Ar premjerui vis dar tinka aplinkos ministras? Tokį klausimą viešai iškėlė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovai Seime surengę spaudos konferenciją po to, kai buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, leidžiantis didinti miškų kirtimus 6 procentais.
„Net nesiverčia liežuvis priminti, kad žaliaisiais save vadinantys valdantieji savo Vyriausybės programoje įsipareigojo saugoti Lietuvos gamtą ir miškus. Ministro Pirmininko tiesioginė atsakomybė yra išsiaiškinti, ar aplinkos ministras gali dirbti. Galų gale pasitikrinti Prezidentei nunešus teikimą, ar ją tenkina toks ministras, kuris atveria kelią didesniam miškų kirtimui“, – sako Seimo narys Juozas Olekas.
„Aplinkos ministras su visa savo komanda baigia įrodyti, kieno interesams dirba. Jau antrą kadenciją dirbu Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir visąlaik jutome spaudimą iš medienos perdirbėjų pramonės. Matau, kad per šią Vyriausybę jiems pasisekė pasiekti savo tikslų, kurių anksčiau nepavykdavo įgyvendinti – padidinti medienos kiekius. Dabar įsteigta viena Valstybinė miškų urėdija ir padidinti miškų kirtimai. Ministerija ir ministras klusniai vykdo visus medienos pramonės atstovų nurodymus“, – spaudos konferencijoje sakė Linas Balsys.
L. Balsys parengė įstatymų pataisą, kuria siekiama uždrausti plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose.
„Bandysime suvaldyti medienos perdirbėjų apetitą įstatymų pataisomis. Taip pat būtina uždrausti plynuosius kirtimus paukščių veisimosi metu“, – sakė parlamentaras.
Spaudos konferencijoje Seime dalyvavę sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ atstovai patvirtino kreipęsi į Lietuvos Prezidentę ir Seimo Pirmininką, kad Vyriausybės nutarimas dėl miškų kirtimų didinimo būtų atšauktas, antraip – bus kreipiamasi į teismą. Visuomenės apklausų duomenimis, 85 procentai apklaustų Lietuvos gyventojų pasisako, kad miškų kirtimai būtų mažinami.
Aplinkos ministerijos argumentai, kad padidinus miškų kirtimus atsirastų prielaidos malkų ir biokuro kainų mažėjimui – tiesiog ciniški. Centralizuotam šildymui naudojamas biokuras kaip ir malkos išties brangsta. Tačiau biokurui naudojama tik apie 15 procentų medienos. Paties biokuro netrūksta, dalis jam tinkamos medienos tiesiog paliekama pūti miške. Brangstančio biokuro kainomis naudojamasi kaip priedanga didinant miškų kirtimus. Tuo metu realiai gyventojams brangstančių malkų ir biokuro klausimas artėjant šildymo sezonui nesprendžiamas.
Biokurą centralizuotam šildymui naudoja beveik visos savivaldybės. Šildymo sezono metu jų gyventojai patirs dar vieną finansinį smūgį. Malkos ir biokuras dabar pabrango penktadaliu. Naujai įsteigta Valstybinė miškų urėdija sako, kad šis kuras dar brangs ir tuo pat metu džiaugiasi pelnais.
Juozas Olekas sako, kad jeigu nei Prezidentė, nei Vyriausybės vadovas neįvertins aplinkos ministro veiklos, opozicinės frakcijos rudenį vėl rinksis kalbėtis dėl interpeliacijos teikimo Kęstučiui Navickui. Tai jau būtų antra interpeliacija šiam ministrui. Pavasario sesijoje K. Navickas išvengė atstatydinimo paremtas valdančiųjų balsais.
