A. Juozaitis užsienio politikoje siūlo stiprinti santykius su Latvija

Valstybės orumo stiprinimas, Lietuvos kultūros, kalbos ir tautos išsaugojimas, santykių su Latvija plėtojimas, diplomatinio agresyvumo mažinimas bei atsargi laikysena politikos su Lenkija atžvilgiu – yra gairės, kurias savo užsienio politikos strategijoje įvardina potencialiu kandidatu dalyvauti 2019 metų Prezidento rinkimuose laikomas filosofas, vienas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pradininkų Arvydas Juozaitis.

Aptardamas svarbiausius Lietuvos užsienio politikos aspektus, A. Juozaitis akcentuoja geopolitines ir kultūrines rizikas, šiuo metu kylančias valstybei. Jas filosofas siūlo įveikti stiprinant strateginę partnerystę su Latvija.

Pasak jo, reali baltiškoji integracija šaliai suteiktų ne tik kultūrinį postūmį, bet ir sustiprintų Lietuvos balsą veikiant geopolitiškai svarbiame Vyšegrado šalių regione. Kartu, pabrėžia A. Juozaitis, Lietuvos ir Latvijos strateginių santykių aktyvinimas padėtų išvengti „vasalinių“ santykių, kuriuos, anot jo, gali norėti Lietuvai primesti Lenkija.

Pastarąjį regioną A. Juozaitis mato kaip bene vienintelį galintį atsverti Lietuvai, pasak jo, nepalankias didžiųjų Europos valstybių iniciatyvas, gilinti ES integraciją.

Filosofo pristatytoje Lietuvos užsienio politikos vizijoje vyrauja valstybės orumo motyvas. Pasak jo, valstybė užsienio politikoje turi išlikti ori. To siekdama, aiškino A. Juozaitis, Lietuva negali įsivelti į vasalinius santykius tiek su Rusija, tiek su Lenkija ir kitomis Vakarų valstybėmis. Jis taip pat teigė, kad siekdamas šių tikslų Vilnius privalo vykdyti stabilią bei prognozuojamą užsienio politiką ir stengtis vengti agresyvios retorikos.

A. Juozaičio užsienio politikos vizijoje, lyginant su kitų galimų kandidatų į prezidentus įžvalgomis, išsiskiria atsargus ir net šiek tiek grėsminantis Lenkijos įtakos ir vaidmens vertinamas.

Viena vertus, A. Juozaitis pripažįsta Lenkijos strateginę reikšmę ir laiko ją viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių, tačiau, kita vertus, filosofas kalba apie polonizacijos, kurią vykdo, pasak jo, Pilsudskio ideologiją propaguojanti Lenkijos valdžia, pavojus. Jis akcentuoja Varšuvos politikos keliamas grėsmes lietuviškumui ir valstybės savarankiškumui.

Ori partnerystė, o ne vasališki santykiai, pabrėžia A. Juozaitis, turėtų tapti Lietuvos ir Lenkijos santykių pagrindu.

„Lenkija taip pat turėtų mūsų orumą vertinti vis adekvačiau. Lenkijos vaidmuo, esant dabartinei vyriausybei ir Seimo daugumai, yra toks mesianistinis. Ko gero, Lenkija viena iš ES valstybių, gal net vienintelė, kuri yra įsikalbėjusi misiją. Tą sako ir lenkų korta, ir apskritai jos dalyvavimas Ukrainoje ir Baltarusijoje. Ačiū Dievui, Lenkija susitaikė, kad Lietuva jau nebėra vien tik jos interesų reikalas ir tai nebėra vasalinė valstybė“, – sakė A. Juozaitis.

Pasak jo, neigiamus Lenkijos įtakos aspektus Lietuva turėtų atsverti stiprindama baltiškąją integraciją.

„Su Latvija turėtų būti naujas strateginis puslapis, kuris iki šiol nebuvo atverstas. Mes kaip stovėjome nugara į Latviją, taip ir tebestovime, o tai nėra naudinga ekonomiškai ir geopolitiškai“, – pabrėžė A. Juozaitis.

Gilesnė partnerystė su Latvija, aiškino jis, atsipirktų ne tik ekonomikoje ar energetikoje, bet kartu turėtų tapti ir įrankiu mažinant neigiamas Lenkijos įtakas veikiant Vyšegrado valstybių bloke.

Pasak filosofo, Vyšegrado valstybių grupė Lietuvai yra labai svarbi, nes gali atsverti didžiųjų ES valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos – siekius giliau integruoti Europą. Tačiau, aiškina A. Juozaitis, Lietuva šiame regione dalyvaudama be Latvijos rizikuoja pakliūti į vasališką Lenkijos priklausomybę.

„Einant kartu su Latvija tai pavyktų kur kas geriau (išvengti priklausomybės nuo Lenkijos. – ELTA). Tiesiog aš matau papildomos energijos ir jėgos šaltinį, kad mes gerokai padirbėję su Latvija turėtume rimtesnį balsą ir Vyšegrade“, – apibendrino A. Juozaitis.

Euroatlantiniai santykiai

A. Juozaitis griežtai pasisakė prieš gilesnę ES integraciją, kurią palaiko Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai. Jis, priešingai nei nemaža dalis kitų potencialiais kandidatais 2019 m. Prezidento rinkimuose laikomų politikų, nesutinka, kad gilesnė ES integracija atitinka Lietuvos interesus.

„Makroniškoji ir merkeliškoji ES yra tiesioginis kelias į Rusiją“, – teigė filosofas, manydamas, kad giliau integruotoje ES Lietuva rizikuoja tapti didžiųjų Europos valstybių ir Rusijos mainų objektu.

„Mes norom nenorom atsidurtume žaislo vietoje, nes tada jų (Vokietijos ir Prancūzijos. – ELTA) susitarimas su Rusija nuo mūsų visai nepriklausys. Todėl mums išlaikyti kolektyvinį orumą su Vyšegrado valstybėmis yra labai svarbu“, – samprotavo A. Juozaitis, dar kartą pabrėždamas Vyšegrado šalių strateginę reikšmę Lietuvai.

Gilesnės ES integracijos perspektyvoje jis įžvelgė ir grėsmes Lietuvos nacionaliniam savitumui bei išlikimui apskritai. Pasak jo, didžiosios Europos valstybės, kalbėdamos apie gilesnę integraciją, nesupranta ir nesibaimina nacionalinio išnykimo pavojaus. Tuo tarpu tokia grėsmė yra aktuali mažesnėms valstybėms.

„Emmanuelis Macronas, sukdamas gilesnę ES integraciją super Europos valstybės link, siekia Prancūzijos kultūrinio dominavimo. Vokiečių tikslas – dominuoti politiškai ir ekonomiškai. Visa tai Lietuvai yra tikrai nepriimtina, nes kyla grėsmė nacionaliniam išlikimui“, – sakė A. Juozaitis, pabrėždamas, kad dėl to pasiduoti intensyvesnei ES integracijai yra pražūtinga.

Visgi jis pabrėžė, kad visais ekonominiais klausimais Lietuva turi atsigręžti į ES. Pasak jo, euroatlantiniuose ginčuose, kylančiuose dėl ekonominių ir finansinių nesutarimų, Lietuva turi įvertinti, kad ji yra ekonomiškai priklausoma nuo ES. Tuo tarpu saugumo ir geopolitiniuose reikaluose – vienareikšmiškai orientuotis į JAV. Todėl A. Juozaitis buvo kategoriškas ketinimams ES formatu kurti karines pajėgas, kurios ateityje galėtų dubliuoti kai kurias NATO funkcijas.

„Bet kokį ES karinių pajėgų kūrimą reikia atmesti ir nepriimti, mums tai nepriimtina“, – apibendrino jis.

Filosofas tikino, kad toks laviravimas tarp politinių ir ekonominių interesų yra įmanomas. Pasak jo, nereikėtų baimintis, kad dėl išsiskyrusių politinių pozicijų Europoje būtų patiriami ekonominiai nuostoliai. Europoje verslas ir kapitalas veikia sau, aiškino A. Juozaitis.

Santykių su Rusija gairės

Kalbėdamas apie santykius su Rusija A. Juozaitis pabrėžė, kad Rusija yra vienas didžiausių iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai. Rusijos atgrasymas per NATO ir nuostata, kad ilgojoje perspektyvoje stiprių pokyčių Lietuvos ir Rusijos santykiuose nereikia tikėtis, yra pirmosios tezės, kurias A. Juozaitis ištarė, paklaustas, kokį politikos kursyvą Lietuva turėtų palaikyti Rusijos atžvilgiu.

Tačiau A. Juozaitis davė suprasti, kad skeptiškai vertina dabartinį pasirinktą diplomatinį kursą didžiosios kaimynės atžvilgiu.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos diplomatijos tikslas ir kryptis turėtų būti ne susipriešinimo su pavojinga kaimyne didinimas, tačiau, priešingai, – agresyvumo diplomatijoje mažinimas.

Mums nereikėtų iš savęs beatodairiškai kurti priešo, – sako A. Juozaitis ir priduria, kad tai ilgainiui gali turėti neigiamų padarinių.

„Nuolatinis pafrontės valstybės įvaizdžio formavimas yra tam tikra aklavietė. Jei keisis santykiai, mes galime būti palikti keistoje padėtyje“, – teigė A. Juozaitis.

Jo nuomone, Lietuva santykiuose su Rusija neturėtų būti bet kuria proga demonstruojama aštri retorika.

„Turi būti orus karinis atgrasymas. Solidžios valstybės nesikandžioja“, – sakė jis ir pabrėžė, kad Lietuva tiek santykiuose su Rusija, tiek su kitomis valstybėmis turi rodyti diplomatinį aktyvumą.

Nacionalinės grėsmės

A. Juozaičio konstruojamame užsienio politikos naratyve svarbią vietą užima valstybės viduje slypinčios grėsmės. Filosofas išskiria tris, jo nuomone, šiandien Lietuvos nacionaliniam saugumui aktualiausias grėsmes – demografinę krizę, kuri pasak jo, panėšėja į demografinį kolapsą, krikščioniškos moralės pažeidžiamumą, įsigalint neoliberalioms, ateizmu grįstoms vertybėms ir lietuvių kalbos bei kultūros netekimo riziką.

„Tai yra išskirtinės grėsmės netgi lyginant su išoriniais iššūkiais. Nes, jei nebus viduje jėgos, nebebus ką ir pasakyti išorei. (Neįveikę šių rizikų. – ELTA) mes būsime visiška skiedra ar net plunksna“, – vaizdžiai kalbėjo A. Juozaitis.

D. Grybauskaitės politikos vertinimas

A. Juozaitis teigė prezidentės Dalios Grybauskaitės politiką vertinąs su pliuso ženklu. Priešingai nei didžioji dalis kitų kandidatais prezidento rinkimuose viešojoje erdvėje laikomų politikų, filosofas nekritikavo D. Grybauskaitės nei dėl atsisakymo jos kadencijos pradžioje susitikti su JAV prezidentu Baraku Obama, nei dėl neplėtotų santykių su Lenkija.

Pasak jo, prezidentė, nesusitikusi su B. Obama, nuostolių Lietuvai neatnešė, o pernelyg neforsuodama santykių su Lenkija elgėsi teisingai, nes ši Lietuvos atžvilgiu siekusi vasalinio paklusnumo.

******

Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, naujienų agentūra ELTA pristato apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškusių ar tą dar daryti ketinančių politikų užsienio politikos vizijas.

Potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi politikai ir visuomenininkai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.