Latvijos kino teatruose nuo sausio 17 dienos rodomas neeilinis istorinis veiksmo filmas latvišku pavadinimu „Nameja Gredzens“ („Nameisio žiedas“) ir anglišku pavadinimu „The Pagan King“ („Pagonių karalius“). Filmas sukurtas pagal legendą apie narsųjį Žiemgalos karalių Nameisį ir jo tautos 13 amžiaus kovas su kryžiuočiais.
Tai vienas iš brangiausių Latvijos filmų, jis vadinamas Latvijos epu.Filmo kūrėjai didžiuojasi savo darbu ir siekia jį plačiai pristatyti pasauliui, parodydami įspūdingą Latvijos istoriją. Tam tikslui ir sudaryta tarptautinė filmo kūrybinė komanda.
Filmo režisierius Aigars Grauba internetiniam portalui La.lv teigia: „Kiekvienas turi savo legendą ir mūsų legenda yra Nameisio žiedas – tai kova už laisvę, drąsą ir pasirinkimas kovoti už tai, kas yra svarbu ir šventa. Filmas yra apie mūsų istoriją, tai legenda apie Žiemgalos karalių Nameisį, jauną žmogų, netgi šiuolaikinį herojų. Ši laisvės istorija aktuali tiek Latvijos žmonėms, švenčiantiems mūsų šalies šimtmetį, tiek kino mėgėjams visame pasaulyje, kurie įvertins jiems reikšmingas vertybes“.
Pagrindinis filmo herojus švedų aktorius Edvinas Endre atliko karaliaus Nameisio vaidmenį. Aktorius vaidino garsiame kanadiečių-airių seriale „Vikingai“. Džiugu, kad filmo kūrybinėje komandoje yra ne viena lietuviška pavardė. Pagrindinį moters vaidmenį atliko Aistė Diržiūtė. Ji suvaidino karaliaus Nameisio žmoną.
Filme pasakojama apie Žiemgalių gentį, kuri kontroliuoja prekybinius kelius jūra ir yra niekam nepavaldi tauta. Romos popiežius ir jo nesantuokinis sūnus domisi turtingomis baltų tautų žemėmis, o ypač Žiemgalos, nes ji liko vienintelė, paskutinioji pagoniška pajūrio tauta neužkariauta kryžiuočių.
Klastingas ir žiaurus Popiežiaus sūnus išvyksta į Žiemgalą pasiruošęs sunaikinti pagoniško tikėjimo tautą, užgrobti jos žemes ir perimti valdžią. Mirdamas paslaptingai Žiemgalos kunigaikštis Viesturs savo įpėdiniu netikėtai paskiria jaunąjį Nameisį, perduodamas jam valdžios, kovos ir laisvės simbolį – žiedą. Nameisis yra nepatyręs, tačiau labai drąsus jaunuolis, kuris užaugo tarp pagonių kunigų, mokydamasis senosios išminties. Turėdamas savyje jėgų ir galių sutelkia ir veda tautą kovai prieš kryžiuočius. Žiemgaliams į pagalbą ateina ir Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis.
Filme vaizduojami atpažįstami serialo „Vikingai“ stiliaus siužetai: veiksmingos mūšio scenos, ryškūs simboliai, papročiai ir apeigos. Šis filmas pripildytas meilės ir atsidavimo jausmų, tačiau neapsieita be klastos, apgaulės, išdavysčių, garbės troškimo, pavydo dėl valdžios.
Telieka pasidžiaugti mums giminingų kaimynu brolių kūriniu, nes mus sieja bendra istorija, tos pačios skaudžios patirtys. Tai ne tik Latvių epas, tai ir mūsų visų, baltų tautų, bendros istorijos kovose su kryžiuočiais epas.
Lieka tikėtis, kad šis legendinis filmas pasieks ir Lietuvos kino ekranus.
Valio, pagarba kūrėjams, būtinai reikėtų parodyt šį filmą ir Lietuvos kino teatruose. Gal atsivertų žmonėms akys ir padėtų giliau suvokt mūsų bendrą istoriją.
Reiktų vardus sutvarkyti: “Nameja” yra “Namejs” kilmininkas – o lietuviškai šį žiemgalių karalių vadiname Nameisiu, tad ir filmo pavadinimas būtų “Nameisio žiedas”. Beje, apie Nameisį informacijos galima rasti T. Baranausko knygoje “Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos”.
Šaunuoliai latviai. Jaunimui labai reikalingi tokie filmai, kurie pasakoja istoriją ne sausais tekstais, o įspūdingais reginiais ir įkvepiančia romantika.
Gėda lietuviams kurie per 28 nepriklausomybės metus nepastatė nė vieno istorinio filmo, nors turi geras kino kūrimo tradicijas, gerą aktorių mokyklą. O kiek įspūdingų istorinių įvykių ir periodų, kuriuos būtų galima ekranizuoti. Kazachai, pvz., 2005m. pastatė savo tautos epą “Klajoklį”, nors tam jiems teko kviestis užsienio aktorius ir režisierius.
Bet matyt pinigų kranelius kažkas užsuka, arba koją pakiša, kad tik ko neįžeistų – turbūt “strateginių partnerių”. O “Ekskursantė” tai gėdingas pataikavimas buvusiems okupantams.
Vienintelis istorinis filmas – Herkus Mantas – sukurtas sovietmečiu, Reiktų kuo dažniau traukti jį į dienos šviesą, netgi perkurti, jei niekonaujo nesugalvojam. Ironiška, bet sovietmečiu jis buvo leistas kurti, nes vaizdavo baltų kovas su vokiečiais, o šiais laikais putininei yra labai neparankus, nes primena, kad Karaliaučiaus kraštas visai nėra “iskonno russkije zemli” :).
Galima tik pasveikinti latvius ir, deja, paliūdėti, dėl lietuviškojo kinematografo būklės.
Jūs ne visai tesi, kai atsimenate tik Herkų Mantą. Buvo dar ir Marius pagal K. Almeno romaną Šienapjūtė, buvo Mėnulio pilnaties metas. Tačiau šie du filmai buvo Sajūdžio laikais arba nepriklausomybės pradžioje.
Atsimenant kaip turint vieną geriausių Lietuvos teatro režisierių, visą lietuvių aktorių žvaigždyną ir puikią istoriją gavosi kažkoks besiužetis kratinys gražiu pavadinimu “Vienų vieni”, neramu ar panašiai nebus ir su “Pelėdų kalnu”.
Pagone yra deive.Man buvo idomu, kas ir kada upeliuse auksa pasisavino.Upe Chronon ir yra upe su auksu. Stai kodel karaimai taip mielai i musu krastus atejo.Pradejau ziuret atidziau-ogi ta pati runa reiskia tiek auksa, tiek pagone…Dauguvos liepa…Speju, Pagone yra musu Viktoria.Reikia tiek daug suzinoti,o…
Girdejot- kunigai Tevyne Marijos globai patikejo. Jie Alka skaito, zino kad as viska zinau.Teisingai, Marija liks, ne tai A- angelus gerulis, Jieva, mano anuke.Na jau ne, lai gyvena iki paskutinio lektuvo.
Wiki atsitiktinai radau nauja zvaigzdes pavadinima:Cetus o Phycochroma.
Roma prilyginta dzukeliu Kirsnai. Kam mums tos pasakos, kai turim va tokia senove.Net valdovo varda idejo…
Su skausmu turiu kalbėti, kad pas mus nesukuriami tokie kinai (nuo žodžio kinta vaizdas). Mes , tai Lietuva , tyčia statom siena nuo savo brolių latvių, mes tyčia atsiskiriam nuo savo pusbrolių estų (ar tai tiesa), mes, nuolaikingai mylim savo kaimynus, katolikus – lenkus (strateginis partner”.
Mes nematom Latvijos tv , Estijos tv. Mūsų “ltsr piliečiams ” , kad ne užmirštu išvaduotojų , kišama maskovijos “kūltūra”. Mes renkam tokius , mes gyvenam taip . Mes lietuviai.
Tikiu, mes tikrai pasitaisysim, mes tikrai , kada nors suprasim ir tapsime tikrais latvių broliais.
Įdomu, o kas finansavo šį filmą? Gal yra žinomi sponsoriai?
Lietuviškai ne “Nameja žiedas”, o “Nameisio žiedas”. Nameisis buvo Traidenio laikų žiemgalių vadas, vėliau pasitraukęs į Lietuvą.
Manau, kad Nemunėlio upės vardą dalis atsikėlusių žiemgalių yra atsinešę nuo Nemuno, konkrečiau nuo jo dzūkiškosios dalies. Greičiausiai ir žiemgliškas Nameišio vardas – Namejs yra sietinas su Nemuno vardu. Matyt, žiemgaliai vietoj lietuvių priesagos -on-, -ėn-, -en- ar pan., labiau mėgo priesagas -oj-, -ėj-. -ej- ar pan., tokiu atveju lietuviškai jo vardas rašytinas pvz., Namėnis. Kaip turime pavadinimus sambiai ir sembiai, dzūk. žemė ir žamė, taip ir Namėnis lietuvinant rašytinas su ‘e’ – Nemėnis, jeigu visai lietuviškai, tai Nemunis. Beje, dzūkuose yra veiksmažodis užniemti ” laikinai sustingti, apmirti, nutirpti rankai, kojai, pirštams”. Jis gali būti užsilikęs kaip žiemgalių substratas. Iš šio veiksmo gali būti radęsis ir Nemuno pavadinimas. Tokiu atveju Nemuno pavadinimas gali būti laikomas žiemgališkos kilmės.
Sluosto nosi latviai lenkiskajam Vilniuj
Tai, kad pats Vilnius nėra lenkiškas (arti 75 % lietuvių), netgi lenkiškos prekes jame nelabai perkamos, nors jos būtų ir gerokai pigesnės. Greičiau Vilniuje esanti kaunietiškos kilmės Lietuvos valdžia yra Smetoniškai prolenkiška. Taigi, artėja rinkimai – nežioplinėtume ką renkame į valdžias, pirmiausiai į Prezidentus, kad neatsitiktų taip, kaip gavosi su Skverneliu, kitais…
Tie kas Vyti garbina irgi lenkai.
Jeigu jau Nepriklausomos Lietuvos istorijos mokslas iš istorijos šaltiniuose minimų lot. Ruthenorum pasidarė Rusėnus, o ne Ruitenius/Raitenius, tai kokios dar gali būti kalbos dėl Vyčio. Istorikams ruiteniai, tai rusėnai, o Vyčio ženklas, tai jau ne rusėniška…