Lenkai rengiasi mitingui prie Prezidentūros ir streikui

Rugsėjo 2-ąją prie Prezidentūros ruošiamasi mitingui – čia Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas ketina protestuoti prieš rugsėjo 1-ą įsigaliojantį Švietimo įstatymą. Kartu ruošiamasi streikui – nuo rugsėjo 2 d. raginama neiti į pamokas.

Kaip teigiama išplatintame pranešime, bus mitinguojama prieš priverstinį dvikalbio mokymo tautinių mažumų mokyklose įvedimą, gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos mokymo programos bei egzamino suvienodinimą bei prieš mokyklų su mokomąja valstybine kalba protegavimą tautinių mažumų mokyklų sąskaita.

Anot pranešimo, kaip tikras pasipriešinimas valdančiųjų neteisingumui susidarė dešimtys streiko komitetų lenkų mokyklose Vilniuje ir Vilniaus krašte. „Paremkime rugsėjo 2 d. 10.00 val. mitingą prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros! Prisijunkime taip pat prie streiko nuo rugsėjo 2 d. neidami į pamokas“, – raginama kreipimesi. „Tegul šis streikas taps diskriminuojančio Švietimo įstatymo panaikinimo pradžia!“, – ragina Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas.

Skelbiama, kad mitingą remia Lietuvos lenkų sąjunga, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, partija „Rusų aljansas“, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų draugija.

Streiko iniciatoriai – mokiniai?

„Kiek man žinoma, streiką organizuoja patys vaikai – vyresnių klasių jaunimas. Suprantu juos – nebuvo atsižvelgta į jų nuomonę. Demokratinėje valstybėje sprendimai taip nepriimami – Vakarų civilizacijoje dauguma nepriima sporendimų mažumai, jeigu tai jų netenkina. Turi būti dialogas“, – DELFI teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

V. Tomašveskio manymu, kad nevyktų streikas, Švietimo įstatymas turi būti taisomas. Kiek tęsis streikas esą priklausys nuo Švietimo ir mokslo ministerijos priimamų sprendimų. Streiko paskelbimą LLRA pirmininkas laiko dideliu minusu valdančiajai daugumai.

„Demokratinėje valstybėje streikuoti konstituciškai nedraudžiama. Tuo išreiškiama valia ir pasipiktinimas prieš naująjį Švietimo įstatymą, jo priėmimo būdą. Kaip žinoma, jis buvo priimtas buldozerio principu visiškai nesiskaitant su visuomene – buvo surinkta per 60 tūkst. tėvų, nenorėjusių pakeitimų, parašų“, – sakė Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius.

Pasak E.Trusevičiaus, nors parašai įteikti ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, ir Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, įstatymas visgi priimtas ir rugsėjo 1-ąją įsigalios. „Piketas – pasipiktinimo, nepasitenkinimo išreiškimas. Streikuoti galima, bet tai turi būti daroma sankcionuotai“, – teigė jis.

E. Trusevičiaus žiniomis, kol kas tai tebus tarsi įspėjamoji akcija, siekiant atkreipti valstybės vadovų dėmesį, kad negalima „bolševikiškais stiliais ir metodais priiminėti teisės aktų prieš tėvų, švietimo visuomenės valią“. Jei tai nepadės, greičiausiai bus imamasi kitų veiksmų.

Mitingui ruošiasi ne visi

„Kiek girdėjau, tėvai organizuojasi važiuoti. Gal kurie tėvai pasiims ir mokinius. Mokykla tą dieną dirbs, pamokos tikrai nebus nutrauktos“, – teigė Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos direktorė Žaneta Jankovska.

Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jadvyga Pumpalavičienė sakė apie streiką ir mitingą nieko nežinanti. „Aš nieko negirdėjau, galbūt tėvų komitetas ką nors žino. Rugsėjo 2-ąją organizuojame vieną iš dešimties netradicinių dienų – vyks ekskursijos, vyks normalus darbas. Tikrai nestreikuosime“, – tikino J.Pumpalavičienė.

G.Steponavičius: mitingai – demokratijos išraiška

„Tai – demokratinės visuomenės išraiška. Norėčiau pasakyti, kad daugelis šalių Lietuvai galėtų pavydėti tokių sąlygų, kurios, pradedant ikimokykliniu ugdymu, baigiant aukštuoju mokslu, sudaro sąlygas savo gimtąja kalba įgyti išsilavinimą. Ir prie tokio nuošimčio atskirų tautinių mažumų, koks yra Lietuvoje, išsilavinimo prieinamumas išskirtinai patogus ir didelis“, – antradienį susitikęs su prezidente Dalia Grybauskaite, apie rengiamą mitingą kalbėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Tuo metu D. Grybauskaitės patarėja Daiva Ulbinaitė išsakė prezidentės nuomonę, kad Lietuvoje tautinių mažumų padėtis yra ypatingai gera, o tautinių mažumų švietimo sistema laikoma apskritai viena geriausių Europoje.

Pagal priimtą Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose plečiamas mokymas lietuvių kalba, nuo 2013 metų nebeliks atskirų lietuvių kalbos brandos egzaminų tautinių mažumų atstovams ir tiems, kuriems lietuvių kalba gimtoji.

Kilus nepasitenkinimui, tautinių mažumų mokyklos apdalytos nuolaidomis: šįmet jos gaus 21 proc. didesnius mokinio krepšelius, bus papildomai aprūpintos vadovėliais, vasarą tautinių mažumų mokytojams surengti papildomi kvalifikacijos kursai, numatytos brandos egzamino vertinimo lengvatos.

Spausdinti