos švietimo ministre Ana Zalevska | smm.lt nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrės aptarė tautinių mažumų švietimą abejose šalyse

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai